Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „Viligmas“ bankroto, vykdomo ne teismo tvarka, byloje, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Viligmas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2020-02-12 įvykusio UAB „Viligmas“ kreditorių susirinkimo 1 nutarimą – kreditorių susirinkimui pirmininkauti išrinkti likvidatorę V. Š.; panaikinti 2020-02-12 įvykusio UAB „Viligmas“ kreditorių susirinkimo 2 nutarimą – UAB „Viligmas“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka; panaikinti 2020-02-12 įvykusio UAB „Viligmas“ kreditorių susirinkimo 3 nutarimą – UAB „Viligmas“ nemokumo administratoriumi paskirti M. M.; panaikinti 2020-02-12 įvykusio UAB „Viligmas“ kreditorių susirinkimo 4 nutarimą – UAB „Viligmas“ kreditoriai turi teisę iki 2020-03-15 pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto procedūros ne teismo tvarka pradžios; nustatyti, kad UAB „Viligmas“ direktorius / likvidatorius privalo iki 2020-02-25 perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą 2020-02-12 duomenimis, ir visus dokumentus; įpareigoti bankroto administratorių pranešti apie bankroto procedūros ne teismo tvarka pradžią Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) tvarka; pavesti administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą per 15 dienų nuo termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti pabaigos.

Pareiškėja nurodo, kad ji yra suinteresuoto asmens UAB „Viligmas“ kreditorė, susirinkimo dieną pareiškėjos kreditinis reikalavimas buvo 30 422,30 Eur, ji 2020-02-11 balsavo „prieš“ kreditorių susirinkimo nutarimus, akcentavo, kad nesibaigė teisminis ginčas. Nurodo, kad yra pažeistas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nes dar neįsiteisėjo 2020-02-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. eB2-523-265/2020, kuria teismas nutarė panaikinti 2019 m. rugsėjo 3 d. įvykusio uždarosios akcinės bendrovės „Viligmas“ kreditorių susirinkimo nutarimus 1-uoju, 2-uoju, 3-iuoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais ir įmonės bankroto procesą, vykdytą ne teismo tvarka, nutraukti.

Taip pat pareiškėja nurodo, jog yra pažeistas JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes 2019-08-12 ir 2019-09-05 VMI prie FM per PLAIS pateikė Nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, buvo pradėti išieškojimo veiksmai, tačiau skolininkas neturėjo sąskaitų bankuose, todėl Nurodymai nebuvo priimti vykdymui. Nurodo, kad teismų praktikoje pripažinta, jog nurodymų nurašyti mokestinę nepriemoką pateikimas traktuojamas kaip išieškojimo iš skolininko procesas, nors vykdomasis dokumentas ir nebuvo išduotas.

UAB „Viligmas“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsisakė nuo atskirojo skundo dėl 2020-02-03 Klaipėdos apygardos teismo nutarties byloje Nr. eB2-523-265/2020, todėl šiuo metu nėra jokių ginčų tarp įmonės ir jos kreditorių. Nurodo, kad 2019-11-12 VMI sprendimu panaikintas ankstesnis VMI sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Pažymi, kad 2019-11-05 Lietuvos antstolių rūmų pažyma patvirtina, kad įmonei nėra pradėta ir nėra vykdomų vykdomųjų bylų ir šią dieną padėtis nepasikeitusi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad UAB „Viligmas“ negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo šie asmenys: 1) juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus; 2) juridinio asmens likvidatorius, jeigu juridinio asmens likvidavimo metu paaiškėja, kad juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, likvidatorius privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) sustabdyti visus mokėjimus; 2) nedelsdamas inicijuoti juridinio asmens bankroto procesą pagal JANĮ 8 straipsnio nuostatas (JANĮ 7 straipsnis).

JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos: 1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; 2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus; 3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu nėra tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis). Sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną (JANI 11 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju likvidatorė V. Š., kuri yra ir įmonės kreditorė, 2020-01-24 pranešimu informavo kreditorę VMI apie inicijuojamą bankroto procesą ir siūlymą 2020-02-12 kreditorių susirinkime priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Įvertinus faktą, kad 2020-02-10 VMI kreditinis reikalavimas buvo 30 422,30 Eur, o ne 30 398,99 Eur, kaip nurodyta 2020-02-12 kreditorių susirinkimo protokole, bendra juridinio asmens neįvykdyta prievolė yra 206 105,30 Eur, taigi sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu.

Šiuo atveju nėra ginčo, kad sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimtas pakartotinai. Pirmą kartą sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka buvo priimtas 2019-09-03 susirinkime, jo nutarimai buvo panaikinti 2020-02-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi byloje Nr. eB2-523-265/2020 iš esmės dėl to, kad apie susirinkimą nebuvo pranešta kreditorei VMI. 2020-02-11 prasidėjo apeliacinis procesas, kuris 2020-03-26 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nutrauktas 2020-03-24 apeliantei UAB „Viligmas“ atsisakius nuo skundo (LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi sutiktina su pareiškėjos VMI argumentu, kad skundžiamų nutarimų priėmimo dieną teisme buvo nagrinėjama byla, tačiau byloje Nr. eB2-523-265/2020 juridiniam asmeniui nebuvo pareikšti turtiniai reikalavimai, todėl pagrindo teigti, jog ginčijamo susirinkimo nutarimai neteisėti dėl JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, nėra.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, jog teismų praktikoje taikant netekusio galios Įmonių bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalį (pvz., 2017-07-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017, 2020-01-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-285-553/2020 ir kt.), pripažinta, kad pateikus Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimus, laikytina, kad vykdymo procesas prasidėjo (CPK 587 straipsnio 10 punktas). Byloje nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-08-12 nurodė nurašyti 25 035,10 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos UAB „Viligmas“ kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokėtojo sąskaitų ir pateikė nurodymą vykdyti per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau – PLAIS). 2019-09-05 priimtas nurodymas dėl 30 398,99 Eur mokestinės nepriemokos nurašymo per PLAIS. 2019-09-10 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. (23.31-08)467-143375 nusprendė išieškoti iš UAB „Viligmas“ 30 476,89 Eur mokestinę nepriemoką, tačiau jis nebuvo pateiktas vykdyti priverstinai, nes Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos elektroniniame puslapyje vadovaujantis 2019-09-03 kreditorių susirinkimo protokolu buvo paskelbta informacija apie bankroto bylos iškėlimą skolininkei UAB „Viligmas“, todėl 2019-11-12 sprendimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažino netekusiu galios savo 2019-09-10 sprendimą Nr. (23.31-08)467-143375).

Taigi teismas sutinka su UAB „Viligmas“ argumentais, kad mokesčių administratorius atšaukė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką priverstinai, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-08-12 ir 2019-09-05 nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojos UAB „Viligmas“ kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokėtojo sąskaitų, pateikti vykdyti per PLAIS, neatšaukti ir nepripažinti negaliojančiais. Darytina išvada, kad JANI 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoms draudžiant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, jeigu į juridinio asmens turtą yra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus, 2020-02-12 susirinkime kreditoriai tokio nutarimo negalėjo priimti be mokesčių administratoriaus sutikimo (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, ne nurodymų nurašyti skolas per PLAIS pateikimo faktas ir (arba) kitos JANĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių nebuvimas kliudo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, o faktas, kad su tokia procedūra nesutinka Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių administratorius nenurodo konkrečių nesutikimo priežasčių, tačiau sutikti su savo skolininkės bankroto procesu ne teismo tvarka yra mokesčių administratoriaus teisė, o ne pareiga.

Dėl bylos procesinės pabaigos

Teismas konstatuoja, kad UAB „Viligmas“ bankroto procedūra ne teismo tvarka buvo inicijuota pažeidžiant JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, todėl pareiškėjos skundas dėl UAB „Viligmas“ 2020 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų tenkinamas, skundžiami nutarimai panaikinami, ir įmonės bankroto procesas, vykdytas ne teismo tvarka, nutraukiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėja nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti 2020 m. vasario 12 d. įvykusio uždarosios akcinės bendrovės „Viligmas“ kreditorių susirinkimo nutarimus 1-uoju, 2-uoju, 3-iuoju ir 4-uoju darbotvarkės klausimais ir įmonės bankroto procesą, vykdytą ne teismo tvarka, nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.