Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. M. (D. S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, prašymą dėl bausmės sušvelninimo įsigaliojus naujam įstatymui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. sausio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas nuteistojo D. S. M. prašymas peržiūrėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, dėl 159,98 Eur vertės turto pagrobimo. Nurodo, jog nuo 2024 m. sausio1 d. pasikeitė MGL dydis, t. y. 1 MGL – 55 Eur. Kadangi jo pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL, prašo baudžiamąjį nusižengimą pakeisti į administracinį nusižengimą, paskirti piniginę baudą ir panaikinti teistumą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Blinstrubienė 2024 m. vasario 6 d. pateikė atsiliepimą dėl bausmės sušvelninimo D. S. M. Atsiliepime nurodoma, kad D. S. M. klaidingai nurodo apie pasikeitusias įstatymo nuostatas dėl MGL dydžio. Tikėtina, kad D. S. M. bazinį bausmės dydį nepagrįstai tapatina su baziniu socialinės išmokos dydžiu (nuo 2024 m. sausio 1 d. -55 Eur), nuo kurio priklauso įvairių socialinių išmokų dydžiai, bet neturi reikšmės nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Nėra jokio teisinio pagrindo peržiūrėti D. S. M. atžvilgiu priimtą nuosprendį ir švelninti nuteistojo teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nuteistojo D. S. M. prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatas, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant tokio pobūdžio prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę.

BK 3 straipsnyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1, 2 dalys).

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475) (toliau – Įstatymas), kuris numato aktualius baudžiamojo įstatymo nuostatų pakeitimus, susijusius su bausmės švelninimu pagal nuteistojo prašymą.

2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-87 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo“ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalus gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur (įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.). Minimos įstatymo nuostatos nėra pasikeitusios.

Nusikalstamų veikų, dėl kurių D. S. M. yra pripažintas kaltu, padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, o didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Įstatymų leidėjas 2023-04-27 Įstatymu, įsigaliojusiu 2023-06-01, naujai išaiškino nedidelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, bei didelės vertės sąvoką, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Palyginus BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijas, matyti, kad pagal naująją įstatymo redakciją turtas, neviršijantis 10 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu, o viršijantis 400 MGL, bet neviršijantis 900 MGL, laikytinas didelės vertės turtu.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-702-963/2023) D. S. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), už nedidelės vertės, t. y. 159,98 Eur svetimo turto pagrobimą. Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį įstatymą nedidelės vertės turtas laikomas, kai jo vertė yra ne mažesnė kaip 150 Eur ir neviršija 500 Eur, kas reiškia, kad D. S. M. pagrobtas 159,98 Eur turtas pasikeitus įstatymui vis tiek laikytinas nedidelės vertės. Tačiau, naujojoje Įstatymo redakcijoje pasikeitė BK 178 straipsnio vagystę kvalifikuojančios dalys ir šiuo metu atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, vietoje buvusios 178 straipsnio 4 dalies. Atsižvelgiant į tai, jog pasikeitus minimo straipsnio daliai iš esmės nuteistojo D. S. M. teisinė padėtis nesikeičia, t. y. nesikeičia nei bausmių rūšys, nei jų dydžiai ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu jam paskirta subendrinta 30 parų arešto bausmė yra pagrįsta ir teisinga keisti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmę ir ją švelninti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio keisti nėra pagrindo, švelninti bausmę taip pat nėra pagrindo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra pagrįsta, teisinga ir atitinka visus bausmių skyrimui taikomus reikalavimus. Teismas pažymi, kad nuteistas D. S. M. klaidingai nurodo apie pasikeitusias įstatymo nuostatas dėl MGL dydžio, todėl nėra jokio teisinio pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, pagal minėtą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 362 straipsniu, 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. S. M. (D. S. M.) prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.