Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-01 · Byla Nr. ATP-30-174/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-03-25Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-01
Bylos Nr.
ATP-30-174/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01159-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos
  • 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-30-174/2017
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01159-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.26.2.; 2.15. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria netenkintas R. P. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1522-659/2016 R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą nubaustas 300 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. R. P. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. kovo 12 d. 3.52 val. Taikos pr. 28, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę „Rover 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 1,33 + 1,7 promilės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2016 m. spalio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas R. P. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Prašyme R. P. nurodė, jog praėjo daugiau kaip pusė paskirtos nuobaudos laiko, paskirtą baudą sumokėjo, po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir, jo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Pažymėjo, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi ir padarė išvadas, prašė atsižvelgti į tai, jog dėl jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – jis prarado darbą ir tik 2016-09-20 jam pavyko įsidarbinti A. M. ūkyje, darbdavio pateiktoje charakteristikoje jis charakterizuojamas teigiamai, tačiau neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jis ne tik kad negali atlikti visų savo darbo pareigų, todėl jam tenka prašyti svetimų asmenų padėti jam atlikti šias pareigas, bet ir gali būti atleistas iš darbo.

Skundžiama 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas R. P. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad R. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus (jam nustatytas neblaivumo laipsnis (1,33 promilės) daugiau nei 3 kartus viršijo leistiną normą ir yra artimas vidutiniam neblaivumo laipsniui), tuo keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui. Šį ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą R. P. padarė, turėdamas galiojančią nuobaudą už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (už greičio viršijimą), be to, jis anksčiau buvo baustas ir už nedidelį chuliganizmą, esant neblaiviam. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-25 nutarimu, nenustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, R. P. buvo paskirta tik šiek tiek didesnė bauda nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos minimumas, atimant teisę vairuoti transporto priemones sankcijoje nustatytam minimaliam terminui. Asmens prašyme nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones būtina darbo veikloje bei asmeniniams poreikiams tenkinti, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Jis dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Teisė vairuoti R. P. buvo reikalinga ir pažeidimo padarymo metu, todėl jo minėti argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pažeidėjui R. P. sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, teismas pažymėjo, kad R. P. nepateikė pažymos apie jam registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, kaip to reikalauja ATPK 329 straipsnis, taip neišpildydamas minėto straipsnio reikalavimų.

Šalies argumentai

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-25 nutartį ir sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nurodo, jog savo prašyme, be kitų aplinkybių, jis nurodė ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tam, kad galėtų tęsti darbą, o jeigu tos teisės neturės, jis bus atleistas iš darbo, o susirasti darbą viename iš ekonomiškai sunkiausiai Lietuvoje besiverčiančių rajonų – Kelmėje – yra labai sunku. Tačiau teismas to nenustatė, tik nurodė, kad teisė vairuoti jam reikalinga tam, kad įgytų kitas vairavimo kategorijas, nors apie tai jo prašyme iš viso nebuvo nurodyta. Be to, R. P. nesuprantama, kodėl teismas nurodė, kad jis neišpildė ATPK 329 straipsnio reikalavimų dėl to, kad nepateikė pažymos apie jam registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, nes šiame straipsnyje tokio reikalavimo nėra. Teismas, jeigu jam kyla neaiškumų, šiuos duomenis gali pats išsireikalauti (tokia yra teismų praktika). Teismas, netenkindamas prašymo, nurodė ir tai, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą jis padarė, turėdamas galiojančią nuobaudą pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį už greičio viršijimą. Tačiau, R. P. nuomone, teismas vis dėlto, vadovaudamasis protingumo, žmogiškumo, teisingumo principais, galėjo pastebėti, jog greitį jis viršijo ne itin daug, paskirtą baudą sumokėjo.

ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas, gavęs asmens prašymą, gali praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos terminą.

ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu.

ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti formali.

Šalies argumentai

R. P. nuomone, jo prašyme nurodytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, kad būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Jis pateikė teismui visus duomenis, kurie turi būti pateikti sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo klausimą, ir, R. P. nuomone, nebuvo jokių kliūčių sutrumpinti jam specialiosios teisės atėmimo terminą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, nes tai atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas. Be to, R. P. pažymi, kad jis nuo pat pradžių prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, atsakomybės nevengė, tačiau jam nesuprantama, kodėl teismas šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nors, kaip matyti iš 2016-03-25 nutarimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, kad dėl padaryto pažeidimo jis savo kaltę pripažino.

R. P. nurodo, jog supranta, kad padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju jam buvo nustatytas neblaivumas, nepritaikius alkotesterio paklaidos. Nors jis pasielgė pavojingai, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad už vairavimą neblaiviam anksčiau niekada nebuvo baustas, dėl padaryto pažeidimo gailisi ir padarė išvadas iš savo praeities klaidų ne tik pats, bet ir kitiems teigia, kad nevairuotų transporto priemonių neblaivūs, naujų pažeidimų nepadarė, tai rodo, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo palikti nepakeistą skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad R. P. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena, kartu ir klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.

ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Pagal teismų praktiką, visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį.

Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų R. P. nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją iki galo atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones R. P. atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 1,33 + 1,7 promilės). Toks girtumas daugiau kaip tris kartus viršijo leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Vairuodamas automobilį neblaivus R. P. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė labai rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą R. P. buvo paskirta bauda, artima ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios nuobaudos minimumui, o teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui. Apygardos teismo vertinimu, už itin šiurkštų KET pažeidimą R. P. buvo paskirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 5–7) matyti, kad R. P. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kuris priskiriamas prie vienų iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, padarė turėdamas galiojančią nuobaudą už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą (nustatyto greičio viršijimą), kuris priskiriamas taip pat prie šiurkščių KET pažeidimų. Be to, praeityje jis buvo baustas ir už nedidelį chuliganizmą, esant neblaiviam. Šie duomenys rodo, kad anksčiau R. P. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nes, kaip matyti, nepraėjus nė pusmečiui laiko po to, kai buvo nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį už nustatyto greičio viršijimą, neįvertinęs situacijos rimtumo, sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, akivaizdu, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, anksčiau jam paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

R. P. nurodo, kad teismas, svarstydamas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą, pažymėdamas, jog jis ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarė, turėdamas galiojančią nuobaudą už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, galėjo atsižvelgti į tai, kad nustatytą greitį jis viršijo nedaug. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant konkrečioje byloje padaryto pažeidimo kvalifikavimo ir nuobaudos individualizavimo klausimą. Tuo tarpu svarstant paskirtos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimo klausimą, be ATPK 329 straipsnyje nurodytų formaliųjų sąlygų nustatymo, kaip minėta, atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, administracinę atsakomybę šalinančių aplinkybių egzistavimą.

Nors R. P. nurodo, kad dėl specialiosios teisės atėmimo jis prarado darbą ir įsidarbino tik 2016 m. rugsėjo mėnesį ir, jeigu jam nebus grąžintas vairuotojo pažymėjimas, jis neteks darbo, tačiau, kaip matyti iš R. P. darbdavio ūkininko A. M. pateiktos charakteristikos, kurioje R. P. charakterizuojamas kaip darbštus, punktualus, nusižengimų neturintis darbuotojas, joje nurodyta tik tai, jog R. P. reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kad galėtų dirbti laukuose su ūkio technika ir kad grąžinus jam vairuotojo pažymėjimą bus pasirūpinta visomis reikiamomis vairavimo kategorijomis, būtinomis darbui ūkyje, tačiau apie tai, kad negrąžinus R. P. vairuotojo pažymėjimo jis bus atleistas iš darbo, nenurodoma. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad į darbą A. M. ūkyje R. P. buvo priimtas 2016-09-20 (b. l. 29), t. y teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu, ir, kaip matyti, šiame ūkyje jis dirba iki šiol. Todėl R. P. skundo argumentas, kad negrąžinus jam vairuotojo pažymėjimo jis praras turimą darbą A. M. ūkyje, kuriame, kaip minėta, jis įsidarbino specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad R. P. žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe, nes, kaip pats nurodo, dėl specialiosios teisės atėmimo jis prarado darbą ir jam pavyko įsidarbinti tik 2016-09-20, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis sulaikyti jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių.

Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti. Tai, kad R. P., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, elgėsi lengvabūdiškai ir pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, R. P. nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šias R. P. skunde nurodytas aplinkybes skundą nagrinėjantis apygardos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Šios aplinkybės, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad R. P. ATPK 329 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus R. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistą ir R. P. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė