Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl specialiosios teisės – vairuoti transporto priemonę, termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-08-31 nutarimu I. A. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimo padarymą nubaudė 600 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

I. A. 2017-06-15 pateikė teismui prašymą sutrumpinti specialiosios teisės – vairuoti transporto priemonę, terminą. Nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų nusižengimų, atliko vairuotojo sveikatos patikrinimą, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo kursus, baigė papildomus vairuotojų mokymus, baudą sumokėjo, išlaikė vairavimo teorijos egzaminą. Gailisi dėl pažeidimo, apmąstė savo poelgio pasekmes. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas siekiant nuvykti į darbą, be to, ji turi nuolat lankyti 96 metų amžiaus močiutę ir aprūpinti ją maistu, kitaip padėti.

Prašymas atmestinas.

I. A. pagal ATPK 126 str. 4 d. buvo nubausta už tai, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, tai laikytina šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.). I. A. prašyme nurodytos aplinkybės formaliai atitinka ATPK 329 str. numatytus reikalavimus ir sąlygas teisės atėmimo terminui sutrumpinti, tačiau sprendžiant šį klausimą, turi būti atsižvelgta taip pat ir į administracinės nuobaudos tikslus bei faktines bylos aplinkybes. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad šios teisės normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino. Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Todėl, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Kauno apygardos teismo 2015-11-10 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-1092-397/2015). Administracinėje byloje Nr. N-5-1886/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytus tikslus.

Atsižvelgdamas į tai, kokį pavojų transporto eismo saugumui kelia vairavimas esant neblaiviam, įstatymų leidėjas numatė griežtas nuobaudas jau vien už patį vairavimo neblaiviam faktą. Nagrinėjamu atveju I. A. pavojinga veika sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, kadangi ji vairavo neblaivi, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,58 prom.). I. A. pažeidimas įstatymų leidėjo vertinamas kaip šiurkštus (ATPK 27 str.).

Ta aplinkybė, jog I. A. vairuotojo pažymėjimas reikalingas siekiant nuvykti į darbą iš Kauno į Jonavą, bei pasirūpinti močiute, atsižvelgiant į ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo pavojingumą, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 329 str. nuostatas. Tai, jog I. A. gailisi dėl teisės pažeidimo padarymo, buvo vertintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė priimant sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-821-490/2015. Apdairus ir rūpestingas asmuo nerizikuotų netekti teisės vairuoti, jei ši teisė asmeniui yra ypatingai svarbi. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Vien tas faktas, kad pažeidėjas dėl savo pažeidimo patiria neigiamas įstatymo numatytas pasekmes, teismui neduoda pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, kadangi šias neigiamas pasekmes numato įstatymų leidėjas, o dėl jų atsiradimo kaltas pats pažeidėjas.

Pažymėtina ir tai, kad I. A. anksčiau administracine tvarka buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis būtų galima pagrįsti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimą, o ta aplinkybė, kad dėl šios teisės atėmimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patiria nepatogumus, nėra pagrindas pripažinti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neproporcinga administracinė nuobauda. Be to, I. A. buvo taikytas minimalus ATPK 126 str. 4 d. numatytas teisės atėmimo terminas.

Atsižvelgtina ir į tai, kad paskirtos nuobaudos – teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminas baigsis 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir teisę vairuoti transporto priemones ji galės atgauti įstatymo nustatyta tvarka, pasibaigus nuobaudos vykdymui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo I. A. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl jos prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. A. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.