Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Palangos butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Palangos butų ūkis“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko UAB „Cornus“ atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas iš dalies kreditoriaus prašymas priteisti išlaidas už teisines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Reikalauta suma už advokato pagalbą buvo ne didesnė nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, t.y. šiuo atveju nebuvo viršyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai, o išlaidos advokato pagalbai apmokėti nesiekė net pusės maksimalaus dydžio;Teismo įsakymu priteistinų sumų pagrįstumas nėra tikrinamas, nes remiantis LR CPK 433 str. 3 d. ir 435 str. 3 d. prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nereikia pridėti jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimus, ir teismas netikrina reikalavimų, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo;Šiuo konkrečiu atveju teismas už atsakovą nusprendė – sutikti su bylinėjimosi išlaidomis, ar nesutikti, todėl tokiu poelgiu pažeidė šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo ir rungimosi principus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Palangos butų ūkis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Cornus“ 162,16 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Kreditorius taip pat prašė priteisti iš skolininko 53,24 Eur advokato pagalbai už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl išlaidų už teisines paslaugas priteisimo tenkino iš dalies, prašomas priteisti išlaidas už teisines paslaugas sumažino ir priteisė iš skolininko kreditoriaus naudai 15 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kreditorius UAB „Palangos butų ūkis“, nesutikdamas su minėta 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde kreditorius nurodo, jog reikalauta suma už advokato pagalbą buvo net du kartus mažesnė nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, t. y. šiuo atveju nebuvo viršyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai. Kreditoriaus vertinimu, 53,24 Eur suma neprieštarauja protingumo ir proporcingumo principams.

Pažymėtina, jog pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Pažymėtina ir tai, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir būtent jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo išsprendimas. Taigi, spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš skolininko, teismas privalo vadovautis ne tik Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, taip pat vertinti ir atsižvelgti į kitus kriterijus, svarbius teisingam klausimo dėl išlaidų už teisines paslaugas priteisimo išsprendimui. Nagrinėjamu atveju, nors kreditoriaus UAB „Palangos butų ūkis“ prašomų priteisti išlaidų už teisinę pagalbą suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, pareiškimo turinį, pareikšto reikalavimo dydį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teikiamų paslaugų pobūdį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 53,24 Eur sumos, skirtos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, priteisimas iš skolininko pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteisus tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, kokių prašo kreditorius, taip pat būtų pažeistas ir šalių lygiateisiškumo principas.

Kreditorius skunde nurodė, jog teismo įsakymu priteistinų sumų pagrįstumas nėra tikrinamas, nes remiantis LR CPK 433 str. 3 d. ir 435 str. 3 d. prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nereikia pridėti jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimus, ir teismas netikrina reikalavimų, taip pat ir dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Furnitera LT“ v. UAB „VD projektai“, bylos Nr. 2S-1190-345/2012, nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 3 dalies ir 435 straipsnio 3 dalies normos įtvirtina kreditoriaus teisę neįrodinėti tik materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų pagrįstumo, tačiau šios teisės normos neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos įrodyti procesinio pobūdžio aplinkybes – procesinio atstovavimo santykius, žyminio mokesčio sumokėjimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pan.

Esant nurodytiems motyvams, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.