- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- PK-142-899/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-3-00009-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- K. Ž.
- Advokatai
- Petras Labanauskas, Irina Petkienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)kaime, Pakruojo rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-11-03 per visuomenės informavimo priemonę (LNK televizijos laida „24 valandos“) paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. V., kuri paniekina ir žemina bei pakerta pasitikėjimą R. V., tai yra, jog R. V. yra skolinga K. Ž. 70 000 Lt (skunde nurodyta suma patikslinta teismo posėdžio metu), t. y. buvo kaltinamas pagal LR BK 154 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis K. Ž. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-07-31 apie 15.00 val. Pakruojyje prie parduotuvės sutiko R. V.. Tą dieną nedirbo, bet šiaip pas R. V. dirbo mechaniku. Su R. V. buvo geri kaimynai. Ja pasitikėjo, nes dirbo pas ją. Jam pretenzijų turi R. V.. R. V. jo paprašė paimti paskolą. Nesutiko, nes vieną paėmus atidavė, o antrą paėmus reikėjo prašyti, maldauti, kad atiduotų. R. V. prašė beveik verkdama. Po to jai pasakė, kad „esi skolinga 10 000 Lt už darbą, paimsiu 59 000 Lt, bet 10 000 Lt bus man“. R. V. paskambino A. A.. Sutarė, kad atvažiuos 16.00 val., ir kartu nuvažiuos ir paims pinigus. R. V. 16.00 val. neatvažiavo. Pats jai 16.30 val. paskambino, ji pasakė, kad iki 21.00 val. dirbs. Ryte nuėjęs pas R. V. į darbą, ją susitiko, pasisveikino. R. V. nieko nebesakė. Pagalvojo, kad nebereikėjo, t. y. ji pasiėmė paskolą iš kito žmogaus. Praėjo dvi savaitės, R. V. pasakė „K., nuvažiuok į kredito uniją pasirašyti“. Pats buvo pasiėmęs 30 000 Lt paskolą namui, bet tuo momentu buvo likę 3 000 Lt. Nuvykus į kredito uniją, jam pasakė, kad pasirašytų ant sutarties. Ten dar paklausė kas čia yra, atsakė „paskola tavo vardu“. Sakė „aš nedalyvavau, nebuvau“. Tuomet vadybininkė iškvietė viršininką A. A.. Jam sakė, kad kalbėjo, bet pats neatvažiavo ir paskolos neėmė. A. A. paskambino R. V.. R. V. atvažiavo ir pasakė „Kęstai, atsiprašau, aš pasiėmiau paskolą, bet tau 10 000 Lt nebeliko“. Tada sakė, kad „aš nesirašysiu sutarties“. R. V. prašė, kad pasirašytų, nes žadėjo atiduoti pinigus rugpjūčio mėnesį. Tada pasirašė kaip paskolos gavėjas. Sutartį pasirašė iš gailesčio, nes dirba pas R. V., yra kaimynai, visuomet gerai sutarė. R. V. parašų atrodo nebuvo. Kaip pervedė pinigus, nežino. Apie pinigų išmokėjimą reikia klausti R. V. ir A. A.. A. A. sakė, kad R. V. pasiėmė pinigus ir padengė savo vyro, dukros paskolas, mėnesinę paskolą. 2008-07-31 R. V. pasiėmė pinigus, o sutartį pats nuvažiavo pasirašyti vėliau. Paimant paskolą, pinigai gali būti išmokami pavedimo būdu arba grynais. Šiuo atveju pinigai buvo išmokėti grynais. Kvito nematė, tą dieną unijoje nebuvo. Jokio įgaliojimo sudaryto tarp jo su R. V. nebuvo. Praėjo vienas mėnuo, antras, trečias, metai. Parašė Šiaulių prokuratūrai pareiškimą, pradėjo tyrimą ir viską perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Tyrimas vyksta, byla bus perduota į teismą. Yra apgauta apie 20 žmonių. Kredito unijos viršininkas dalyvavo išduodant paskolą. Paskola buvo 59 000 Lt, neatidavus jos suma išaugo iki 70 000 Lt. Paskolą jo vardu paėmė R. V.. Paskola pasinaudojusi, R. V. padengė savo paskolas. Kredito unijoje dokumentai yra, pats jokių dokumentų negavo. Visus dokumentus išsireikalavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Sutartis buvo įforminta 2008-07-31. Tos sutarties pats nematė. Jam liepė nuvažiuoti ir pasirašyti sutartį. Šiuo metu pinigų reikalauja Pakruojo kredito unija, kuri yra veikianti. Yra areštuotas visas jo turtas. Civilinių ginčų tarp jo ir R. V. nėra. Televizijos laidoje pasakė, kad R. V. skolinga jam 70 000 Lt, o turėjo pasakyti, kad R. V. skolinga kredito unijai. Žurnalistė paklausė „kiek jums skolinga R. V.“, pats pasakė „apie 70 000 Lt“, bet turėjo pasakyti, kad skolinga kredito unijai. Teiginys ne visai teisingas, nes ne visai teisingai skubėdamas išsireiškė. Pagal dokumentus jis pats skolingas kredito unijai. Sutartis kredito unijoje turi būti. Kad R. V. yra jam skolinga, galėtų patvirtinti kredito unijos viršininkas A. A.. Po paskolos sutarties sudarymo R. V. sakė, kad kuls grūdus ir atiduos skolą. Dabar yra įnešta dalis sumos, likę apie 62 000 Lt.
Nukentėjusioji (privati kaltintoja) R. V. teisme parodė, kad su K. Ž. yra pažįstami. 2008-07-31 K. Ž. gydėsi Klaipėdos ligoninėje. Jokio susitikimo ir prašymo nebuvo. Tai buvo A. A. sumąstymas pasidaryti pinigų. Pati jokių pinigų neprašė. Sūnus iš „Nord“ banko yra pravedęs pinigus S., yra sumokėję visas baudas. Dėl 70 000 Lt yra apšmeižta. K. Ž. nėra skolinga tokios sumos. Ką K. Ž. aiškina, yra protu nesuvokiami dalykai. Jokių pinigr. 40-1-158-10, ten yra surašyti visi apgauti kredito unijos nariai. Paaiškėjo, kad daugelio žmonių parašai suklastoti. Apie sudarytą sutartį nieko nežino. Žino, kad K. Ž. pasirašė sutartį už mėnesio laiko. Pačios sūnus sutartyje buvo įtrauktas laiduotoju. A. A. su ja nešnekėjo. Vyksta ikiteisminis tyrimas. Visos pačios turėtos paskolos buvo grąžintos iki 2004 metų. Kokios buvo paskolų sumos, tiksliai pasakyti negali, bet nedidelės sumos. Negali pasakyti, ar 2008-07-31 buvo kredito unijoje. Asmenų į kredito uniją nevedė. Kredito unijoje dirbo 6-7 darbuotojai. Jai asmeniškai niekas neišmokėjo 59 000 Lt, nėra minimų pinigų gavusi, tai šmeižtas. Apie kaltinimą sužinojo iš televizijos laidos. Kuomet 2010 metais išgirdo šmeižtą, surašė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai.
Liudytoja D. D. teisme parodė, kad R. V. ūkininko ūkyje dirbo darbininke. R. V. yra buvusi darbdavė, su ja santykiai draugiški. K. Ž. pažįsta, jis gyvena Balsių kaime, dirbo tame pačiame ūkyje sandėlininku, su juo konfliktų nėra. Dėl paskolos nieko nežino. Atvyko su R. V., kuri prašė paliudyti. Nori paklausti K. Ž., kodėl jis pats jos (D. D.) prašė pasirašyti paskolos sutartį. Pati nesirašė, nežino kokia tai paskola. Tai vyko prieš tris – keturis metus. Po to susitikti su K. Ž. vengė. Kredito uniją žino, bet apie K. Ž. ir kredito uniją nieko nežino. R. V. nuvežė į kredito uniją ir jai (D. D.) A. A. davė kažkokius dokumentus pasirašyti. Pasirašė, bet net nežino už ką. Apie R. V. ir K. Ž. skolas nieko nežino. Televizijos laidą matė, bet nesigilino, nes pati niekam neskolinga, laida pačiai buvo juokinga. Apie K. Ž. paskolos dokumentus nežino taip pat. Vieną kartą buvo atvykęs K. Ž. su D. J. ir pasakė, kad nori su ja pakalbėti. Tuo metu su juo nepasikalbėjo, kad nori pakalbėti apie paskolą, pasakė jos sugyventiniui. Sugyventinis P. K., kuris yra jau miręs, sakė niekur nesirašyti.
Liudytoja D. J. teisme parodė, kad yra K. Ž. sugyventinė, todėl duoti parodymus atsisako.
Liudytoja A. L. teisme parodė, kad su K. Ž. gyvena viename kaime, ankščiau kartu dirbo kolūkyje. Konfliktų su juo nekyla, santykiai geri. Su R. V. santykiai blogi nuo 2009 metų. Yra viena iš nukentėjusių asmenų nuo R. V.. Iš viso tokių nukentėjusiųjų asmenų yra dešimt. Yra paėmę paskolas ir dabar R. V. jas ginčija. Pas R. V. dirbo nuo 2007 iki 2009 metų. Yra savo vardu paėmusi dvi paskolas iš Pakruojo kredito unijos - 20 000 Lt ir 40 000 Lt ir atidavusi R. V.. Paėmė pinigus prie kasininkės, antrą paskolą paėmusi R. V. atidavė lauke. Ši paskola, paimta K. Ž. vardu, turėjo atitekti jai (R. V.). Be to, R. V. prašoma, pati 12 000 Lt pravedė A. P., įvardinant už žemę. A. P. yra R. V. dukros sugyventinis. A. P. buvo R. V. šeimos narys, o pati tikėjo R. V.. 2008 metais R. V. atbėgusi ryte pasakė „kombainai turi važiuoti, E. gelbėk, paimk paskolą”. Atsisakė, nes pasakė, kad kitos dvi paskolos vėluoja, trečios neims. Tai buvo liepos pabaiga, rugpjūčio pradžia. Vakare susitikus R. V. buvo laiminga. Jos klausė, ar išsisprendė dėl pinigų, R. V. sakė „K. man padėjo”. Sakė, kad gavo pinigus, K. Ž. paėmė pinigus ir gavusi užmokėjo už kurą. Tą dieną K. Ž. nematė. Tai nebūdavo paslaptis, tarp savęs visi kalbėdavo. Pačios prašė, kad paimtų 50 000 – 60 000 Lt. Sutartį su kredito unija sudarė K. Ž.. Nematė kas gavo pinigus, bet reiškia, kad gavo R. V., kadangi jai pati tai sakė. Pinigų perdavimo aplinkybių nežino. Su R. V. yra važiavusios į kredito uniją. R. V. duodavo pinigų, o pati dengdavo paskolą. R. V. sakė, kad dar turi kitiems asmenims dengti paskolas. Pačios atveju pinigus atidavė kasininkė prieš kameras. R. V. neigia gautas paskolas. 2010 m. pavasarį paskambinusi pasakė, kad ji (A. L.) parašytų, kad pinigų negavo ir kad pinigus pasiėmė A. A.. Šiai dienai R. V. skolinga apie 30 000 Lt. Viską tiria Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Tyrimas eina į pabaigą, turi būti pripažinti nukentėjusiąja. Tyrimas vyksta jau kokius tris metus.
Liudytojas A. A. teisme parodė, kad santykiai su K. Ž. ir R. V. yra neutralūs. Dirba Pakruojo kredito unijoje. K. Ž. yra dirbęs pas R. V.. R. V. yra ne kartą su K. Ž. buvusi kredito unijoje. Pritrūkusi R. V. pinigų prašė K. Ž. savo vardu paimti jai paskolas. 2008-07-31 R. V. neturėjo pinigų ir susitikusi K. Ž. įkalbėjo jį paimti paskolą 59 000 Lt. Paskambino R. V., padavė telefoną K. Ž., jis sutiko savo vardu paimti paskolą, kad padėtų padengti kitus R. V. įsiskolinimus. R. V. buvo užėjusi pas jį, po to pas vadybininkus, prašė paskolos jos įsiskolinimams padengti. Išduoti paskolą yra paskolų komitetas, paskolų valdyba, kuri priima sprendimą. Overdraftas – tai yra vidiniai dokumentai, vidiniai procesai pagal metines apyvartas, kurios dauginamos iš koeficientų ir išgaunamas kredito limitas. Šiuo atveju buvo kredito limito išdavimas. Turtinės padėties kreditui pakako. Visų paskolų dokumentai, susiję su R. V., yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. Pinigai buvo išimti grynais, buvo suderinta su K. Ž. ir pinigai išmokėti R. V.. Pinigus išmokėjo D. K.. Buvo sudaryta sutartis su K. Ž.. Sutikimą pinigus atiduoti R. V. K. Ž. išreiškė žodžiu. Dokumentais tas susitarimas įformintas nebuvo, taip buvo sutarta abiejų asmenų. Už pinigus pasirašė K. Ž., ar tą pačią dieną, negali pasakyti, nes nepamena. Kitais atvejais kaip buvo, negali taip pat pasakyti, nes nežino. Pinigus asmenims įnešė R. V.. Prašymo pinigų į nešimui nereikia. Gavusi pinigus, R. V. pravedė E. I. – 300 Lt, E. L. – 800 Lt, R. B. – 5 800 Lt, D. Š. – 2 700Lt, R. M. – 4 900 Lt, A. R. – 300 Lt, A. V. – 1 000 Lt, R. V. -1 000 Lt, A. V. – 4 800 Lt, R. V. – 1 000 Lt, A. P. – 4 200 Lt, A. P. – 4 800 Lt ir kitiems. Pinigus pravedė liepos 31 dieną. Viso buvo pravesta 58 839 Lt pinigų suma fiziniams asmenims. Sutartis buvo sudaryta su K. Ž.. Galėjo būti, kad jis pasirašyti sutartį atėjo kitą dieną. Telefonu kalbėjo K. Ž.. Sutartyje yra rašomas asmens kodas, kadangi jis yra kredito unijos narys, visi jo duomenys yra kredito unijoje. Paskola buvo apsvarstyta paskolų komiteto, valdybos. 31 diena yra mėnesio uždarymas, balanso sudarymas. K. Ž. turto paimti paskolą užteko, be to, A. V. laidavo už paskolą. Kada A. V. tiksliai laidavo, pasakyti negali. Dėl laidavimo sutarties, yra prie paskolos, kada ją pasirašė A. V., negali pasakyti. A. V. yra R. V. sūnus, gyvenantis Balsiuose. Be A. V. ir R. V. dar buvo atvykę su jais susiję asmenys, kurie R. V. padavus pinigus įnešė už savo paskolas. Šiuo metu yra padavę ieškinį pinigų išieškojimui, yra priteisti pinigai. Vykdymas yra laikinai sustabdytas yra pas antstolius, nes taip yra nuspręsta valdybos. Turtas yra areštuotas.
Liudytoja D. K. teisme parodė, kad abu asmenys (K. Ž. ir R. V.) matyti, jie yra kredito unijos klientai. Dirba Pakruojo ūkininkų kredito unijoje 9 metus, šiuo metu vyr. buhalterės pavaduotoja. 2008 metų liepos mėnesį gali būti, kad dirbo buhaltere – kasininke. Apie paskolas nieko negali pasakyti, nes nieko nepamena. Pati kasdien atlieka bankines operacijas. Paskola buvo išmokėta ir pagal išmokėjimo lapelius. Paskolą išmokėjo ji. Klientas sakė, kad atvykęs pasiimti pinigų nebuvo, gal buvo žodinis susitarimas. Gali būti, kad žmogus atiduoda savo gautus pinigus kitam. Išskirtiniu atveju gali būti žodinis susitarimas su klientu. Kieno parašas ant išmokėjimo dokumento, nežino, tikriausiai K. Ž.. Jei parašas yra K. Ž., tai jam pasiimant pinigus joks įgaliojimas nereikalingas. Su kliente R. V. yra problemų. R. V. turi savo vardu paimtų paskolų, taip pat dengdavo kitų žmonių paskolas. Kodėl ji taip elgiasi, reikėtų klausti R. V.. Nepamena kieno nurodymu išdavė overdraftą K. Ž.. Dėl pajų reikia žiūrėti atliktų bankinių operacijų lapelius. Jei buvo žodinis susitarimas, buvo su juo sutarta, paskola išmokėta kitam asmeniui. Galėjo būti išskirtinis atvejis. Kas sugalvojo įrašyti laiduotoju A. V., nežino. Pinigai buvo išmokėti darbo valandomis, t. y. darbo laikas yra nuo 8.00 iki 17.00 val., tačiau paskutinę mėnesio dieną dirba iki užsidarymo. Su įgaliojimu išduoda paskolas kitam asmeniui. Be kliento žinios pinigų neišmokėjo. Kas paėmė paskolos pinigus, nežino. Jei buvo išduota paskola pagal žodinį susitarimą, tai galėjo būti skubus, ypatingas atvejis. Pinigus atiduoda tik asmeniui pasirašius. Jei žmogus pats sutiko atiduoti pinigus R. V., pinigus duoda. R. V. skirtos paskolos nepamena. Kam atiduota K. Ž. skirta paskola, nepamena. Išmokant paskolą, yra reikalaujama 10 proc. pajų, jei žmogus neturi pinigų, ta suma atskaitoma iš paskolos. 3 500 Lt buvo įnešta į pajus. Pirmiausiai buvo įnešti pajai, po to išduota paskola. Baigus išmokėti paskolą, pajai yra grąžinami.
Liudytojas A. V. teisme parodė, kad yra nukentėjusiosios sūnus. Santykiai su motina yra geri, su K. Ž. neutralūs. Prieš dešimt metų A. A. buvo padovanojęs jam ir jo tėvui kelionę į Austriją, Čekiją. Pats A. A. pasitikėjo, buvo paskolų. Pasirašydavo dokumentus neskaitydamas. Dėl K. Ž. nežino, ką ėmė, ką darė. Mano, kad pasidarė pinigų. Pats šūsniais dėdavo parašus. Pačiam mėnesio pabaigoje duodavo pluoštą sutarčių, pats pasitikėdavo. Dabar nieko nepamena. Nežino kiek yra pasirašytų laidavimo sutarčių. Kada pasirašė ant sutarties, nepamena. Kuomet pasirašydavo, K. Ž. kartu nebūdavo. Su K. Ž. santykiai buvo draugiški. Vienais metais buvo pasakyta, kad yra skolingas milijoną, šiai dienai skola yra iki trijų milijonų. Laiduotoju buvo ne savo iniciatyva. K. Ž. iniciatyvos taip pat nerodė. Mano, kad tai buvo A. A. iniciatyva „pasidaryti“ pinigų. Pačiam jokio tikslo ir naudos nebuvo. Pats sutarčių neskaitydavo. Viską suprato tik atėjus antstoliams ir pradėjus areštuoti turtą. R. V. paties laiduoti neprašė. Laidavusių žmonių yra 10-20. Pats pinigų neimdavo ir neįnešdavo. Pinigų įnešti į K. Ž. sąskaitą neprašė, tai buvo naudinga bankininkui. Mano, kad jie pasiimdavo ir pasidalindavo pinigus. Sudarant sutartį, už ką pats laiduoja, nežinojo. Kas buvo faktinis pinigų gavėjas, nežino. Nežino kas paėmė pinigus, nematė. Ar tai buvo R. V., iš kur reikia žinoti.
Liudytojas K. D. teisme parodė, kad R. V. yra pažįstama, dabar nebendrauja su ja, santykiai blogi. K. Ž. yra pažįstamas, su juo santykiai geri. Gyvena prie (duomenys neskelbtini), o K. Ž. – (duomenys neskelbtini)rajone. R. V. sakė, kad K. Ž. paėmė 60 000 Lt iš kredito unijos R. V.. Apie tai jam sakė pati R. V., sakė „mums neužtenka“, kam neužtenka, nežino. Apie tai R. V. sakė prieš keturis – penkis metus. K. Ž. pinigus atidavė R. V., pats nematė ir nežino, taip jam sakė pati R. V., atvažiavusi pas juos. Pokalbis su R. V. vyko jų namuose, virtuvėje. Ar tą pokalbį girdėjo jo žmona, nežino. Yra žmonai jo vardu paėmę paskolą iš kredito unijos, kadangi iš R. V. atgauti pinigų negali. Atvažiavo R. V., praverkė visą dieną, sakė „būkit žmonės, padėkit, sakė mokėsiu palūkanas, viską mokėsiu“. Jie padėjo R. V.. Kur R. V. panaudojo paskolintus K. Ž. pinigus, nežino. Taip pat atsitiko ir su jais, bendra suma susidaro virš 400 000 Lt, turi visus dokumentus, tai ne šmeižtas. Pinigai paimti iš kredito unijos, yra visi pavedimai. Vyko ikiteisminis tyrimas, bet atsakymas buvo toks, kad pinigus patys davė. R. V. sako vienaip, o daro kitaip. Iškvietė laidą „24 valandas“, kad R. V. iš kitų nepavogtų, kiek yra jau pavogusi. Pakruojo teisme pas teisėją Matulaitienę nieko nemelavo. Yra parašyti raštai, paimti pinigai. R. V. atvažiavo pasiskolinti pinigų ir pasakė, kad pasiskolino iš K. Ž.. Ji sakė „neužtenka, būkit žmonės, padėkit. Arūnui antstoliai grasina“. Minėjo 60 000 Lt paėmė iš K. Ž.. Atvykus žurnalistams, nuvyko pas R. V., surašė dokumentus, ji žadėjo grąžinti pinigus, yra dokumentuose parašyta kada grąžins. Žurnalistė paklausė „ar yra kitų žmonių“, pasakė, kad K. Ž. dejuoja. Paskui nuvyko pas K. Ž.. Girdėjo, kad K. Ž. sakė 60 000 sumą.
Elektroninėje laikmenoje pateiktas 2011-11-03 LNK televizijos laidos „24 valandos“ vaizdo įrašas.
Iš K. Ž. prašymo Pakruojo ūkininkų kredito unijai matyti, kad prašymo data - 2008 m., prašoma patvirtinti overdraftą 60 000 Lt sumai (83 b. l.).
2008-07-31 įforminta sutartis dėl 60 000 Lt kredito, sudaryta tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir K. Ž., taip pat laidavimo sutartis (84-88 b. l.).
Finansiniame dokumente fiksuotas 59 000 Lt piniginės sumos išmokėjimas, išmokėjo kasininkė D. K. (91 b. l.).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos 2014-01-15 rašte Nr. 25/13-1-6-995 pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad būtent R. V. organizavo paskolų, overdraftų ėmimą iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos kitų asmenų vardu, būtent jos iniciatyva, įkalbėjus atitinkamus asmenis, piktnaudžiaujant jų pasitikėjimu arba net pateikus nevisiškai teisingą ar pakankamą informaciją, paskolos buvo paimtos (gautos). Realus paskolos gavėjas buvo R. V., jai paskolos buvo reikalingos jos ir jos šeimos narių finansinėms operacijoms atlikti (kitoms paskoloms dengti, mokesčiams mokėti, atsiskaitymui su tiekėjais ir pan.). Kaip nustatyta, už paimtas paskolas (overdraftus) R. V. mokėjo įmokas, didžiąją dalį paskolų pilnai grąžino. Beje, apie tikrąsias byloje aptariamų paskolų ėmimo aplinkybes, tikslus žinojo ir asmenys, kurie buvo įkalbėti R. V. savo vardu paimti paskolas (tame tarpe ir K. Ž.). Todėl konstatuotina, kad R. V. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas), požymių, o jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 207 str. l d. (kreditinis sukčiavimas), požymius, tačiau baudžiamasis procesas dėl šios veikos negalimas, nes yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (111 b. l.).
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai LR BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Motyvuojamoji dalis
LR BK 154 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą. Šmeižimas pagal LR BK 154 straipsnį – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. LR BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.
Būtini veikos, numatytos LR BK 154 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo ir ši tikrovės neatitinkanti informacija paskelbta per visuomenės informavimo priemonę. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Žmogaus garbė siejama su tuo, kaip aplinkiniai, kiti žmonės vertina konkretų individą – jo padėtį visuomenėje, gabumus, darbštumą, padorumą, dorovingumą ir pan. Orumas siejamas su tuo, kaip pats žmogus save vertina, su jo požiūriu į save. Šmeižimo atveju nukentėjęs žeminamas kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia ir jo orumą. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-645/2005, Nr. 2A-1/2009). Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Taigi, šmeižimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad jo skleidžiamos žinios paniekins ar pažemins nukentėjusįjį arba pakirs pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti.
Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 straipsnio 2 dalyje, nepakanka vien to, kad informacija paskelbta per visuomenės informavimo priemonę – šiuo atveju LNK televizijos laidos „24 valandos“ laidos metu, t. y. vienas iš nusikaltimo, numatyto LR BK 154 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės elementų. Be šio elemento būtina nustatyti ir kitus šio nusikaltimo sudėties elementus. Vienas iš tokių elementų yra ar paskleista informacija neatitinka tikrovės. Kaltinamasis K. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. A. paskambino R. V.; R. V. atvažiavo ir pasakė „K., atsiprašau, aš pasiėmiau paskolą, bet tau 10 000 Lt nebeliko“; paskola buvo 59 000 Lt, neatidavus jos suma išaugo iki 70 000 Lt; A. A. sakė, kad R. V. pasiėmė pinigus ir padengė savo vyro, dukros paskolas, mėnesinę paskolą; 2008-07-31 R. V. pasiėmė pinigus, o sutartį pats nuvažiavo pasirašyti vėliau; paimant paskolą, pinigai gali būti išmokami pavedimo būdu arba grynais; šiuo atveju pinigai buvo išmokėti grynais; kvito nematė, tą dieną unijoje nebuvo. K. Ž. duoti parodymai teisme yra nuoseklūs, t. y. iš laidos „24 valandos“ įrašo matyti, kad analogiškas aplinkybes jis nurodė žurnalistei laidos filmavimo metu. Tuo tarpu pačios privačios kaltintojos R. V. parodymai, duoti teisme, ir aplinkybės, nurodytos laidos filmavimo metu, skiriasi. Teisme R. V. parodė, kad asmenų į kredito uniją nevedė. Tuo tarpu laidoje R. V. teigė, kad ji tarsi užhipnotizuota vedė žmones į kredito uniją A. A.. Kita teisme apklausta liudytoja D. D. parodė, kad R. V. nuvežė į kredito uniją ir jai (D. D.) A. A. davė kažkokius dokumentus pasirašyti; pasirašė, bet net nežino už ką. Liudytoja A. L. teisme taip pat parodė, kad su R. V. yra važiavusios į kredito uniją; R. V. duodavo pinigų, o pati dengdavo paskolą; R. V. sakė, kad dar turi kitiems asmenims dengti paskolas. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. parodymai yra nenuoseklūs ir kintantys (teigia, kad žmonių į kredito uniją nevežė, tačiau liudytojos tai paneigė), teismas R. V. duotais parodymais nesiremia ir laiko nepatikimais. Pažymėtina, kad liudytoja D. D. teisme parodė, kad atvyko su R. V., kuri prašė paliudyti. Atsižvelgiant į tai, kad D. D. teisme liudijo prašoma R. V., minėtos liudytojos parodymais teismas remiasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Nors liudytojos A. L. santykiai su R. V. šiai dienai yra blogi, nes, pasak liudytojos, ji viena, kuri iš R. V. nukentėjo, teismas šios liudytojos parodymais remiasi taip pat tokia apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Analogiškai remtinasi ir liudytojo K. D. teisme duotais parodymais. Teismas nesiremia liudytojo A. V. teisme duotais parodymais, nes jis yra nukentėjusiosios (privačios kaltintojos) sūnus, juos sieja šeimyniniai santykiai ir, teismo nuomone, A. V. gali būti suinteresuotas savo motinai tinkama bylos baigtimi, dėl šios priežasties jo parodymai gali būti teikiami tik palankūs R. V. pusei. Tuo tarpu liudytojų A. A., D. K. santykiai tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiąja yra neutralūs, todėl jų teisme duotais parodymais remiamasi visa apimtimi. Liudytojas A. A. teisme parodė panašias K. Ž. paimtos paskolos R. V. aplinkybes kaip ir kaltinamasis K. Ž., t. y. 2008-07-31 R. V. neturėjo pinigų ir susitikusi K. Ž. įkalbėjo jį paimti paskolą 59 000 Lt; paskambino R. V., padavė telefoną K. Ž., jis sutiko savo vardu paimti paskolą, kad padėtų padengti kitus R. V. įsiskolinimus; sutikimą pinigus atiduoti R. V. K. Ž. išreiškė žodžiu; dokumentais tas susitarimas įformintas nebuvo; sutartis buvo sudaryta su K. Ž.; galėjo būti, kad jis pasirašyti sutartį atėjo kitą dieną; taip buvo sutarta abiejų asmenų; pinigus asmenims įnešė R. V.; prašymo pinigų į nešimui nereikia; gavusi pinigus, R. V. pravedė E. I. – 300 Lt, E. L. – 800 Lt, R. B. – 5 800Lt, D. Š. – 2 700Lt, R. M. – 4 900Lt, A. R. – 300 Lt, A. V. – 1 000 Lt, R. V. -1 000 Lt, A. V. – 4 800 Lt, R. V. – 1 000 Lt, A. P. – 4 200 Lt, A. P. – 4 800 Lt ir kitiems; pinigus pravedė liepos 31 dieną; viso buvo pravesta 58 839 Lt pinigų suma fiziniams asmenims. Kad ši K. Ž. paskola, skirta R. V., buvo paimta tokiu modeliu, kurį įvardijo ir kaltinamasis K. Ž., ir liudytojas A. A., teisme parodė ir liudytoja A. L.. Pastaroji parodė, kad ši paskola, paimta K. Ž. vardu, turėjo atitekti R. V.; sutartį su kredito unija sudarė K. Ž.; nematė, kas gavo pinigus, bet reiškia, kad gavo R. V., kadangi jai pati tai sakė; vakare susitikus R. V. buvo laiminga; jos klausė ar išsisprendė dėl pinigų, R. V. sakė „K. man padėjo”; sakė, kad gavo pinigus, K. Ž. paėmė pinigus ir gavusi užmokėjo už kurą. Kredito unijoje dirbusi darbuotoja D. K., kurią su K. Ž. ir R. V. sieja neutralūs santykiai, teisme taip pat parodė, kad klientas sakė, kad atvykęs pasiimti pinigų nebuvo, gal buvo žodinis susitarimas; gali būti, kad žmogus atiduoda savo gautus pinigus kitam; jei buvo išduota paskola pagal žodinį susitarimą, tai galėjo būti skubus, ypatingas atvejis. Be to, liudytoja D. K. teisme atkreipė dėmesį, kad su kliente R. V. yra problemų; R. V. turi savo vardu paimtų paskolų, taip pat dengdavo kitų žmonių paskolas. Liudytojas K. D. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo K. Ž. teisme duotus parodymus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos 2014-01-15 rašte nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad būtent R. V. organizavo paskolų, overdraftų ėmimą iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos kitų asmenų vardu, būtent jos iniciatyva, įkalbėjus atitinkamus asmenis, piktnaudžiaujant jų pasitikėjimu arba net pateikus nevisiškai teisingą ar pakankamą informaciją, paskolos buvo paimtos (gautos); realus paskolos gavėjas buvo R. V., jai paskolos buvo reikalingos jos ir jos šeimos narių finansinėms operacijoms atlikti (kitoms paskoloms dengti, mokesčiams mokėti, atsiskaitymui su tiekėjais ir pan.); kaip nustatyta, už paimtas paskolas (overdraftus) R. V. mokėjo įmokas, didžiąją dalį paskolų pilnai grąžino; apie tikrąsias byloje aptariamų paskolų ėmimo aplinkybes, tikslus žinojo ir asmenys, kurie buvo įkalbėti R. V. savo vardu paimti paskolas (tame tarpe ir K. Ž.). Remiantis aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, įvertinus tikrąjį paskolos gavėją, nėra pagrindo teigti, kad laidos metu K. Ž. išsakyta informacija, jog R. V. yra skolinga K. Ž. 70 000 Lt, buvo tikrovės neatitinkanti informacija LR BK 154 str. 2 d. prasme.
Kaip buvo minėta anksčiau, nusikaltimas, numatytas LR BK 154 straipsnio 2 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad jo skleidžiamos žinios paniekins ar pažemins nukentėjusįjį arba pakirs pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti. Šiuo atveju nenustatyta, kad K. Ž., teigdamas, jog R. V. jam yra skolinga 70 000 Lt, suprato, kad jo skleidžiami faktai paniekins ar pažemins R. V. arba pakirs pasitikėjimą ja. Be to, nenustatyta ir tai, kad K. Ž. norėjo būtent veikti taip, siekdamas pakirsti pasitikėjimą R. V.. Taigi, šiuo atveju nenustatyta nusikaltimo, numatyto LR BK 154 straipsnio 2 dalyje, subjektyvioji pusė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Remdamasis byloje ištirtais įrodymais, aukščiau aptartais motyvais, teismas daro išvadą, kad K. Ž. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl jis dėl šios veikos išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Byloje privati kaltintoja R. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., privačios kaltintojos R. V. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Privati kaltintoja R. V. prašė teismo pripažinti jos turėtas išlaidas (500 Lt) advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš K. Ž.. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad K. Ž. išteisintinas dėl nusikalstamos veikos padarymo, vadovaujantis LR BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, privačios kaltintojos R. V. prašymas priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
K. Ž. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, privačios kaltintojos R. V. civilinį ieškinį dėl 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 6 dalimi, privačios kaltintojos R. V. prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.