- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1139-790/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danutė Gasiūnienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Telekonta“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Telekonta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neteisėto pašalinimo iš viešojo pirkimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Telekonta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą pašalinti ieškovę iš viešojo pirkimo konkurso neteisėtu, įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į iki pažeidimo buvusią padėtį – grąžinti ieškovę į viešojo pirkimo procedūras, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo tarptautinį viešąjį 2018/PCSR-1-10 ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės. st.) elektrifikavimo rangos darbų techninės priežiūros ir inžinieriaus paslaugų pirkimą skelbiamų derybų būdu, pirkimo Nr. 395140 (toliau – ir Pirkimas). Ieškovė 2018 m. spalio 18 d. per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – CVP IS) pateikė atsakovei paraiškos formą, kuria išreiškė savo pageidavimą dalyvauti Pirkime. Atsakovė 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė pranešimą, kuriuo konstatavo, kad visi dalyviai turi teisę dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose ir pripažino, kad visų dalyvių paraiškos atitinka Pirkimo sąlygose nustatytus paraiškos pateikimo ir parengimo reikalavimus. Kartu šiame pranešime buvo nustatytas reikalavimas pateikti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 5 priede nurodytus reikalaujamus tiekėjo kvalifikacijos dokumentus. Ieškovė 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė atsakovei tiekėjo kvalifikaciją, pašalinimo pagrindų nebuvimą bei kitus Pirkime keliamus reikalavimus tiekėjams patvirtinančius dokumentus. Su kvalifikacijos dokumentais ieškovė pateikė pagrindinių ekspertų sąrašą bei jų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Atsakovė paprašė patikslinti ieškovės pateiktus dokumentus ir nurodyti ekspertais asmenis, kurie būtų ieškovės darbuotojais. Pasak atsakovės, ieškovės paraiškos formoje nebuvo nurodyta, kad ji remsis kitų subjektų pajėgumais, todėl ieškovė nebegalėjo tikslinti savo kvalifikacijos ir kvalifikacijos tikrinimo etape nurodyti ekspertus, kurių pajėgumais remsis Pirkime.
3. Ieškovė 2019 m. vasario 5 d. pateikė atsakovei patikslintus paraiškos ir Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (toliau – EBVPD) duomenis ir nurodė, kad ji turi teisę tikslinti kvalifikacinius duomenis, patikslindama paraiškoje ir EBVPD pateiktą informaciją. Atsakovė 2019 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą neleisti ieškovei dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose, nes jos kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Ieškovė 2019 m. balandžio 11 d. pareiškė pretenziją dėl neteisėto pašalinimo iš Pirkimo, tačiau atsakovė 2019 m. balandžio 24 d. pateikė atsakymą, kuriuo ieškovės pretenziją atmetė.
4. Atsakovės atsakyme į pretenziją yra akcentuojamos Pirkimo sąlygos, reikalaujančios paraiškoje ir EBVPD nurodyti ekspertus, kurių pajėgumais bus remiamasi. Ieškovė neneigia tokių Pirkimo sąlygų, tačiau laiko, kad šios sąlygos nepaneigia tiekėjo teisės tikslinti paraiškoje ir EBVPD nurodomų duomenų, mano, kad jie gali būti tikslinami, keičiami ir pildomi pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 58 straipsnio 5 dalį. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo pašalinti ieškovės iš Pirkimo, kadangi kvalifikacijos tikrinimo etape buvo duomenys, kad kvalifikaciją ieškovė įrodinės ne tik savo, bet ir pasitelkiamų ekspertų pajėgumais. Atsakovei niekaip nebuvo sutrukdyta įsitikinti ieškovės kvalifikacija ir siūlomų ekspertų atitiktimi Pirkime keliamiems reikalavimams.
Šalies argumentai
5. Atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Akcentavo, kad tiek Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4.1, 7.1.3 papunkčiai, tiek Pirkimo Bendrųjų sąlygų 5.4–5.7 papunkčiai, tiek PĮ 58 straipsnio 5 dalis, 62 straipsnio 3–4 dalys ir 64 straipsnio 9 dalis aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina pareigą teikiant paraišką nurodyti ūkio subjektus, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi. Ieškovė, teikdama paraišką, privalėjo nurodyti (išviešinti) ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi, taip pat pateikti įrodymus, kad šie ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Byloje nėra ginčo, kad tiekėja paraiškoje nenurodė ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi, kartu su paraiška nepateikė įrodymų, kad šie ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Kadangi paraiškoje nebuvo nurodyta, kad ieškovė remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jai neatitinkant Pirkimo sąlygose keliamų kvalifikacijos reikalavimų, atsakovė teisėtai atmetė tiekėjos paraišką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad paraiškoje ir EBVPD pateikiami duomenys yra išimtinai duomenys apie tiekėjų kvalifikaciją, kurie galėjo būti tikslinami. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs PĮ 59 straipsnio, 62 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio nuostatas, sprendė, kad tiekėjas pateiktame pasiūlyme (paraiškoje) turi nurodyti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remsis, o jų nenurodžius pasiūlyme (paraiškoje), įstatymas nenumato galimybės tiekėjui pasitelkti naujus ūkio subjektus. Be to, anksčiau minėtos teisės normos aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad gali būti pasitelkiami kiti ūkio subjektai, tačiau tik keičiant tuos, kurie buvo nurodyti pasiūlyme (paraiškoje).
8. Teismas, įvertinęs Pirkimo Specialiųjų sąlygų 7.1.3 papunkčio, Bendrųjų sąlygų 5.4, 5.6 ir 5.7 papunkčių nuostatas, sprendė, kad perkančioji organizacija tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog tiekėjas savo paraiškoje privalo nurodyti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remsis, to nepadarius, nurodyto naujo subjekto pajėgumais remtis negalima. Ieškovė neginčijo Pirkimo sąlygų, su jomis sutiko, taip pat neprašė paaiškinti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4.1, 7.1.3 papunkčių bei Pirkimo Bendrųjų sąlygų 5.4–5.7 papunkčių, o tai įrodo, jog jos ieškovei buvo aiškios ir suprantamos. Kita vertus, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog jos būtų neatitikusios PĮ 48 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
9. Teismas akcentavo, kad aptariamu atveju atsakovė paraiškoje bei EBVPD aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog nesirems kitų subjektų pajėgumais, o darbuotojų, kurie atitiktų kvalifikacinius reikalavimus, nenurodė. Naujo ūkio subjekto, kurio pajėgumais tiekėja ketina remtis, nurodymas, nepatenka į teisės tikslinti kvalifikacijos reikalavimus apimtį, o iš esmės reiškia, jog tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimų.
10. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ekspertų nenurodymas paraiškoje ir EBVPD yra išimtinai tik formalumas, kuris neturėjo įtakos išviešinimo tikslo įgyvendinimui. Tiek PĮ 62 straipsnio 3 dalyje, tiek Pirkimo sąlygose, tiek kasacinio teismo praktikoje akcentuojama būtinybė laiku išviešinti ūkio subjektus, kurių pajėgumais tiekėjas ketina remtis, kad atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu perkančioji organizacija jau po paraiškos pateikimo iki teikiant pasiūlymą galėtų patikrinti tiekėjo atitiktį pirkimo sąlygose keliamiems kvalifikacijos reikalavimams. Pirkimo sąlygos turi būti taikomos ir aiškinamos visiems vienodai. Pirkimo sąlygų aiškinimas taip, kaip būtų naudinga išimtinai ieškovei, paraiškoje ir EBVPD nurodžiusiai, jog neketina remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, būtų nesuderinamas su skaidrumo bei lygiateisiškumo principais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Telekonta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad atsakovės 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūrų yra neteisėtas; įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovę į iki pažeidimo buvusią padėtį – grąžinti ieškovę į Pirkimo procedūras. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018 ir 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017, kurios negali būti laikomos precedentais nagrinėjamai civilinei bylai, kadangi:
11.1.1. nei vienoje iš nurodytų nutarčių nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl tiekėjo teisės išviešinti subtiekėjus iki pasiūlymo pateikimo ir kvalifikacijos vertinimo pabaigos;
11.1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018 nagrinėtas viešasis pirkimas vyko atviro konkurso būdu, kuriame paraiškos apskritai neteikiamos. Tokiame pirkime tiekėjai iškart teikia pasiūlymus, dėl to kvalifikacijos tikrinimui yra taikomos pasiūlymo paaiškinimo, o ne paraiškos patikslinimo taisyklės. Tuo tarpu nagrinėjamas Pirkimas vyko skelbiamų derybų būdu, kuriame teikiami du atskiri dokumentai – paraiška ir pasiūlymas. Todėl ir dėl šios priežasties kasacinio teismo išaiškinimai dėl subtiekėjų išviešinimo negali būti pagrindu atmesti ieškovės reikalavimus;
11.1.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvo pateikti išaiškinimai pagal senąją VPĮ redakciją. Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje VPĮ redakcijoje nebuvo teisės normos, kuri leistų tiekėjui, pasitelkusiam pirkimo sąlygų neatitinkantį ūkio subjektą, pakeisti jį tinkamu (dabartinės VPĮ redakcijos 49 straipsnio 4 dalis; PĮ 62 straipsnio 4 dalis).
11.2. Dabartiniu teisiniu reguliavimu leidžiama siūlyti visiškai naują subtiekėją, jei pirminio subtiekėjo kvalifikacija netinkama, taip pat leidžiama tikslinti kvalifikacijos duomenis, kadangi rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais yra išimtinai tik kvalifikacijos dalimi. Įstatymui leidžiant ne tik tikslinti, bet ir pateikti visiškai naujus kvalifikacinius duomenis, yra pagrįstas naujų subtiekėjų pasitelkimas grindžiant kvalifikaciją (PĮ 62 straipsnio 4 dalis), nes tai reiškia kvalifikacijos tikslinimą.
11.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad situacija, kai tiekėjas, siekdamas pagrįsti atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, paraiškoje nurodo, jog remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, ir situacija, kai tiekėjas, siekdamas pagrįsti atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams, paraiškoje nenurodo, jog remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, negali būti tapatinamos. Tokia teismo išvada neatitinka sisteminio PĮ 58 straipsnio 5 dalies bei 62 straipsnio 4 dalies aiškinimo. Situacija, kai tiekėjas pasitelkia pirkimo sąlygų neatitinkantį subtiekėją, reiškia, kad tiekėjui trūksta tam tikros kvalifikacijos dalies, kurią jis įrodinėjo subtiekėjo pajėgumais ir kurią įstatymas leidžia patikslinti pasitelkiant naują subtiekėją. Vadinasi, tiekėjas, nurodydamas naują subtiekėją, yra lygiai toje pačioje pozicijoje, kaip ir tiekėjas, nenurodęs subtiekėjo, nes nei vieno iš naujo subtiekėjo duomenys anksčiau nebuvo išviešinti ir jokia informacija apie tiekėjo teisinį ryšį su nauju subtiekėjui perkančiajai organizacijai nebuvo žinoma. Situacija, kai tiekėjas nepasitelkia subtiekėjo ir nepateikia duomenų, jog pats atitinka visus pirkime keliamus reikalavimus, reiškia, kad tiekėjui trūksta tam tikros kvalifikacijos dalies.
Šalies argumentai
11.4. Ieškovės teigimu, nors pirmosios instancijos teismo nurodyta kasacinio teismo praktika ir nelaikytina precedentu, tačiau galima remtis nutartyse pateiktais išaiškinimais dėl tiekėjų išviešinimo reikšmės pasiūlymo siaurąja prasme. Kasacinis teismas yra aiškiai nurodęs, kad draudžiama pasitelkti subtiekėjus, kurių perkančioji organizacija negali nustatyti iš pasiūlymo visumos. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasiūlymo dar nebuvo pateikusi, 2018 m. lapkričio 8 d. buvo pateikti ieškovės kvalifikaciją pagrindžiantys duomenys, tarp kurių buvo išviešinti ir pasitelkiami ekspertai. Pasiūlymą ieškovė būtų galėjusi pateikti tik tada, jeigu po ieškovės kvalifikacijos įvertinimo perkančioji organizacija būtų pakvietusi ieškovę pasiūlymo pateikimui (Pirkimo Specialiųjų sąlygų 7.2 papunktis). Todėl pasiūlymo vertinimo metu perkančioji organizacija būtų turėjusi visus duomenis apie ieškovės pasitelkiamus subtiekėjus.
11.5. Teismas nepagrįstai sutapatino paraiškos ir pasiūlymo sąvokas. Paraišką įstatymų leidėjas apibrėžia kaip dokumentų ir duomenų visumą, kuri apima tiekėjo pageidavimą dalyvauti pirkime ir kvalifikacijos, pašalinimo pagrindų bei kitų reikalavimų tiekėjams duomenis (PĮ 2 straipsnio 17 dalis). Tuo tarpu PĮ 73 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai patvirtinta, kad skelbiamose derybose tiekėjai kviečiami pateikti paraiškas, po to yra patikrinama tiekėjų kvalifikacija. PĮ 73 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad tik po kvalifikacijos įvertinimo yra teikiami tiekėjų pasiūlymai. Ieškovės teigimu, būtent nepagrįstas minėtų sąvokų sutapatinimas nulemia skirtingą šių dokumentų pagrindu atsiradusių teisinių santykių vertinimą.
11.6. Ieškovė pažymi, kad su paraiška yra teikiami dokumentai, susiję su tiekėjo kvalifikacija, o su pasiūlymu – dokumentai, susiję su sutarties objektu ir kaina, t. y. vienu atveju vertinamos tiekėjo savybės, o kitu atveju vertinamas perkančiajai organizacijai siūlomas pirkti objektas. Atsižvelgiant į paraiškos ir pasiūlymo skirtumus, įstatymas numato skirtingas taisykles šių dokumentų tikslinimui. Paraiška, kaip tiekėjo kvalifikacijos dalis, gali būti tikslinama PĮ 58 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pasiūlymas naujais duomenimis negali būti tikslinamas. Jis PĮ 64 straipsnio 9 dalies pagrindu gali būti paaiškinamas arba patikslinamos akivaizdžios, pavyzdžiui, aritmetinės klaidos.
11.7. Atsižvelgiant į pasitelkiamų subjektų išviešinimu siekiamus tikslus, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškovės pasitelkiamų ekspertų išviešinimo momento tinkamumą, o būtent, ar ieškovei išviešinus ekspertus 2018 m. lapkričio 9 d. kartu su visais kitais kvalifikacijos dokumentais, atsakovė turėjo galimybę įvertinti ekspertų kvalifikacijos atitiktį Pirkime keliamiems reikalavimams. Tačiau teismas to nedarė ir, ignoruodamas subtiekėjų išviešinimo tikslą, nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pasitelkti ekspertai buvo išviešinti ne laiku.
11.8. Ekspertų išviešinimo tikslo įgyvendinimas ir prasmė atsiranda antrame etape, kuriame perkantysis subjektas patikrina, ar nėra pirkimo dokumentuose nustatytų kandidatų pašalinimo pagrindų, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir, jeigu taikytina, reikalaujamus kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus (PĮ 73 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju antrasis etapas prasidėjo tada, kai atsakovė 2018 m. lapkričio 9 d. išsiuntė ieškovei pranešimą dėl kvalifikacijos dokumentų pateikimo.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad teisė tikslinti atitiktį tiekėjų kvalifikacijai pagrindžiančius dokumentus neapima teisės pasitelkti naujus ūkio subjektus. Ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai sutapatina kvalifikacijos tikslinimo institutą (PĮ 58 straipsnio 5 dalis) su tiekėjo teise remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais (PĮ 62 straipsnis). Pasitelktų ūkio subjektų atitiktis pirkimo sąlygose keliamiems kvalifikacijos reikalavimams yra kvalifikacijos dalis, bet pats ūkio subjektų pasitelkimas ir išviešinimas yra atskiras institutas.
12.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisinis tiekėjo ir kito ūkio subjekto ryšys nepripažįstamas objektyvia kategorija, kurią būtų galima tikslinti, t. y. tiekėjas, savo pasiūlyme neišviešinęs tiesioginiam sutarties vykdymui pasitelkiamų ūkio subjektų, netenka teisės savo atitikties kvalifikacijos ar pasiūlymo siaurąja prasme reikalavimams grįsti tokių subjektų turimais pajėgumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017, 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018).
12.3. Jei būtų leidžiama po paraiškos pateikimo nurodyti naujai pasitelkiamus subtiekėjus, būtų paneigta PĮ 62 straipsnyje 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad tiekėjai privalo išviešinti pasiūlyme (paraiškoje) ūkio subjektų pajėgumus, kuriais remiasi, esmė. Priešingai nei teigia ieškovė apeliaciniame skunde, PĮ 62 straipsnio 3 dalyje aiškiai ir tiksliai nurodyta, kad perkantysis subjektas turi reikalauti išviešinti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, arba paraiškoje, arba pasiūlyme, o tai priklauso nuo pasirinkto pirkimo būdo.
12.4. Teismas kilusį ginčą sprendė vadovaudamasis tinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 ir 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018 tiksliai ir aiškiai nurodoma, kad rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais nėra priskiriamas kvalifikacijai. Šiuo atveju nėra aktualu tai, kad kasacinio teismo nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės visiškai nesutampa su ginčo faktinėmis aplinkybėmis, kadangi svarbu tai, jog buvo nagrinėjamas klausimas, susijęs su tuo, kad tiekėjai tinkamai ir laiku neišviešino kitų ūkio subjektų pajėgumų, kuriais ketino remtis, kaip tai buvo numatyta pirkimo sąlygose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, susiję su VPĮ redakcija, galiojusia iki 2017 m. liepos 1 d., yra mutatis mutandis (liet. su tam tikrais pakeitimais) taikomi ir šiuo atveju, kadangi reikalavimai dėl pasitelkiamų ūkio subjektų išviešinimo iš esmės nepasikeitė. Aplinkybė, kad šiuo metu galiojančiuose VPĮ 49 straipsnio 4 dalyje bei PĮ 62 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta galimybė pakeisti ūkio subjektą šiuo atveju nėra aktuali, kadangi tiekėjas nei paraiškoje, nei EBVPD apskritai nebuvo išviešinęs jokio ūkio subjekto, todėl objektyviai nėra įmanoma ir keitimo galimybė.
12.5. Ieškovė apeliaciniame skunde netinkamai interpretuoja pasiūlymo ir paraiškos skirtumus. Atliekant pirkimo procedūras skelbiamų derybų būdu tiekėjo atitiktis pirkimo sąlygose keliamiems kvalifikacijos reikalavimams ir pašalinimo pagrindų nebuvimas tikrinamas po paraiškos pateikimo iki tiekėjo pasiūlymo pateikimo. Po pasiūlymų pateikimo tiekėjo kvalifikacija jau nėra tikrinama (PĮ 73 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei paraišką pateikęs tiekėjas neatitinka kvalifikacijai keliamų reikalavimų, toks tiekėjas teikti pasiūlymo apskritai nėra kviečiamas. Tuo tarpu atliekant pirkimo procedūras atviro konkurso būdu, tiekėjo atitiktis pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams tikrinama po pasiūlymo pateikimo, kadangi paraiška nėra teikiama.
12.6. PĮ V skirsnis vadinasi „Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimas“, o PĮ 58 straipsnis vadinasi „Tiekėjo ir jo pateiktos paraiškos ir pasiūlymo vertinimo bendrieji principai“, todėl tiek PĮ 58 straipsnio 5 dalis, tiek PĮ 62 straipsnio 3–4 dalys, tiek PĮ 64 straipsnio 9 dalis skelbiamų derybų atveju yra taikomos ir paraiškų papildymui, keitimui. Atsižvelgiant į tai, PĮ 58 straipsnio 5 dalies, 62 straipsnio 3–4 dalių, 64 straipsnio 9 dalies prasme paraiška yra prilyginama pasiūlymui ir atvirkščiai.
12.7. Reikalavimas paraiškoje ar EBVPD išviešinti ūkio subjektų pajėgumus, kuriais tiekėjais remiasi, nėra formalus veiksmas, kadangi šiame etape (po paraiškos pateikimo) perkančioji organziacija patikrina, ar tiekėjas ir jo pasitelkiami ūkio subjektai atitinka kvalifikacinius reikalavimus bei ar nėra pašalinimo pagrindų. Būtent dėl to tiekėjai kartu su paraiška turėjo pateikti tiek savo pačių EBVPD, tiek pasitelkiamų ūkio subjektų EBVPD.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
14. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo tarptautinį viešąjį 2018/PCSR-1-10 ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės. st.) elektrifikavimo rangos darbų techninės priežiūros ir inžinieriaus paslaugų pirkimą skelbiamų derybų būdu, pirkimo Nr. 395140
15. Ieškovė 2018 m. spalio 18 d. per CVP IS pateikė atsakovei paraiškos formą, kuria išreiškė pageidavimą dalyvauti Pirkime (1 t., b. l. 39–41), ir EBVPD (1 t., b. l. 42–54). Ieškovė paraiškoje ir EBVPD nenurodė, kad remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Atsakovė 2018 m. lapkričio 5 d. raštu informavo, kad visi dalyviai turi teisę dalyvauti tolimesnėse Pirkimo procedūrose, taip pat paprašė pateikti Pirkimo Specialiųjų sąlygų 5 priede nurodytus reikalaujamus dokumentus (1 t., b. l. 37). Ieškovė 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė atsakovės prašytus dokumentus (1 t., b. l. 65–114). Atsakovė 2019 m. sausio 23 d. raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu patikslinti kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, nes ji, teikdama paraišką, nenurodė, kad remsis ūkio subjektų pajėgumais, tačiau kartu su kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais pateikė pagrindinių ekspertų sąrašą, kuriame nurodyta, jog siūlomi ekspertai A. J., A. M. ir V. T. nėra tiekėjo darbuotojai (1 t., b. l. 38).
16. Ieškovė, gavusi atsakovės 2019 m. sausio 23 d. raštą, 2019 m. vasario 5 d. pateikė atsakovei patikslintą paraišką ir EBVPD (1 t., b. l. 21–23, 24–36), kuriuose nurodė ūkio subjektus, kuriais remsis (1 t., b. l. 21–36). Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės pateiktus dokumentus, 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu nurodė, kad ieškovė neatitinka Pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, todėl neturi teisės dalyvauti tolimesnėse Pirkimo procedūrose (1 t., b. l. 63–64). Ieškovė pateikė pretenziją (1 t., b. l. 14–17) ir nurodė, kad duomenis apie ketinamus pasitelkti ūkio subjektus turėjo teisę patikslinti, nes jie yra susiję su tiekėjo kvalifikacija. Atsakovė, išnagrinėjusi pretenziją, ją atmetė (1 t., b. l. 134–135).
17. Ieškovė nagrinėjamoje byloje kelia ginčą dėl atsakovės sprendimo teisėtumo, nurodydama, kad ji turėjo teisę tikslinti paraišką ir remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nes teisinis reguliavimas leidžia tikslinti kvalifikacijos duomenis, o rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais yra išimtinai kvalifikacijos dalis. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju užteko, kad ekspertai (kiti ūkio subjektai, kuriais ketino remtis ieškovė) buvo išviešinti po paraiškos pateikimo, kadangi ieškovė dar nebuvo pateikusi galutinio pasiūlymo, kaip tai numato Pirkimo sąlygos bei PĮ 73 straipsnio 3 dalies 5 punktas. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio argumentus, nurodydamas, kad nei PĮ, nei Pirkimo sąlygos nenumatė galimybės remtis tais ūkio subjektų pajėgumais, kurie nebuvo išviešinti paraiškoje. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi šioje civilinėje byloje netaikytina kasacinio teismo praktika, nepagrįstai sutapatino paraiškos ir pasiūlymo sąvokas, padarė nepagrįstą išvadą, kad paraiškoje nurodyta tiekėjo kvalifikacija nebegali būti tikslinama. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
18. Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (PĮ 59 straipsnio 1 dalis ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad tiekėjo kvalifikacija yra objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą. Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas; jis yra išvestinis ir svarbus tik dėl to, kad padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams; net ir neatitinkanti šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus. Tuo tarpu objektyvi tiekėjo kvalifikacijos neatitiktis pirkimo sąlygų reikalavimams šalina bet kokią jo teisėto dalyvavimo tolesnėse pirkimo procedūrose galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011 ir kt.).
19. PĮ 62 straipsnio 1 dalis suteikia teisę tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Remiantis PĮ 62 straipsnio 3 dalimi, kai tiekėjas pageidauja remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajam subjektui pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad per visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį ar vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami. PĮ 62 straipsnio 4 dalis nustato perkančiojo subjekto pareigą, vadovaujantis šio įstatymo 59 straipsnio nuostatomis, patikrinti, ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų.
20. Kasacinio teismo praktika taip pat nuosekliai plėtojama ta linkme, kad būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo (teiks dalį paslaugų, vykdys dalį darbų, tiesiogiai prisidės prie prekių tiekimo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014). Tai paaiškinama tuo, kad, kaip nurodo kasacinis teismas, perkančioji organizacija privalo laikytis tiekėjų lygiateisiškumo principo ir visiems tiekėjams taikyti tuos pačius vertinimo kriterijus, o jei kai kurie jų tam tikriems darbams ketina pasitelkti subrangovus, pagal tuos pačius kriterijus turi įsitikinti subrangovų kvalifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010, 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 50 punktas).
21. Nagrinėjamo Pirkimo sąlygose buvo nustatytas momentas, iki kurio tiekėjas turi būti įgijęs reikiamą kvalifikaciją. Pagal Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4.1 papunktį tiekėjas, dalyvaujantis Pirkime, turi atitikti Specialiųjų sąlygų 5 priede nurodytus reikalavimus ir tiekėjo kvalifikacija turi būti įgyta iki paraiškų pateikimo termino pabaigos. Pirkimo sąlygos leido tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Skelbiamų derybų bendrųjų sąlygų 5.4 papunktyje buvo nurodyta, kad jeigu tiekėjas remiasi kito ūkio subjekto pajėgumais, jis, teikdamas paraišką, turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį.
22. Pastebėtina, kad Skelbiamų derybų bendrųjų sąlygų 5 skyriuje buvo numatyta, jog tiekėjas savo paraiškoje, pildydamas Specialiųjų sąlygų 3 priede pateiktą formą, privalo nurodyti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi, kad atitiktų finansinio, ekonominio, techninio ir (arba) profesinio pajėgumo reikalavimus (jeigu tokius reikalavimus Perkantysis subjektas kelia). Šiais ūkio subjektais laikomi ir ekspertai, kurie pirkimo laimėjimo ir Pirkimo sutarties sudarymo atveju bus įdarbinti tiekėjo (Skelbiamų derybų bendrųjų sąlygų 5.6 papunktis). Jeigu ūkio subjektas paraiškoje nėra nurodomas, šio ūkio subjekto pajėgumais remtis negalima (Skelbiamų derybų bendrųjų sąlygų 5.7 papunktis).
23. Taigi, nagrinėjamo Pirkimo sąlygose aiškiai ir konkrečiai buvo apibrėžtas momentas, iki kurio tiekėjai privalo įgyti reikiamą kvalifikaciją (iki paraiškų pateikimo termino pabaigos), ir nustatytas aiškus reikalavimas pasitelkiamus ūkio subjektus išviešinti paraiškoje. Be to, Pirkimo sąlygose nedviprasmiškai apibrėžtos pasekmės paraiškoje neišviešinus ūkio subjektų – tokių ūkio subjektų pajėgumais remtis negalima. Šios Pirkimo sąlygos paaiškinamos pasirinktu pirkimo būdu – remiantis PĮ 73 straipsnio 3 dalimi, atliekant pirkimo procedūras skelbiamų derybų būdu tiekėjo atitiktis pirkimo sąlygose keliamiems kvalifikacijos reikalavimams ir pašalinimo pagrindų nebuvimas tikrinamas po paraiškos pateikimo iki tiekėjo pasiūlymo pateikimo. Po pasiūlymų pateikimo tiekėjo kvalifikacija nėra tikrinama. Tuo atveju, jei paraišką pateikęs tiekėjas neatitinka kvalifikacijai keliamų reikalavimų, toks tiekėjas teikti pasiūlymo apskritai nėra kviečiamas. Taigi, tiekėjo atitikties kvalifikacijos reikalavimams aspektu teisiškai reikšmingas yra paraiškų pateikimo terminas, kaip tai tiesiogiai nurodyta ir nagrinėjamo Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4.1 papunktyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos Pirkimo sąlygos, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tikslios, aiškios, be dviprasmybių, t. y. atitiko PĮ 48 straipsnio 4 dalies reikalavimus pirkimo dokumentams, todėl buvo privalomos tiek tiekėjams, tiek pačiai perkančiajai organizacijai. Duomenų, kad ieškovė Pirkimo sąlygų nesuprato, prašė jas išaiškinti ar ginčijo, byloje nėra.
24. Kaip šioje byloje yra nustatyta, ieškovė paraiškoje ir EBVPD nenurodė, kad remsis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Tuo būdu, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu ir Pirkimo sąlygomis, ji neteko teisės kvalifikacijai pagrįsti remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais. Kadangi byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad iki paraiškų pateikimo termino pabaigos ieškovė pati savarankiškai objektyviai nebuvo įgijusi reikiamos kvalifikacijos, atsakovė priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neleisti ieškovei dalyvauti tolesnėse Pirkimo procedūrose.
25. Nors nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė siekė pagrįsti savo teisę tikslinti paraišką ir nurodyti ūkio subjektus, kurių pajėgumais ketina remtis, po paraiškų pateikimo termino pabaigos, atsakovė ir pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad tokios teisės ieškovė neturi.
26. PĮ 58 straipsnio 5 dalis nustato, kad tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 64 straipsnio 9 dalimi. Ieškovė teisę tikslinti paraišką ir nurodyti pasitelkiamus ūkio subjektus kildina iš įstatyme nustatytos galimybės tikslinti duomenis dėl tiekėjo atitikties kvalifikacijos reikalavimams. Tačiau tokia ieškovės pozicija teisėjų kolegijos vertinama kaip nepagrįsta.
27. Teisėjų kolegijos nuomone, išvada, kad ieškovė neturi teisės tikslinti paraiškos ir joje nurodyti pasitelkiamų ūkio subjektų, pirmiausia seka iš jau aptartos tiekėjo kvalifikacijos esmės kaip objektyvios kategorijos ir Pirkimo sąlygose aiškiai įtvirtinto momento, iki kurio tiekėjai turi būti tokią kvalifikaciją įgiję. Nagrinėjamo Pirkimo sąlygose, kaip minėta, aiškiai apibrėžtos teisinės pasekmės paraiškoje nenurodžius pasitelkiamų ūkio subjektų – jų pajėgumais remtis negalima. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo sąlygose nedviprasmiškai nurodžius, kad negalima remtis ūkio subjektų pajėgumais, kurių tiekėjas nenurodė teikdamas paraišką, atsakovė negalėjo Pirkimo sąlygų aiškinti ir taikyti kitaip. Tokiu būdu užtikrinamas skaidrumo principo laikymasis, reikalaujantis, kad visi tiekėjai būtų tinkamai informuoti ir galėtų Pirkimo sąlygas interpretuoti vienodai, o perkantįjį subjektą įpareigoja Pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti vienodai. Tuo atveju, jeigu atsakovė padarytų ieškovės atžvilgiu išimtį ir leistų jai remtis po paraiškų padavimo termino pabaigos išviešintų ūkio subjektų pajėgumais, ji nesilaikytų savo pačios patvirtintų Pirkimo sąlygų, pažeistų tiekėjų lygiateisiškumo principą.
28. Be to, papildomai pažymėtina, kad reikalavimas išviešinti ūkio subjektus, kuriais tiekėjas ketina remtis, susijęs ne tik su jau minėtu lygiateisiškumo principo įgyvendinimu ar galimybe perkančiajam subjektui visapusiškai įvertinti tiekėjo kvalifikaciją, tačiau ir su kvalifikacijos įgijimo momentu. Tiekėjas, paraiškoje nurodydamas, kad nesirems ūkio subjektais, patvirtina, kad visą reikiamą kvalifikaciją įgijo iki paraiškų pateikimo termino pabaigos. Paraiškos keitimas nurodant, kad tiekėjas visgi pasitelks ūkio subjektus, iš esmės reiškia, kad tiekėjas iki paraiškos pateikimo termino pabaigos nebuvo įgijęs reikiamos kvalifikacijos. Taigi, paraiškos dalis dėl ūkio subjektų išviešinimo, nors ir tiesiogiai susijusi su tiekėjo atitiktimi kvalifikaciniams reikalavimams, tačiau nebegali būti tikslinama, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, priešingas aiškinimas reikštų, jog tiekėjas, paraiškos pateikimo metu neatitikęs kvalifikacijos reikalavimų, taptų juos atitinkančiu.
29. Tokias išvadas patvirtina ir kasacinio teismo praktika dėl galimybės tikslinti paraišką (pasiūlymą) dėl pasitelkiamų ūkio subjektų, suformuota 2017 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 ir 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018, kuria pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Minėtose kasacinio teismo bylose buvo nagrinėjami klausimai, susiję su tuo, kad tiekėjai tinkamai ir laiku neišviešino kitų ūkio subjektų pajėgumų, kuriais ketino remtis, kaip tai buvo numatyta pirkimo sąlygose. Pirmojoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad nors tiekėjui suteikiama teisė tikslinti pasitelkiamo trečiojo asmens kvalifikacijos duomenis, jei iš pasiūlymo visumos galima nustatyti tokio teisinio ryšio (subrangos ar kitų prievolinių santykių) egzistavimą, tačiau teisinis tiekėjo ir kito ūkio subjekto ryšys nepripažįstamas objektyvia kategorija, kurią būtų galima tikslinti. Antrojoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad tiekėjas, savo pasiūlyme neišviešinęs tiesioginiam sutarties vykdymui pasitelkiamų ūkio subjektų, netenka teisės savo atitikties kvalifikacijos ar pasiūlymo siaurąja prasme reikalavimams grįsti tokių subjektų turimais pajėgumais. Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai pateikti esant dalinai skirtingoms bylų faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, t. y. skirtingo pobūdžio skundžiamiems perkančiųjų organizacijų sprendimams, pirkimo būdams, taikytinoms teisės normoms, tačiau šiose nutartyse pateikti išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar ūkio subjektų išviešinimas po paraiškos padavimo gali būti tapatinamas su PĮ 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybe patikslinti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams pagrindžiančius duomenis. Nors minėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra susiję su VPĮ redakcija, galiojusia iki 2017 m. liepos 1 d., jie aktualūs ir šiuo atveju, kadangi, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, reikalavimai dėl pasitelkiamų ūkio subjektų išviešinimo iš esmės nepasikeitė.
30. Ieškovė akcentuoja aplinkybę, kad šiuo metu galiojančios VPĮ redakcijos 49 straipsnio 4 dalis bei PĮ 62 straipsnio 4 dalis nustato galimybę pakeisti ūkio subjektą, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomas teisinis reglamentavimas nagrinėjamam ginčui netaikytinas. Šiuo atveju tiekėjas nei paraiškoje, nei EBVPD apskritai nebuvo išviešinęs jokio ūkio subjekto, todėl objektyviai nėra įmanoma ir jo keitimo galimybė. Teisėjų kolegijos nuomone, kvalifikacijos vertinimo, skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo aspektais ieškovės teisinė padėtis negali būti tapatinama su nurodytąja VPĮ 49 straipsnio 4 dalyje ir PĮ 62 straipsnio 4 dalyje, nes tiekėjas, pasitelkęs ūkio subjektą, neatitinkantį kvalifikacijos reikalavimų, jau teikdamas paraišką viešai deklaravo, kad jis pats savarankiškai, be pasitelkiamų ūkio subjektų, neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, tuo tarpu tiekėjas, pateikęs paraišką, kurioje nenurodė, jog bus remiamasi kitų ūkio subjektų pajėgumais, patvirtino, kad jis reikiamą kvalifikaciją yra savarankiškai įgijęs iki paraiškos pateikimo termino pabaigos. Tokio teisės aiškinimo laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba, prižiūrinti VPĮ, PĮ ir kitų įstatymų laikymąsi, viešai skelbiamoje konsultacijoje.
31. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino paraiškos ir pasiūlymo sąvokas. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 23 punkte, atsižvelgiant į atsakovės pasirinktą pirkimo būdą tiekėjo atitikties kvalifikacijos reikalavimams aspektu teisiškai reikšmingas yra paraiškų pateikimo terminas, kaip tai nurodyta Pirkimo Specialiųjų sąlygų 4.1 papunktyje, t. y. šiuo aspektu esminė aplinkybė ta, kad vykdant pirkimą skelbiamų derybų būdu tiekėjo atitiktis kvalifikacijos reikalavimams tikrinama dar iki pasiūlymų pateikimo. Taigi, ieškovės pozicija dėl galimybės išviešinti ūkio subjektus po paraiškos pateikimo iki pasiūlymo pateikimo, nepagrįsta.
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Toks užmokesčio už advokato pagalbą dydis neviršija rekomenduojamų dydžių, apskaičiuotų pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nustatytas taisykles, atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, išlaidos yra realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“, juridinio asmens kodas 144803197, atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, naudai 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.