Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1994-579/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-05Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-06-29Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-16Kauno apygardos teismas
  4. T-817-667/2014Nutartis · 2014-09-15Kauno apylinkės teismas
  5. T-18-530/2020Nutartis · 2020-02-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
1S-1994-579/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00009-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Gytis Večerskas, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
Ričerdo Lošio
Nr. 1S-1994-579/2013
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00009-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Gyčio Večersko, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo Ričerdo Lošio skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau-Komisijos) 2013-09-26 nutarimo Nr. 1717 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos R. L..

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012-06-29 nuosprendžiu pagal BK 181 str. 1 d., 253 str. 1 d. 259 str. 2 d. galutine laisvės atėmimo bausme 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Anksčiau teistas.

Bausmės pabaiga – 2015-03-28.

Žemesnės instancijos teismas

2013 m. rugsėjo 26 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu Nr. 1717 nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Komisija atsižvelgė į tai, kad anksčiau R. L. buvo taikyta bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sąlygos buvo pažeistos, oficialios darbinės patirties nuteistasis neturi, todėl tikimybė, kad užsibrėžtų tikslų sieks teisėtais būdais, maža. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: 67 balai pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pritarė Komisijos nutarimui.

Skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas pritarė Komisijos išvadoms bei konstatavo, jog netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Nuteistasis R. L. šią nutartį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo taikyti lygtinį paleidimą. Teigia, jog teismas neišnagrinėjo nuteistojo skundo argumentų dėl Komisijos nutarimo, nenurodyti motyvai dėl skundo argumentų atmetimo. Teismas pateikė naujas išvadas, tuo pažeisdamas reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos aplinkybes. Išvadas pagrįsdamas ankstesniais teistumais, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimu, teismas pažeidė bausmių vykdymo humaniškumo principą bei nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, jog bausmės atlikimas neturėtų būti veiksnys, ribojantis nuteistojo galimybę pasirinkti socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Nuteistasis teigia bausmės atlikimo metu padaręs tvirtas išvadas nedaryti nusikaltimų. Tai, kad drausminės nuobaudos panaikintos paskatinimo būdu, rodo, jog linkęs taisytis ir daryti išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ričerdo Lošio skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pirmiausiai pažymėtina tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes – atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Kaip matyti iš bylos duomenų, R. L. yra atlikęs nemažą dalį jam skirtos bausmės, daugiau nei pusę, tačiau likusi neatlikta bausmė – daugiau nei 2 metai ir 3 mėnesiai, atsižvelgiant į veikų bei nuteistojo pavojingumą, jo elgesį pataisos įstaigoje, taip pat vertinama kaip didelė. Taip pat pažymėtina, jog atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančios elgesio laisvėje. Apie tai sprendžiama iš jau anksčiau nurodytų aplinkybių visumos, todėl tiek Komisija, tiek teismas pagrįstai įvertino tiek veikų pavojingumą, tiek ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nuteistojo asmenybę, charakterio savybes, nuostatas. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą, vienas iš kurių turtinis, kitas susijęs su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat R. L. nubaustas ir už baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Ir nors nuteistasis atliko iš ties nemažą dalį bausmės, tačiau jo elgesys pataisos įstaigoje, požiūris į kriminalines vertybes, net ir atlikus nuteistajam nemažą dalį bausmės, neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje nebedarys nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų, nes jis būdamas pataisos įstaigoje 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, iš kurių vieną kartą už laikymą ar vartojimą alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Ši nuobauda panaikinta mažiau nei prieš pusmetį iki Komisijos nutarimo. R. L. skatintas vos du kartus. Ankstesni nuteistojo teistumai yra nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, rodanti jo polinkį keistis, požiūrį į taikomas valstybės poveikio priemones, požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Į tai būtina atsižvelgti, nes tai leidžia prognozuoti galimą nuteistojo elgesį laisvėje pritaikius jam lyginį paleidimą. Tai, kad R. L. anksčiau ne kartą teistas, jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis pažeidė, pataisos įstaigoje taip pat buvo baustas, rodo, jog nuteistasis nelinkęs keistis teigiama linkme, linkęs pažeidinėti įstatymus ir ignoruoja visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Šios aplinkybės byloja nuteistojo nenaudai ir net įvertinus atliktą nemažą bausmės dalį, neleidžia tikėtis tinkamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

Taip pat sprendžiant dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo ir sėkmingos probacijos, ypač vertinant tikimybę dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos, svarbu įvertinti ir asmenines, charakterio savybes, nuteistojo nuostatas. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, nuteistasis savo nusikaltimus minimizuoja, nenurodo aiškių nusikaltimų motyvų, oficialios darbinės padėties neturi, todėl tikimybė, kad jis tikslų sieks teisėtais būdais, yra maža. R. L. palaiko nuteistųjų kriminalinę subkultūrą, turi dviprasmišką nuostatą priežiūros atžvilgiu. Pagrindiniai nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni nusikalstami veiksmai, neigiama laisvėje esančių draugų įtaka, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio ir pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė.

Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai nuteistąjį taisyti taikant lygtinį paleidimą ir teismas pagrįstai į jas atsižvelgė bei tinkamai įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistasis būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų nebenusikals ir laikysis įstatymų, o nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų tikrinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo Ričerdo Lošio skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai: Gytis VečerskasRamūnas Antanavičius