Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Sodininkų bendrijos „Prūdiškės“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad gręžinys, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotoje valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), gręžinio koordinatės (LKS-94 koordinačių sistemoje, metrais): X (duomenys neskelbtini) Y (duomenys neskelbtini) (toliau – Gręžinys). Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad iš Sodininkų bendrija „Prūdiškės“ generalinio plano matyti, kad gręžinys yra sodininkų bendrijos teritorijoje, nesuformuotoje valstybinėje žemėje. Byloje pateikta Sodininkų bendrijos ,,Prūdiškės“ generalinio plano kopija. Žemės gelmių registro išrašo duomenimis, Gręžinys įrengtas dar 1981 m., o Žemės gelmių registre įregistruotas 1997-07-17. Iš Gręžinio paso nustatyta, kad įrengus gręžinį jam buvo suteiktas pirminis identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau pakeistas į Nr. (duomenys neskelbtini). 2025-02-23 Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, pareiškėjos sodininkų bendrija kaip juridinis asmuo įsteigta 1992-05-12, o juridinių asmenų registre įregistruota 2004-09-22. Pareiškėja nurodė, kad visą laiką nuo pareiškėjos įsteigimo vandens Gręžinį valdo tik pareiškėja, kuri jį prižiūri, atlieka jo techninės būklės priežiūrą ir remontą, Gręžinyje savo sąskaita yra įrengusi vandens siurblį, moka su tuo susijusius mokesčius ir pan. 1996-03-27 pareiškėjos naudai AB „ARTVA“ atliko eksploatacinio Gręžinio griežto režimo ir juostų pagrindimą (pareiškimo priedas Nr. 4), tai įrodo Gręžinio valdymą. Byloje pateikta 2012 m. rugpjūčio 7 d. Rangos sutartis Nr. ARTVA-12-82 iš kurios matyti, kad pareiškėja su UAB „ARTVA“ sudarė rangos sutartį dėl automatinės vandens siurblio sistemos skirtos naudotis Gręžinio vandeniu sumontavimo bei atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, tai įrodo Gręžinio valdymą ir naudojimą. Pareiškėja daugiau nei dešimt metų moka už elektros energiją kurią sunaudoja vandens siurblys esantis Gręžinyje (pareiškimo priedai Nr. 7, Nr. 17, Nr. 18). Pareiškėja rūpinasi Gręžinio vandens kokybe ir sistemingai užsako jo vandens būklės tyrimus (pareiškimo priedas Nr. 8), tai įrodo Gręžinio valdymą. Iš Pažymos apie statinius Nr. A33(26)-127 nustatyta, kad 2022-11-29 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Juodšilių seniūnija patvirtino, kad Gręžinys priklauso pareiškėjai, tai pagrindžia teisėtą Gręžinio valdymą. 2024-10-01 Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė pritarimą kuriuo neprieštarauja, kad pareiškėja naudotų ir įteisintų Gręžinį (Dokumento registracijos data 2024-10-01, Nr. A33(1)-11293), o pareiškėja sumokėjo vienkartinę įteisinimo įmoką (pareiškimo priedas Nr. 13, 2024-10-02 mokėjimo nurodymas Nr. 780), šios aplinkybės pagrindžia teisėtą ir atvirą Gręžinio valdymą, valdant jį kaip savą daiktą. Gręžinys nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu.

Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas atitinka CK 4.68 str. sąlygas, t. y. ji atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai kaip savą valdo Gręžinį ilgiau nei dešimt metų, jį naudoja, juo rūpinasi.

Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Sodininkų bendrijai turtas gali priklausyti nuosavybės teise. Bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka (Sodininkų bendrijų įstatymo 23 str.). Taigi, pareiškėja kaip juridinis asmuo (sodininkų bendrija) gali nuosavybės teise įgyti turtą. Pareiškėjos įstatų (pareiškimo priedas Nr. 9) 14.1. p. nurodyta, kad jos turtą sudaro vandentiekio giluminis gręžinys.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis; 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų yra ta, kad asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Žemės gelmių registre nėra nurodomas Gręžinio nuosavybės turėtojas. Byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja yra įgijus nuosavybės teisę į Gręžinį kitokiais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais, nėra, todėl spręstina, kad pareiškėja nėra įgijus nuosavybės teisės į Gręžinį kitokiais CK 4.47 straipsnyje numatytais būdais.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos valdomas Gręžinys, būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kadangi suinteresuoti asmenys byloje, atstovaujantys valstybę ir savivaldybę, prieštaravimų dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nereiškė.

Per pareiškėjos daikto valdymo laikotarpį bet kuris kitas daiktų savininkas (jeigu toks buvo) galėjo pareikšti pretenzijas pareiškėjai dėl turto valdymo arba įgyvendinti savo teisę į pareiškėjos valdomus daiktus pareikšdamas ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš pareiškėjo valdymo, tačiau toks asmuo neatsirado.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, konstatuoja, kad byloje įrodytos visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos, todėl pareiškimas tenkinamas ir nustatomas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo 1981 metais įrengtą eksploatacinį (gavybos), požeminio vandens gręžinį (indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), koordinatės (X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini)), esantį valstybinės žemės nesuformuotame sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja Sodininkų bendrija ,,Prūdiškės“, juridinio asmens kodas 300056016, įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo 1981 metais įrengtą eksploatacinį (gavybos), požeminio vandens gręžinį (indentifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), koordinatės (X (duomenys neskelbtini), Y (duomenys neskelbtini)), esantį valstybinės žemės nesuformuotame sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.