Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. V., I. L. ir R. Ž. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai T. Č., J. Z., R. V., I. L., A. R., S. D., T. N., V. N. P., A. E., D. O., R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms BAB bankui SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pasirašymo sutarčių ir indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas. Ieškovų T. Č., J. Z., A. R., S. D., T. N., V. N. P., A. E. ir D. O. ieškinio reikalavimai byloje buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. daliniu sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi.Ieškovai R. V., I. L. ir R. Ž., ieškinyje prašę teismo pripažinti negaliojančiomis jų su atsakove BAB banku SNORAS sudarytas indėlio sertifikato įsigijimo sutartis ir taikyti restituciją – pripažinti ieškovų pagal šias sutartis sumokėtas sumas jų lėšomis asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – IĮIDĮ) bei įpareigoti atsakovę VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokėti už šias lėšas indėlių draudimo išmokas, 2016 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui prašymą dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad atsisako ieškinio. Patvirtino, jog procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės jiems yra žinomos, bei prašė priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas: R. V. – 304,88 Eur (1 052,7 Lt), I. L. – 140,18 Eur (484 Lt), R. Ž. – 140,18 Eur (484 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi priėmė ieškovų R. V., I. L. ir R. Ž. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė; priteisė R. V. 304,88 Eur, I. L. 140,18 Eur, R. Ž. 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų BAB banko SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ lygiomis dalimis; nutarė, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo BAB banko SNORAS priteisiamos iš administravimui skirtų lėšų; atšaukė byloje paskirtą žodinį teismo posėdį.Nustatęs, jog ieškovams žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas nutarė ieškovų prašymą patenkinti ir nagrinėjamą civilinę bylą nutraukti.Teismas sprendė, kad po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 priėmimo ieškovų reikalavimai buvo iš esmės patenkinti – jiems buvo išmokėtos indėlių draudimo išmokos už byloje ginčytus indėlių sertifikatus. Teismas laikė, jog bylinėjimosi išlaidas ieškovai patyrė dėl bendrų atsakovių veiksmų, atsisakant pripažinti ieškovų pretenzijas indėlių sertifikatų negaliojimo apimtyje, dėl kurių ieškovai, siekdami apginti savo teises ir teisėtus interesus, buvo priversti kreiptis į teismą. Todėl teismas ieškovų prašymą priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantės ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovių bendrų veiksmų. Ieškovai prašė teismo pripažinti indėlio sertifikato įsigijimo sutartis negaliojančiomis dėl to, kad jie suklydo dėl indėlio sertifikatui taikomos draudiminės apsaugos, o lėšų grąžinimo į atsakovės sąskaitą reikalavo kaip restitucijos pasekmės. Apeliantė, išmokėdama indėlių draudimo išmoką ieškovams, nepripažino ir neįvykdė ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, o vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015. Apeliantė nesutiko su tariamu ieškovų suklydimu ir jų ieškinio reikalavimų tenkinimu. Ieškovai, atsiimdami draudimo išmoką, faktiškai pripažino, jog indėlio sertifikato sutartys yra galiojančios ir sukuriančios šalims teises ir pareigas, todėl ieškinio reikalavimai faktiškai netenkinti.Vadovaujantis IĮIDĮ bei Draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, įvykus kredito įstaigos draudžiamajam įvykiui, apeliantė draudimo išmokas apskaičiuoja ir moka tik po to, kai gauna duomenis apie indėlininkus ir (ar) investuotojus bei jiems mokėtinas sumas iš draudėjo. BAB bankas SNORAS 2015 m. lapkričio 24-27 d. perdavė apeliantei duomenis apie ieškovus bei jiems priklausančias draudimo išmokas. Todėl apeliantė nėra ir negali būti atsakinga už banko veiksmus ar neveikimą, nes indėlio draudimo išmokas už indėlio sertifikatus išmokėjo iš karto po to, kai gavo iš banko duomenis apie indėlininkus bei jiems priklausančias mokėtinas sumas. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus buvusio 2011 m. indėlių bei investicijų draudimo sistemos ir finansinių priemonių rinkų teisinio reglamentavimo, kas sąlygojo sudėtingų teisinių klausimų sprendimą teismo keliu bei užsitęsusį teismo procesą.Byloje nėra įrodymų, kad apeliantės procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl nebuvo pagrindo priteisti iš jos ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai R. V., I. L. ir R. Ž. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismų praktikoje jau suformuotos aiškios taisyklės, pagal kurias laikoma, kad ieškovų, pareiškusių ieškinius dėl indėlių sertifikatų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl BAB banko SNORAS ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ veiksmų. Draudimo išmokas išmoka būtent atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, todėl būtent nuo jos ir priklausė draudimo išmokos (ne)išmokėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas teismui nutraukus bylos dalį (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 94 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kuomet byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).Ieškovai prašė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovų prašymas pagrįstas, nes ieškovų bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl abiejų atsakovių veiksmų. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo buvus patenkintiems ieškinio reikalavimams; apeliantė nėra atsakinga dėl BAB banko SNORAS veiksmų ar neveikimo; byloje nėra įrodymų, kad apeliantės procesinis elgesys buvo netinkamas; ieškovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepakankamai aiškaus ginčo teisinių santykių reglamentavimo; teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais iš dalies sutinka.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad teismas neturėjo pagrindo atlyginti ieškovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškinio dalyko ir teisinio pagrindo matyti, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis dėl to, kad BAB bankui SNORAS iškėlus bankroto bylą, jiems nebuvo išmokėtos draudimo išmokos už įsigytus indėlio sertifikatus. Todėl ieškovų siekis iš esmės buvo užsitikrinti, kad jų turimoms indėlio sertifikato sutartims būtų taikoma IĮIDĮ nustatyta draudimo apsauga. Taigi, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl indėlio sertifikato įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančioms esant esminiam suklydimui bei dėl įpareigojimo išmokėti indėlių draudimo išmokas dėl to, kad jų lėšoms nebuvo taikyta draudimo apsauga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad indėlių sertifikatams, dėl kurių pripažinimo negaliojančiais vyko ginčas ir šioje byloje, turėtų būti taikoma indėlių garantijų sistemos apsauga. Po šios kasacinės instancijos teismo nutarties ieškovams išmokėtos draudimo išmokos, kas ir lėmė ieškinio reikalavimų atsisakymą. Todėl laikytina, kad ieškovų siektas pažeistų teisių gynybos būdas teisme buvo realizuotas bei jų reikalavimai patenkinti iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo. Tai, kad ieškovų teisme siektas pažeistų teisių gynybos būdas buvo realizuotas kitu teisiniu pagrindu, savaime nepaneigia jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo, kurios patirtos būtent dėl iš pradžių nepripažintos draudiminės apsaugos. Todėl darytina išvada, kad ieškovams atsisakius ieškinio reikalavimų, nepaisant ieškinio teisinio pagrindo, jiems turi būti atlygintos nagrinėjamo ginčo metu patirtos bylinėjimosi išlaidos.Apeliantė nesutikimą su skundžiamos nutarties dalimi, kuria bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteistos ir iš jos, iš esmės grindžia tuo, kad jai nekyla pareiga atlyginti ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes ji draudimo išmoką išmokėjo vos tik gavusi atitinkamą informaciją iš BAB banko SNORAS. Apeliantės teigimu, ne jos veiksmai nulėmė ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir ji nėra atsakinga dėl BAB banko SNORAS veiksmų ar neveikimo. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliaciniame teisme, atsižvelgiant į skirtingą praktiką tais pačiais klausimais šiose bylose (dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagal ieškovų atsisakytus ieškinius dėl BAB banko SNORAS indėlių sertifikatų), civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017 buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija kilusio ginčo klausimu vieningos teismo praktikos suformavimui. Toje civilinėje byloje teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 2 d. nutartyje konstatuota, kad „draudimo įmonė (VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“) iš atsakovės negavusi duomenų apie indėlininkus neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo pastariesiems išmokėti draudimo išmokas, t. y. įstatymo pagrindu jai nekilo pareiga savo iniciatyva apskaičiuoti ir išmokėti indėlininkams draudimo išmokas“, „būtent atsakovės BAB banko SNORAS veiksmai (neveikimas), kuriais pastaroji nepripažino ieškovės įsigytam indėlio sertifikatui taikytinos draudimo apsaugos ir neperdavė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ duomenų apie indėlininkę, nulėmė ieškovės kreipimąsi į teismą ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Byloje nenustatyta, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ turėjo pareigą iki kasacinio teismo išaiškinimo, dėl indėlio sertifikatui taikytinos draudimo apsaugos, apskaičiuoti ir išmokėti indėlininkams draudimo išmokas, atitinkamai nenustatytas ir netinkamas draudimo įmonės procesinis elgesys ar veiksmai, dėl kurių ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą“. Teisėjų kolegija minėtoje byloje sprendė, kad būtent BAB banko SNORAS pasyvus elgesys, laiku neperduodant VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas‘‘ duomenų apie ieškovės indėlio sertifikatą, taip pat aktyvus gynybinės pozicijos, kad indėlio sertifikatams netaikytina draudimo apsauga, laikymasis, o ne VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas‘‘ atsisakymas apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką, gavus atitinkamus duomenis, nulėmė tiek ieškovės kreipimąsi į teismą, negalint pasinaudoti BAB bankui SNORAS patikėtų lėšų draudimo institutu, tiek ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tas pats bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas iš esmės analogiškoje situacijoje kaip ir aukščiau paminėtoje byloje. Vien aplinkybės, jog VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pagal ieškovės pasirinkimą toje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, o čia – atsakove, bei toje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas VĮ ,,Indėlių ir investicijų draudimas‘‘ išmokėti draudimo išmoką, nėra pakankamos minėta teismų praktika nesivadovauti. Manytina, jog nepriklausomai nuo apeliantės statuso byloje, jos kaltės dėl draudimo išmokos neišmokėjimo klausimas spręstinas vadovaujantis nurodyta teismų praktika (minėta byla). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei konstatavus, jog ieškovai iš esmės turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, spręstina, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, nurodant, kad ieškovams R. V. 304,88 Eur, I. L. 140,18 Eur, R. Ž. 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš BAB banko SNORAS bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovams R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 304,88 Eur, I. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur, R. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 140,18 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS administravimui skirtų lėšų“.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.