Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu į medikus dėl pablogėjusios sveikatos dėl persirengimo kambarių bei pertvarų prausimosi vietoje nebuvimo nesikreipė.

6. Atsakovė pabrėžė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl neįrengtų pertvarų ir persiregimo kambarių dušinėse į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ar Lietuvos kalėjimų tarnybą nesikreipė.

7. Iš minėtų bei kitų byloje esančių įrodymų, atsakovės nuomone, negalima konstatuoti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių tiesioginių ar netiesioginių, subjektyvių ar objektyvių įrodymų, dėl neva jam atsiradusių vidinių psichologinių išgyvenimų bei dvasinių skausmų. Be to, atsakovės įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) kalėjimas veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

8. Į teismo posėdį neatvyko atsakovės atstovė, kuriai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovei nedalyvaujant, todėl byla teismo posėdyje nagrinėjama atsakovės atstovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Pareiškėja s nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. LKT (duomenys neskelbtini) kalėjime buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

10. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

11. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

12. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal CK 6.271 str.).

13. Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

14. Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

15. Iš byloje esančio LKT (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. gegužės 20 d. pažymos matyti, jog A. U. bausmę atlieka periodiškai nuo 2023 m. lapkričio 10 d. (atvežtas iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo) iki skundo pavadavimo teismui dienos. Atsižvelgiant į pateiktą 2024 m. gegužės 20 d. pažymą, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliko ne nuo 2023 m. spalio 1 d., tačiau nuo 2023 m. lapkričio 10 d., ir papildomais atsikirtimais į atsakovės atsiliepimą šios aplinkybės neginčijo, teismas konstatuoja, jos pareiškėjo teisė į neturtinės žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2023 m. lapkričio 10 d. (kuomet pareiškėjas buvo perkeltas į LKT (duomenys neskelbtini) kalėjimą, tuo labiau, kad reikalavimą pareiškėjas reiškia tik dėl netinkamų kalinimo sąlygų (duomenys neskelbtini) kalėjime) iki 2024 m. gegužės 1 d.: nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2023m. lapkričio 13 d. buvo paskirtas ir gyveno 15 būryje (6 lokalinis sektorius), 4 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 15 būrio dušine; nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 20 d. buvo paskirtas ir gyveno 15 būryje (6 lokalinis sektorius), 5 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 15 būrio dušine; nuo 2023 m. lapkričio 30 d. iki 2024 m. sausio 15 d., po to nuo 2024 m. sausio 18 d. iki 2024 m. kovo 29 d. buvo paskirtas ir gyveno 9 būryje (9 lokalinis sektorius), 3 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 9 būrio dušine; nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. balandžio 9 d. buvo paskirtas ir gyveno 20 būryje (4 lokalinis sektorius), 3 gyvenamojoje patalpoje, naudojosi 20 būrio dušine; nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 2, naudojosi kamerų tipo patalpoms skirta dušine.

16. Iš pareiškėjo A. U. sveikatos istorijos nagrinėjamu laikotarpiu (2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.) atlikdamas bausmę į įstaigos gydytojus dėl emocinės būsenos pablogėjimo, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti pertvarų bei persirengimo patalpos prausimosi vietoje nebuvimas, nesikreipė.

17. Iš 2023 m. gruodžio 19 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos periodinio patikrinimo akto Nr. PA (1-12 15.4.8Mr.) PA-930, kurio metu buvo tikrinamos bendrojo naudojimo ir gyvenamosios patapos, matyti, kad LKT (duomenys neskelbtini) kalėjime Lietuvos higienos normų HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

18. Iš dušo patalpų fotonuotraukų matyti, kad dušinėse yra įrengtos pertvaros, kabyklos rūbams, pastatyti suoliukai.

Dėl privatumo pažeidimo dušo patalpose.

24. Pareiškėjas teigė, jog LKT (duomenys neskelbtini) kalėjime nėra pertvarų bei persirengimo patalpos prausimosi vietoje (duše), dėl ko nebuvo užtikrinamas privatumas rengiantis bei prausiantis.

25. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą ginčo laikotarpiu nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Lietuvos higienos normos 134:2015). Ši higienos norma nustato bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Bausmės atlikimo vietų įstaigų (kalėjimų) patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (HN 134:2015 1 ir 12 p.). Kaip nurodo atsakovė, (duomenys neskelbtini) kalėjimo gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos yra reguliariai tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų, kurių patikrinimo išvadose nuteistųjų būriuose įrengtose dušinėse pažeidimų neužfiksuota. Šiuos atsakovės teiginius patvirtina į bylą pateiktas 2023 m. gruodžio 19 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos periodinio patikrinimo aktas Nr. PA (1-12 15.4.8Mr.) PA-7930, kurio metu buvo tikrinamos bendrojo naudojimo ir gyvenamosios patapos, akto išvadoje Lietuvos higienos normų HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

26. Dėl persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo pažymėtina, jog teisės aktai privalomo persirengimo kambario prie dušinės nenumato. Kaip nurodė atsakovė, (duomenys neskelbtini) kalėjime vietos persirengti yra įrengtos tose pačiose dušų patalpose: yra pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti, pastatyti suoliukai, ką patvirtina fotonuotraukos. Teismas pritaria atsakovės argumentui, jog persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų ar pertvarų (kambarių) yra analogiškas viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo kambarių įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. (duomenys neskelbtini) kalėjime šiuo aspektu nuteistiesiems nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos negu likusiai visuomenės daliai.

27. Lietuvos higienos normų 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

28. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – eksploatavimo taisyklės) 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos.

29. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.

30. Eksploatavimo taisyklių 31 punktas numatė dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose.

31. Taigi nei eksploatavimo taisyklės, nei kiti nacionaliniai teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja. Atsakovė atsiliepime į skundą taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime dušinėse yra įrengtos šoninės pertvaros, yra pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti, pastatyti suoliukai. Tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos. Taigi įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, jog dušo patalpose buvo įrengtos šoninės pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą (LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022)), yra pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti, pastatyti suoliukai, bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl neįrengtų pertvarų ir persiregimo kambarių dušinėse į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ar Lietuvos kalėjimų tarnybą bei gydytojus nesikreipė, nėra pagrindo laikyti, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą.

Baigiamosios nuostatos.

32. Teismas pažymi, kad kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

33. Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant bent vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. U. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.