- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-20
- Bylos Nr.
- II-34-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00265-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- S. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės A. J. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2024-06-21 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1660-2024 (ROIK: 23213078548).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2024-03-28 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-880-2024 S. M. už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2022-09-16 00.00 val. iki 2022-11-13 00.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) atsakingu asmeniu, neužtikrino, jog ūkinė veikla būtų vykdoma pagal TIPK leidimo sąlygas, t. y.:
1) Bendrovė laikotarpiu nuo 2022-09-16 iki 2022-09-20 atliekų tvarkymo įrenginiuose laikė didesnį atliekų kiekį, nei numatyta Bendrovės TIPK leidimo 20 lentelėje, kai didžiausias vienu metu laikomų atliekų pagal technologinį srautą TS-04 kiekis (525,8 t), laikotarpyje nuo 2022-09-17 iki 2022-09-18 buvo didžiausias - 614,423 t, laikotarpiu nuo 2022-10-05 iki 2022-10-06 atliekų tvarkymo įrenginiuose Bendrovė laikė 615,813 t technologinio srauto TS-04 atliekų. Tokiu būdu, Bendrovės atsakingas asmuo, S. M. neužtikrino, kad vykdant veiklą, būtų laikomasi TIPK leidimo 20 lentelėje nustatytos sąlygos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 118 punktą. Pažeidimas Bendrovės atsakingam asmeniui S. M. užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 235 straipsnio 4 dalyje;
2) Bendrovė, laikotarpiu nuo 2022-09-17 iki 2022-09-18 atliekų tvarkymo įrenginiuose laikydama 614,423 t pavojingų atliekų pagal technologinį srautą TS-04, viršijo (atliekų likučių kiekių viršijimai išlieka daugiau nei 1 dieną) didžiausią leidžiamą laikyti atliekų kiekį (525,8 t), ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdama leidimo, laikė 88,623 t pavojingųjų atliekų. Laikotarpiu nuo 2022-10-05 iki 2022-10-06 atliekų tvarkymo įrenginiuose laikydama 615,813 t pavojingų atliekų pagal technologinį srautą TS-04, viršijo (atliekų likučių kiekių viršijimai išlieka daugiau nei 1 dieną) didžiausią leidžiamą laikyti atliekų kiekį (525,8 t), ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdama leidimo, laikė 90,013 t pavojingųjų atliekų. Bendrovės atsakingas asmuo S. M. neužtikrino, kad vykdant veiklą, būtų laikomasi TIPK leidimo sąlygų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 118 punktą. Pažeidimas Bendrovės atsakingam asmeniui S. M. užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje;
3) Pagal Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje matomą atliekų tvarkymo apskaitą bei pridėtus lydraščius, nustatyta, kad Bendrovė atliekas surenka ir priima į atliekų tvarkymo įrenginius iš kitų ūkio subjektų, t. y. iš UAB „Ž.“, (duomenys neskelbtini), 2022-11-14 priėmė 23 t alyvos atliekų (kodas 130208, lydraštis Nr. 3301460, važtaraštis Nr. KLKV220866), UAB „T.“, (duomenys neskelbtini), 2022-11-09 priėmė 23,5 t alyvos atliekų (kodas 130208, lydraštis Nr. 3290378, važtaraštis Nr. TOK 22-11-09), UAB „V.“, (duomenys neskelbtini), 2022-11-10 priėmė 1,7 t alyvos atliekų (kodas 130208, lydraštis Nr. 3294672, važtaraštis Nr. 22VGR595) ir t. t. Pagal Bendrovės TIPK leidimo (pakeisto 2022-07-08) I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punktą „Ūkinės veiklos aprašymas“, „Naftos produktais užterštus vandenis ir kitas naftuotas atliekas įmonė surenka iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (Karo laivų flotilė, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.)“. Bendrovė, vykdydama veiklą, nesilaikė TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkto ir pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 118 punktą. Už padarytą pažeidimą Bendrovės atsakingam asmeniui S. M., neužtikrinusiam, kad į Bendrovės eksploatuojamus įrenginius būtų priimamos atliekos tik iš Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų, administracinė atsakomybė numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje;
4) Bendrovė į laivą „(duomenys neskelbtini)“ alyvos atliekas (kodas 130208) gali priimti ir laikyti tik talpykloje Nr. 8, kurios talpa 10 m3, laikotarpiu nuo 2022-11-10 iki 2022-11-13 Bendrovės atsakingas asmuo S. M. neužtikrino TIPK leidimo atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.1 lentelėje nustatyto reikalavimo ir į laivą „(duomenys neskelbtini)“ priėmė ir laikė alyvos atliekų (kodas 13 02 08) - 26,9 t (26,9 m3) ir tuo S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-06-16 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliekų tvarkymo įstatymo“ 10 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 118 punktą. Pažeidimas Bendrovės atsakingam asmeniui S. M. užtraukia administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 30 dalį;
5) Bendrovė laikotarpiu nuo 2022-11-10 iki 2022-11-13 į laivą „(duomenys neskelbtini)“ priimdama daugiau nei 10 m3 alyvos atliekų (kodas 130208) bei viršydama didžiausią leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį (10 m3), neteisėtai, neturėdama leidimo, laikė 16,9 m³ (16,9 t) alyvos atliekų (kodas 130208) ir tuo S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-06-16 įsakymo Nr. VUI-787 „Dėl atliekų tvarkymo įstatymo“ 10 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 118 punktą. Pažeidimas Bendrovės atsakingam asmeniui S. M. užtraukia administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį ir 247 straipsnio 30 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024-06-21 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1660-2024, nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, perkvalifikavus į (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį, nes šį pažeidimą S. M. padarė pakartotinai, S. M. pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį (tęstinis nusižengimas) paskirta 1 600 Eur bauda, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 30 dalį (tęstinis nusižengimas) paskirta 170 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 1 600 Eur bauda.
Šalies argumentai
Skundu S. M. atstovė advokatė A. J. prašo: 1) panaikinti Institucijos 2024-06-21 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. M. atžvilgiu nutraukti; 2) netenkinus šio skundo rezoliucinės dalies 1 punkto prašymo, priimti sprendimą S. M. neskirti administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatyta; 3) priteisti S. M. naudai visas jo patirtas proceso išlaidas už advokato pagalbą rengiant šį skundą, kitus procesinius dokumentus ir atstovaujant S. M. teisme. Skunde nurodyta: I. D. nutarimo neteisėtumo. Skundžiamas 2024-06-21 nutarimas buvo priimtas pažeidžiant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi tokio pobūdžio nutarimo, kaip gražinti bylą tinkamam protokolo surašymui, ANK teisės normos nenumato, tokią teise turi tik teismas, išnagrinėjęs institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą (pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas turi teisę panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą). Šiuo konkrečiu atveju, nuo pirmojo 2023-06-28 protokolo iki antrojo 2024-03-28 protokolo surašymo praėjo 8 mėnesiai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. M. nuomone, AAD neturėjo teisės panaikinti 2023-06-28 protokolo ir surašyti naują 2024-03-28 protokolą, po tokio ilgo laiko tarpo perkvalifikuojant S. M. inkriminuotą nusižengimą. Remiantis 2023-06-28 surašytu protokolu, byla turėjo būti nagrinėjama, o, nenustačius protokole inkriminuoto ANK numatyto atitinkamos normos pažeidimo sudėties elementų, nutraukta arba teismo grąžinta institucijai, surašiusiai nutarimą ne teismo tvarka, atlikti papildomą tyrimą. AAD, būdamas viešojo administravimo subjektas, gali veikti tik teisės aktų nustatytų įgaliojimų ribose. Tokio skundžiamo nutarimo pagal naujai surašytą 2024-03-28 protokolą, kokį šiuo atveju priėmė AAD, teisės aktai nenumato, todėl 2024-06-21 nutarimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, nes AAD tokiu būdu viršijo savo kompetencijos ribas, grąžindama administracinio nusižengimo bylą protokolą surašiusiai institucijai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. M. įsitikinimu, šiuo atveju AAD praleido nutarimo surašymą terminą, nes nuo 2023-06-28 protokolo surašymo dienos AAD dėl neaiškių priežasčių neišnagrinėjo bylos per dvidešimt darbo dienų trukmės terminą, kaip tai numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, ir neturėdama tam kompetencijos, grąžino bylą protokolus surašiusiam AAD skyriui, kuris po 8 mėnesių panaikino 2023-06-28 protokolą ir surašė naują 2024-03-28 protokolą, kurio pagrindu ir priėmė skundžiamą 2024-06-21 nutarimą. Taigi, esant išdėstytiems teisės normų pažeidimams, skundžiamas nutarimas yra priimtas visiškai neteisėtai, pažeidžiant ANK teiseną reglamentuojančias teisės normas ir AAD viršijant savo kompetenciją, dėl ko skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas Teismo visa apimtimi. I. D. nustatytų pažeidimų: i. D. B. laikytų naftos produktais užterštų skysčių ir vandens, naftos mišiniu, lijalinių vandenų likučių kiekio (ne)viršijimo. Institucija, kuri įgaliota vykdyti valstybinę kontrole aplinkos apsaugos srityje, nagrinėjamu atveju priimdama skundžiamą nutarimą, padarė pažeidimą, nes Patikrinimo akte, kaip teisinį pagrindą skundžiamo nutarimo priėmimui, nurodė pažeistus teisės aktus, kurie niekuo nesusiję su Bendrovės atžvilgiu inkriminuotu teisės pažeidimu. Tokiu būdu Institucija pažeidė S. M., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teisę žinoti, kokį teisės aktą jis pažeidė, ir atitinkamai gintis nuo nepagrįstų kaltinimų; i.i. Dėl atliekos identifikavimo, priskiriant netinkama kodą. Bendrovė atliekų tvarkymo apskaitoje (Gpais) 2022 m. naftos produktų apdorojimo (separavimo) metu susidarančias atskirtų naftos produktų koncentrato atliekas identifikavo netinkamu kodu 130507* (naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo), tačiau šios atliekos turėjo būti identifikuojamos atliekos kodu 19 02 07* (atskyrimo būdu gauta alyva ir koncentratai), kaip ir nustatyta B. R. 2.2. papunkčio 2 pav. lentelėje pateiktoje Alyvų, lijalinių vandenų, skystojo kuro ir kt. naftuotų atliekų tvarkymo technologinio proceso schemoje. D. B. netinkamai vestos 2022 m. atliekų apskaitos, ko pasėkoje Patikrinimo akte buvo neteisingai įvertinti Bendrovės 2022 m. atliekų apskaitos (Gpais) duomenys (tuo pačiu ir suformuluota neteisinga 1 išvada), Bendrovė pripažino, kad ji per klaidą, dėl neatsargumo pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. Dl-367 (su pakeitimais), 5 punkto reikalavimą, kad asmuo, pateikdamas duomenis Gpais, užtikrina, kad pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi; i.ii. Dėl laivuose laikomų atliekų likučių kiekio (ne)sutapimo su Gpais registruotais atliekų likučiais. Bendrovės 2022 m. atliekų apskaitoje (Gpais) laikytų atliekų likučių duomenys, vertinti Patikrinimo akte (šio akto 1 priedo lentelėje), buvo netikslūs dėl netinkamo atliekų apskaitos vedimo (Gpais) dėl šių aplinkybių: 2022 m. naftos produktų apdorojimo (separavimo) metu susidarančias atskirtų naftos produktų koncentrato atliekas Bendrovė per klaidą, dėl neatsargumo identifikavo netinkamu kodu 13 05 07* (naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo), nors šios atliekos turėjo būti identifikuojamos atliekos kodu 19 02 07* (atskyrimo būdu gauta alyva ir koncentratai), kaip ir nustatyta B. R. 2.2. papunkčio 2 pav. lentelėje pateiktoje alyvų, lijaliniu vandenų, skystojo kuro ir kt. naftuotų atliekų tvarkymo technologinio proceso schemoje. Todėl atliekų apskaitoje, pagal kurią Patikrinimo akte buvo padaryta 1 išvada, išsikreipė laikomų atskirų pavojingųjų atliekų srautų TS-02 ir TS-04 likučių duomenys; 2022 m. atliekų apskaitoje priimamoms ir laikomoms atliekoms buvo taikytas neteisingas tankis - 1 t/m3, vietoje reglamentuojamo 0,9 t/m3, kas iškreipė (padidino) atliekų likučio duomenis. Patikrinimo akte nurodytais laikotarpiais: nuo 2022-07-26 iki 2022-07-27; nuo 2022-09-09 iki 2022-10-04: nuo 2022-10-06 iki 2022-10-08; nuo 2022-10-15 iki 2022-10-18; nuo 2022-10-29 iki 2022-11-03; nuo 2022-12-01 iki 2022-12-31 Bendrovėje laikomi likučiai neviršijo TIPK leidimo II skyriaus „Leidimo sąlygos“ 20 lentelėje bei Reglamento 3.1. punkte nustatytus didžiausius vienu metu leidžiamų laikyti atliekų kiekius pagal atskirus pavojingųjų atliekų technologinius srautus (TS-02 ir TS-04). 2022-09-17/18 d. bei 2022-10-5/6 d., nors ir buvo didesni nei TIPK leidime nustatytas normatyvas 525,8 t), tačiau šių atliekų laikymo laikotarpis neviršijo 48 val. (arba 2 parų), kaip nustatyta Atliekų tvarkymo taisyklių 37.4. punkte, todėl Bendrovė ir už jos veiklų atsakingas S. M. nepažeidė TIPK leidimo sąlygų ir (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies bei TIPK taisyklių 118 punkto; ii. Dėl atliekų importavimo iš kitų, ūkio subjektu (ne laivų). Bendrovė turi teisę surinkti atliekas ne tik iš laivų. Remiantis nurodytomis TIPK leidimo bei Reglamento sąlygomis, Bendrovei yra leidžiama atliekas rinkti ne tik iš laivų, bet ir kitų ūkio subjektų, juolab, kad Reglamente yra aprašyta ir kaip tos atliekos yra laikomos („laikomos talpyklose kartu su kitomis (iš laivų surenkamomis) atliekomis“). Pažymėtina, kad pagal TIPK taisyklių 44 punktą, TIPK leidimai rengiami pagal TIPK taisyklių 5 priede pateiktą pavyzdį, kuriame 20 lentelės „Didžiausias leidžiamas laikyti pavojingų atliekų kiekis“ pavyzdinėje formoje iš viso nėra jokios tarpinės antraštės, kurioje būtų formuluojami laikomų atliekų kilmės ar susidarymo šaltiniai pagal technologinius procesus arba pagal geografinę vietą. Šiuo atveju, lentelėje nurodytą poskyrio pavadinimą reikėtų suprasti taip, kad į „kitų subjektų“ apimtį kaip viena iš opcijų patenka ir laivai, nes, kitu atveju, apskritai būtų nereikėję termino „kiti subjektai“, iš karto įvardinant „Iš laivų surenkamos atliekos“. Būtent tokią skyrelio pavadinimo reikšmę patvirtina ir tai, kad tais pačiais dokumentais (TIPK leidimu bei Reglamentu) Bendrovei leista atliekas rinkti ir iš kitų ūkio subjektų, t. y. ne tik iš laivų; ii.ii Bendrovė turi teisę surinkti atliekas iš ūkio subjektų, tiesiogiai nenurodytu TIPK leidime. TIPK duomenys, kaip TIPK leidimo titulinis lapas ir TIPK bendroji dalis, nelaikytini TIPK leidimo sąlygomis, kurias pažeidus kyla pagrindas konstatuoti TIPK taisyklių 118 punkto pažeidimą. Taigi, darytina vienareikšmiška išvada, kad, priešingai nei patikrinimo akte nurodė Institucija, TIPK leidimo sąlygomis, kuriomis Bendrovė privalėjo vadovautis vykdydama savo ūkinę veiklą, nelaikytina informacija, kuri pateikta Paraiškoje bei TIPK leidimo I skyriuje „Bendroji dalis“, kuriomis, formuluodama išvadą dėl tariamo pažeidimo, remiasi Institucija. Bendrovės TIPK leidime bei Reglamente nurodyta informacija, kad atliekos surenkamos Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje, yra tik bendro pobūdžio aprašomoji informacija, kuri negali būti laikoma TIPK leidimo sąlygomis, kaip nustatyta Taisyklių 68¹ punkte bei 68¹.4.1. ir 68¹.4.2, papunkčiuose. Be to, vadovaujantis TIPK taisyklių nuostatomis dėl leidimo sąlygų, subjektai, iš kurių surenkamos atliekos, nėra leidimo sąlyga TIPK taisyklių 62 ir 68¹ punktu prasme. TIPK leidimo sąlygų pažeidimas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu yra pažeidžiamos TIPK taisyklių 65.1.-65.11. punktu nuostatos, o ne TIPK leidimo bendrosios dalies nuostatos, apibrėžtos TIPK taisyklių 64.2.1.-64.2.3. punktuose. Priešingas situacijos traktavimas reikštų plečiamąjį atliekų tvarkymą reglamentuojančių imperatyvių teisės normų aiškinimą ir taikymą, kas administracinėje teisėje yra draudžiama. Aplinkos apsaugos agentūra, 2017-08-18 išduodama ir 2020-07-08 pakeisdama, taip pat 2019-03-08 ir 2020-12-08 peržiūrėdama bei patikslindama Bendrovės TIPK leidimo sąlygas, nėra savo iniciatyva nustačiusi apribojimų dėl Bendrovės priimamų atliekų geografinės kilmės (susidarymo vietos). Aplinkos apsaugos agentūra, vertindama Bendrovės paraiškas TIPK leidimo išdavimui/pakeitimui bei sąlygų tikslinimui, nėra raštu Bendrovei pateikusi pastabų dėl priimamų atliekų geografinės vietos apribojimo vien tik Klaipėdos jūrų uosto teritorija bei akvatorija. Toks reikalavimas bei teisinis apribojimas priimti tvarkymui atliekas ne tik iš Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje veikiančių ūkio subjektų netgi būtų nelogiškas, kadangi atliekų susidarymo vieta neturi įtakos nei technologinio proceso, nei aplinkosauginiais aspektais. Bendrovės TIPK leidimo bei Reglamento aprašomosiose dalyse pateikta bendro pobūdžio informacija apie atliekų surinkimo geografinę vietą (t. y. kad atliekas Bendrovė surenka Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje ir akvatorijoje) jokiu būdu negali būti traktuojama kaip TIPK leidimo sąlyga, kadangi ši informacija nėra nurodyta kaip privalomosios TIPK leidimo ir (ar) Reglamento sąlygos, atitinkančios TIPK leidimo sąlygas, reglamentuojamas TIPK taisyklių 68¹ punkto 68¹ 1., 68¹.2. 68¹.3. ir 68¹.4. papunkčiuose. Bendrovės TIPK leidimu bei Reglamentu, kuriais remiasi Institucija, yra nustatytas atliekų tvarkymo būdas, o ne atliekų „priėmimo“ (cituojant Instituciją), arba kitaip vadinama kaip atliekų surinkimo, veikla. Atliekų tvarkymo veiklos „Surinkimas“, „Vežimas“ (tik šalies viduje), „įvežimas (importas)“, „Išvežimas (eksportas)“ atitinkamai žymimos kodais S1, S2, S3, S43, ir šioms veikloms TIPK leidimas netaikomas. Bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų surinkimo ir vežimo veiklas (S1, S2) vykdo ne TIPK leidimo numatytomis sąlygomis, nes TIPK leidimas šių veiklų nereglamentuoja, o vadovaudamasi Atliekų tvarkymo taisyklėse numatytais kriterijais. Taigi, Paraiškoje (taip pat ir TIPK leidime) nurodyta informacija, kad „Bendrovė veiklą numato vykdyti Klaipėdos valstybinio jurų uosto vidinėje akvatorijoje ir uosto krantinėse iki uosto vartų; ūkinės veiklos rajonas apima vidinę Klaipėdos uosto akvatoriją, laivybai naudojamą Malkų įlankos ir Kuršių marių dalis, apribota krantinėmis ir pakrantėmis“, nurodo teritoriją, kur Bendrovei duotas leidimas numatytomis sąlygomis vykdyti atliekų naudojimo veiklas (žymimas R kodais) bei atliekų šalinimo veiklas (žymimos D kodais), tačiau šiuo konkrečiu atveju TIPK leidime nurodyta teritorija neriboja Bendrovės vykdytų bei toliau tebevykdomų atliekų surinkimo ir vežimo (S1, S2) veiklų, nes šioms veikloms vykdyti, kaip minėta, TIPK leidimas yra nereikalingas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija klaidingai interpretavo TIPK leidimo sąlygas bei Patikrinimo akte akivaizdžiai netinkamai ir plečiamai pritaikė teisės aktų normas, kas administracinėse bylose yra draudžiama. Pažymėtina, kad I. P. akte išdėsčiusi poziciją, jog: „Bendrovė atliekas gali priimti tik iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (uosto akvatorijoje esančių ūkio subjektų sąrašas nėra baigtinis). Toks atliekų priėmimas yra laikomas TIPK leidimo sąlygomis, kuriomis privalo Bendrovė vadovautis“ (Patikrinimo akto 11 psl.), sudarė situaciją, kai to paties dokumento (TIPK leidimo) pagrindu viena valstybės institucija (Aplinkos apsaugos agentūra) suteikia leidimą vežti ir tvarkyti subjektų, nesančių Klaipėdos uosto akvatorijoje, atliekas, o kita institucija (Aplinkos apsaugos departamentas, kuri institucijų, veikiančių aplinkos apsaugos srityje, hierarchinėje sistemoje laikytina žemesnio lygmens nei Aplinkos apsaugos agentūra) konstatuoja pažeidimą. Tokia situacija akivaizdžiai pažeidžia teisinės valstybės principą sudarančius elementus: teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą. Bendrovė kreipėsi į specialistą dėl išvados pateikimo ir tokia išvada buvo gauta 2023-02-21. Iš L. Č. išvadoje pateiktos teisinio reguliavimo analizės ir išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nei TIPK leidime, nei Reglamente nėra nustatyta sąlygų, kuriomis Bendrovei būtų ribojama teisė priimti atliekas tvarkymui ne vien tik iš Klaipėdos jūrų uosto teritorijos bei ties akvatorija esančių subjektu. Taigi, Institucija, fiksuodama tariamą pažeidimą ir klaidingai interpretuodama TIPK leidimo bei Reglamento sąlygas, plečiamai pritaikė teisės aktų normas, kas yra draudžiama; iii. Dėl alyvos atliekų, priimamų į atliekų tvarkymo įrenginį (laivą) „(duomenys neskelbtini)“ kodu 13 02 08*, kiekio (ne)viršijimo. Laivo-rinktuvo krovos operacijų, atliekamų su teršiančiomis medžiagomis, registracijos žurnalo Nr. 8 ir atliekų apskaitos (Gpais) registruojamos atliekų judėjimo ir tvarkymo operacijos yra iš esmės skirtingo pobūdžio, todėl šių dokumentų duomenys negali būti gretinami tarpusavyje. Laivo žurnale nėra registruojamos priimtų atliekų tvarkymo operacijos bei apdorotų atliekų judėjimo tarp atskirų laivo talpyklų operacijos, taip pat nėra suderinami šiuose dokumentuose registruojami objektai; Laivo žurnale registruojamų teršiančiu medžiagų ir atliekų apskaitoje (Gpais) registruojamų atliekų klasifikacija yra skirtinga ir ne tapati. Patikrinimo akto išvada apie tai, kad Bendrovė, priimdama alyvos atliekas į atliekų tvarkymo įrenginį (laivą) „(duomenys neskelbtini)“ kodu 130208*, nesilaikė TIPK leidimo ir Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.1. lentelėje nurodytų reikalavimų, buvo neteisingai grindžiama Laivo-rinktuvo krovos operacijų, atliekamų su teršiančiomis medžiagomis, registracijos žurnalo Nr. 8 duomenimis, pagal kuriuos iš esmės nėra galimybės nustatyti nei priimtų atliekų tvarkymo operacijų, nei atskiros atliekos (identifikuojamos atskiru atliekų sąrašo kodu) likučių konkrečiu laikotarpiu; I. D. proceso išlaidų priteisimo. Tenkinus šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. M. vardu teikiamą skundą, prašoma priteisti S. M. naudai visas S. M. patirtas proceso išlaidas šiame procese už advokato pagalbą rengiant šį skundą, kitus procesinius dokumentus ir atstovaujant administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį S. M. teisme, kurių tikslus paskaičiavimas ir pagrindimas bus pateiktas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, jog su S. M. atstovės advokatės A. J. skundu nesutinka, nes Pareiškėjo pateikti argumentai nepagrįsti, skundžiamas Nutarimas teisėtas ir atitinka jam keliamus reikalavimus. ANK XXXI skyrius „Tyrimo pabaiga, administracinio nusižengimo protokolas ir administracinis nurodymas“ reglamentuoja administracinio protokolo surašymo bei administracinio nusižengimo protokolo ir tyrimo medžiagos pateikimą bylai nagrinėti tvarką. Baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo protokolas (tyrimo medžiaga) pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). ANK XXXIII skyrius „Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka“ reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka tvarką. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) administracinių nusižengimų netiria ir įrodymų nerenka, o tik vertina proceso dalyvių, pareigūnų, atliekančių administracinio nusižengimo tyrimą, į bylą surinktus ir pateiktus įrodymus. Tiek teismas, tiek administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neturi pareigos atsakyti į kiekvieną paaiškinimo, skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų argumentų. Visgi, priimant Nutarimą buvo vertinti administracinio nusižengimo bylos duomenys, S. M. pateikti paaiškinimai bei teisės aktų nuostatos, ir tai Nutarime pažymėta. Tad priešingai, nei teigia Pareiškėjas, šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti jokie proceso pažeidimai. Pareiškėjo argumentas dėl procesinių pažeidimų visiškai nepagrįstas, vertintinas kaip klaidinantis teismą. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Pareiškėjas Skunde nurodo, kad Institucija, kuri įgaliota vykdyti valstybinę kontrolę aplinkos apsaugos srityje, nagrinėjamu atveju priimdama skundžiamą nutarimą padarė pažeidimą, nes Patikrinimo akte, kaip teisinį pagrindą skundžiamo nutarimo priėmimui, nurodė pažeistus teisės aktus, kurie niekuo nesusiję su Bendrovės atžvilgiu inkriminuotu teisės pažeidimu. Tokiu būdu Institucija pažeidė S. M., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teisę žinoti, kokį teisės aktą jis pažeidė, ir atitinkamai gintis nuo nepagrįstų kaltinimų. Pažymėtina tai, jog Pareiškėjui inkriminuoti administraciniai nusižengimai, pažeisti teisės aktai nurodyti ir aprašyti Protokole bei skundžiamame Nutarime. Su šiais procesiniais dokumentais Pareiškėjas susipažino ir tokiu būdu pastarajam buvo užtikrinta teisė žinoti, kokį teisės aktą jis pažeidė, ir atitinkamai gintis nuo galimai nepagrįstų kaltinimų. Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų bylos žodinio nagrinėjimo metu nebuvo išsakyta, jog Pareiškėjui nesuprantama, kuo jis kaltinamas ar nesuprantama, kokius teisės aktus pažeidė. Iš Skunde aprašytų aplinkybių matyti, jog Pareiškėjas tiesiog pareigūno, surašiusio patikrinimo aktą, padarytas rašymo klaidas, interpretuoja sau naudinga linkme. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Pareiškėjas Skunde nurodo, kad Institucija patikrinimo akte padarė klaidingą išvadą dėl laikomų naftos produktais užterštų skysčių ir vandens, naftos mišinių, lijalinių vandenų atliekų likučių, nes vadovavosi Atliekų apskaitoje (naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos sistema toliau - ir „Gpais“) pateiktais duomenimis, į kuriuos įsivėlė klaida. Departamento vertinimu, Pareiškėjo argumentas nepagrįstas ir vertintinas kaip gynybinė pozicija. Pareiškėjas savaip ir tik sau naudinga linkme interpretuoja TIPK leidimo, Reglamento bei įstatymų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, nuostatas. Skunde nurodo, jog Bendrovė pripažino, kad per klaidą, dėl neatsargumo pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 (su pakeitimais), 5 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad asmuo, pateikdamas duomenis Gpais, užtikrina, kad pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi. Pareiškėjas kaip ir pripažįsta, jog Gpais pateikė netikslius, neišsamius ir neteisingus duomenis, tačiau tuo pačiu teigia, jog patikrinimo akte buvo neteisingai įvertinti Bendrovės 2022 metų atliekų apskaitos (Gpais) duomenys ir suformuluota neteisinga patikrinimo akto išvada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtent ūkio subjektas turi pareigą Gpais teikti visapusiškai tikslius, išsamius ir teisingus duomenis, ir šią pareigą pripažįsta pats Pareiškėjas. Todėl visiškai nepagrįstai teigiama, jog patikrinimo akto išvados suformuluotos neteisingai. Patikrinimo akto išvados padarytos iš to, kokius duomenis ūkio subjektas pateikė per Gpais. Taipogi atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Pareiškėjas, žinodamas, jog bus atliekamas planinis ūkio subjekto patikrinimas, jokiais veiksmais nesiekė ištaisyti neva tai „įsivėlusią klaidą“ bei nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad iki patikrinimo atlikimo būtų siekta ištaisyti neva tai „įsivėlusią klaidą“. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Pareiškėjas Skunde nurodo, kad 2022-09-17 - 2022-09-18 bei 2022-10-05 - 2022-10-06, nors ir buvo didesni nei TIPK leidime nustatytas normatyvas (525,8 t), tačiau šių atliekų laikymo laikotarpis neviršijo 48 val. (arba 2 parų), kaip nustatyta Atliekų tvarkymo taisyklių 37.4. punkte, todėl Bendrovė ir už jos veiklą atsakingas S. M. nepažeidė TIPK leidimo sąlygų ir AAĮ 19¹ straipsnio 2 dalies bei TIPK taisyklių 118 punkto. Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo argumentu Pareiškėjas pripažįsta planinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, jog minimais laikotarpiais atliekų laikymo įrenginiuose buvo laikomas didesnis kiekis atliekų, nei nustatyta TIPK leidimo 20 lentelėje didžiausias leidžiamas laikyti pavojingųjų atliekų kiekis - 525,8 t. Tačiau Pareiškėjas nurodo, jog šių atliekų laikymo laikotarpis neviršijo 48 val. (arba 2 parų), kaip nustatyta Atliekų tvarkymo taisyklių 37.4. punkte, ir todėl Pareiškėjas nepažeidė jokių teisės aktų. Akcentuotina tai, kad Pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už tai, kad pavojingosios atliekos buvo laikomas pažeidžiant 48 val. laikymo terminą, o už tai, kad atitinkamais laikotarpiais buvo viršytas nustatytas TIPK leidimo 20 lentelėje didžiausias leidžiamas laikyti pavojingųjų atliekų kiekis - 525,8 t bei už tai, kad atitinkamais laikotarpiais, neteisėtai, neturint leidimo, buvo laikoma 88,623 t, 90,013 t daugiau nei leidžiamas didžiausias laikyti pavojingųjų atliekų kiekis - 525,8 t. Jei patikrinimo metu būtų nustatyta, jog buvo pažeistas pavojingųjų atliekų laikymo 48 val. terminas, tai Pareiškėjui šis pažeidimas būtų buvęs inkriminuotas. Tačiau, kaip matyti šiuo nagrinėjamu atveju, ginčo dėl šio termino pažeidimo nėra, be to šis terminas niekaip negali būti siejamas su patikrinimo metu nustatytų ir inkriminuotų nusižengimų padarymu. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Pareiškėjas Skunde nurodo, kad Įmonės TIPK leidimo ir Reglamento aprašomosios dalyse pa-teikta bendro pobūdžio informacija apie atliekų surinkimo geografinę vietą negali būti traktuojama kaip TIPK leidimo ar Reglamento sąlygą. Departamento vertinimu, Įmonės argumentai nepagrįsti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atliekų tvarkytojas, Įmonei 2017-08-18 išduotas (2020-07-08 pakeistas) TIPK leidimas Nr. T-KL. 1-22/2017. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje ir uosto krantinėse iki uosto vartų. Ūkinės veiklos rajonas apima vidinę Klaipėdos uosto akvatoriją, laivybai naudojamą Malkų įlankos ir Kuršių marių dalis, apribota krantinėmis ir pakrantėmis. Įmonė pastatų, pagalbinių patalpų ūkinei veiklai neeksploatuoja. Ūkinei veiklai vykdyti eksploatuojamos vandens transporto priemonės - laivai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)”. Įmonė ūkinei veiklai vykdyti žemės sklypo neturi ir nenuomoja. Vykdoma ūkinė veikla - laivuose susidarančių skystųjų pavojingų atliekų - alyvų atliekų, naftos produktais užterštų skysčių ir vandenų, naftos mišinių, lijalinių vandenų surinkimas ir separavimas laivo talpykloje. Taip pat bendrovė iš Klaipėdos uosto akvatorijoje esančių laivų surinks ir laikys kitas pavojingas ir nepavojingas atliekas (žr. 26 lentelę), laivų insineratorių pelenus, komunalines atliekas ir kt. Visų atliekų perdavimas kitiems atliekų tvarkytojams bus vykdomas krantinėse Nr. 23, 24 ir 25, kuriose yra įrengta infrastruktūra, atitinkanti atliekų perdavimo veiklai keliamus aplinkosauginius reikalavimus: įrengti privažiavimo keliai, apsaugai nuo galimo dirvožemio ir požeminio vandens užteršimo teritorijoje įrengta kieta danga, nuo kurios surinktos paviršinės nuotekos ir galimai patekę teršalai yra valomi nuotekų valymo įrenginiuose. Naftos produktais užterštus vandenis ir kitas naftuotas atliekas įmonė surenka iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (Karo laivų flotilė, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.). Iš prie uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų atliekos surenkamos laivais ir laikomos talpyklose kartu su kitomis (iš laivų surenkamomis) naftuotomis atliekomis. Įmonės teigimu, TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkte „Ūkinės veiklos aprašymas“ nurodyta informacija, kad naftos produktais užteršto vandens ir kitų naftuotų atliekų surinkimas bus vykdomas iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (Karo laivų flotilės, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.), nėra TIPK leidimo sąlyga. Departamentas kategoriškai nesutinka su šiuo argumentu. TIPK leidimas - rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba aplinkos ministro nustatyta tvarka tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis. Priešingai nei teigia Įmonė, TIPK leidimas taikomas visa apimtimi (taikoma visa veiklos sąlygų sistema), neišskiriant nei vieno TIPK leidimo skyriaus, dalies, priedų, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano, atliekų naudojimo ar šalinimo reglamento, kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis. Tokios nuostatos laikosi ir teismai, formuojant teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina tai, kad aukščiau minimos aplinkybės buvo nagrinėjamos ir dėl jų pasisakyta įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-21 nutartyje (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-71-417/2023). Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Pareiškėjas Skunde nurodo, kad nebuvo viršytas alyvos atliekų kiekis, priimamų į atliekų tvarkymo įrenginį (laivą) „(duomenys neskelbtini)“ kodu 130208*. Nesutiktina su tokiu argumentu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ūkinei veiklai vykdyti eksploatuojamos vandens transporto priemonės - laivai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)”. Įmonė ūkinei veiklai vykdyti žemės sklypo neturi ir nenuomoja. Vykdoma ūkinė veikla - laivuose susidarančių skystųjų pavojingų atliekų - alyvų atliekų, naftos produktais užterštų skysčių ir vandenų, naftos mišinių, lijalinių vandenų surinkimas ir separavimas laivo talpykloje. Iš prie uosto akvatorijos esančių ūkio į subjektų atliekos surenkamos laivais ir laikomos talpyklose kartu su kitomis (iš laivų surenkamomis) naftuotomis atliekomis. Laivų talpyklų paskirtys pagal surenkamų pavojingų atliekų rūšis (laivų planai su pažymėtomis talpyklomis) pateikti Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo naftos produktais užterštų skysčių (lijalinių, praplovimo ir kt. vandenų), tepalų ir alyvų surinkimo, laikymo ir apdorojimo veiklą - separuoja (valo) surinktus naftos produktais užterštus vandenis laivų (tanklaivių) talpyklose (atliekų tvarkymo būdas - R12). Separacijos būdu atskiriamas vanduo su sumažintu naftos produktų kiekiu nuotekose iki 10 mg/1 ir gaunamas koncentruotas naftos produktų mišinys, kuris priduodamas kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms tolimesniam jų naudojimui. Taip pat vykdo alyvų, skystojo kuro mišinių, lijalinių ir kitų naftos produktais užterštų vandenų laikymą laivų talpyklose (R13 - R1-R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas). Atliekų laikymas iki jų separacijos pabaigos arba laikymas iki kol bus tiesiogiai (be separacijos) perduotos kitoms atliekas tvarkančioms įmonėms. Laivuose naftos produktų turintys vandenys susidaro laivų mašinų bei katilinių skyriuose, kuro talpyklų praplovimo metu. Atliekos (alyvos - 120107*, 120109*, 120110*, 130105*, 130109*, 130110*, 130111*, 130112*, 130113*, 130204*, 130205*, 130206*, 130207*, 130208*, 130307*, 130308*, 130309*, 130310*,160708*, 190810*; lijaliniai vandenys - 130401*, 130402*, 13 04 03*, 13 05 06*, 13 05 07*, 13 07 01*,13 07 02*, 13 07 03*, 13 08 02*, 13 08 99*; naftos produktų šlamas - 13 05 01*, 13 05 02*, 13 05 03*, 13 05 08*) yra surenkamas ir separuojamas laivų talpyklose. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateiktos laivų talpyklų paskirtys pagal surenkamų pavojingų atliekų rūšis (laivų planai su pažymėtomis talpyklomis). Laivo talpyklos skirtos lijaliniams ir naftos produktais užterštiems vandenims surinkti ir laikyti, tuo pačiu vykdyti naftos produktų atskyrimą savaiminės gravitacijos (separavimo) būdu. UAB „(duomenys neskelbtini) planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022-11-10 iki 2022-11-13 Įmonė į laivą „(duomenys neskelbtini)“, priimdama daugiau nei 10 m3 alyvos atliekų (kodas 13 02 08*), viršijo didžiausią leidžiamą laikyti šių atliekų kiekį (10 m3), ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdama tam teisės, laikė 16,9 m3 (16,9 t) alyvos atliekų (kodas 13 02 08*) laivo „(duomenys neskelbtini)“ talpykloje Nr. 8, nors pagal TIPK leidimo ir Reglamento 3.1 punkto sąlygas šioje talpykloje gali būti laikoma tik 10 m3 alyvos atliekų (kodas 13 02 08*). Įmonė negali priimti ir tvarkyti atliekų daugiau nei nustatyta TIPK leidime ir Reglamente. Įmonės argumentas, jog laive „(duomenys neskelbtini)“ alyvų atliekų laikomas kiekis (20 t) neviršijo nei TIPK leidime, nei Reglamente nustatyto leidžiamo vienu metu laikyti didžiausio šių atliekų kiekio - 65,33 t, visiškai nepagrįstas. Kaip matyti, Reglamento 3.1 punkte aiškiai ir suprantamai nustatyta, jog laive „(duomenys neskelbtini)“ talpykloje Nr. 8 gali būti laikoma ne daugiau kaip 10 m3 alyvos atliekų, o laive „(duomenys neskelbtini)“ talpykloje Nr. 5 ne daugiau kaip 55,33 m3 alyvos atliekų, bendrai šių laivų talpyklose negali būti daugiau kaip 65,33 m3 alyvos atliekų. Įmonės teiginys, kad nebuvo viršytas didžiausias leidžiamas laikyti šių atliekų kiekis ir todėl negalėjo būti pažeisti atliekų tvarkymą reguliuojantys teisės aktai, laikytinas nepagrįstu, nes Įmonė privalo ūkinę veiklą vykdyti pagal TIPK leidimo sąlygas ir Reglamento reikalavimus, nes kitokiu atveju TIPK leidimas, Reglamentas bei įstatymai, reglamentuojantis atliekų tvarkymą praranda prasmę, jei kiekvienas ūkio subjektas leidimų, techninių reglamentų sąlygas ar įstatymų nuostatas interpretuoja savaip ir tik sau naudinga linkme. Departamento vertinimu, Įmonė neteisingai iškraipo pažeistų teisės aktų, TIPK leidimo, Reglamento sąlygų prasmę ir juose įtvirtintus reikalavimus. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Pareiškėjas Skunde prašo neskirti arba skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatyme. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, skiriant baudą buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei įvertintos nustatytos faktinės aplinkybės, bei tai, kad Pareiškėjas nepripažino, padaręs nusižengimą, nuoširdžiai nesigailėjo, nepadėjo tyrimui, klaidino tiek Departamentą, klaidina ir teismą. Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė paskirti baudą nuo 1 200 iki 2 000 eurų, o (duomenys neskelbtini) straipsnio 30 dalies sankcijoje nuo 120 iki 220 eurų. Šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant galima būtų teigti, jog neperžengiant (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies, (duomenys neskelbtini) straipsnio 30 dalies numatytos sankcijos ribų paskirtos baudos taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Departamento vertinimu, Skunde pateiktos aplinkybės, nesudaro teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtos baudos dydį. Skunde pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis ir šalinančiomis nusižengimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką paskirtos baudos dydžiui. Vertinant Skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas nenurodė iš esmės jokių ypatingų aplinkybių, į kurias atsižvelgiant teismas galėtų mažinti paskirtą baudą ar jos neskirti. Taipogi, nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog paskirta 1 600 eurų bauda reikšmingai darytų įtaką Pareiškėjo finansinei padėčiai. Bauda paskirta pagrįstai, ji neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, atitinka proporcingumo kriterijų bei skyrimo taisykles. Be to, Departamento nuomone, kad vien tik simbolinės, patraukto administracinėn atsakomybėn S. M. pageidavimus tenkinančios baudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų baudai keliamų tikslų. Skiriama bauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Viena vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą baudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kita vertus, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, (duomenys neskelbtini) straipsnio 30 dalyje nurodytos sankcijos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, akivaizdu, kad Pareiškėjui buvo paskirta adekvati baudų vidurkį atitinkanti bauda. Įvertinus aukščiau nurodytas ir aptartas aplinkybes, Departamento 2024-06-21 nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas, teisėtas, priimtas tinkamai taikant bei aiškinant teisės normas, paskirtos baudos dydis nėra neproporcingai per didelis, todėl naikinti jo Pareiškėjo Skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. M. nurodė, kad skundo reikalavimus palaiko ir prašo tenkinti skundą. Kaltę dėl pažeidimų pripažįsta, t. y. pripažįsta, kad atliekų tvarkymo įrenginiuose laikė didesnį atliekų kiekį, nei numatyta Bendrovės TIPK leidime. Viršyti kiekiai buvo reikalingi technologiniams procesams. Jis atsakingas už visus technologinius procesus. Kai buvo ruošiamas TIPK, jau buvo numatyti apribojimai. Jo atsakomybėje yra asmenys, kurie kontroliuoja tuos procesus, jis nesukontroliavo tų asmenų. Jei reiktų dirbti pagal taisykles, jie turėtų kas 3 dienas stabdyti procesą. Procesą galima kontroliuoti. Paraiškose yra žinomas atliekų kiekis, kiek laivas nori atiduoti. Dėl kaltinimo, jog pažeidė TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punktą, t. y. įmonė surenka naftos produktais užterštus vandenis ir kitas naftuotas atliekas iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų, jis paaiškino, kad tai gali būti tokios kuriozinės situacijos, kai ateina kruizinis laivas ir ten gali būti labai didelis kiekis, jie turi uosto direkcijos paraišką ir jie turi suktis patys iš tokios situacijos. Kiekvienam produktui yra numatytas kodas, o dėl „"Ž"“, tai jų atliekas paėmė iš Uosto g. 3, krantinėje. Laivas gali būti bet kurioje uosto vietoje. Ten yra prieplauka. Buvo konservų dėžučių atliekos, negali atsiminti, ar tikrai jie priėmė 23 t alyvos atliekų. Greičiausiai buvo laivas „(duomenys neskelbtini)“. Iš jų paėmė siurblio sistemos pagalba į autovežį ir vežė autocisternomis tam, kas gali paimti. Atliekas paima iš laivų į laivą. Jie priplaukia ir paima. Jie turi tris laivus. Atliekas ima ne tik į laivus. Jie paima ir didesnius kiekius, nes uosto direkcijai nesvarbu, jie visada nurodo, jog „turite įsipareigojimus ir turite vykdyti“. Jie negali paimti tik pusę laivo atliekų, jie privalo paimti viską, ką priduoda laivas. TIPK yra skirtas ne tik laivams. Klaipėdos uoste yra dvi bendrovės, kurios dirba su laivų atliekomis. Jų įmonė veiklą jau vykdo 8 metus. Jis baudžiamas pakartotinai. Į didesnį kiekį jie negali pasikeisti TIPK‘o, nes jie neturi didesnių talpų. Tačiau įvertinus tai, kad ta veikla vyksta kiekvieną dieną ir pačios įmonės veiklos specifika nesuteikia galimybių kitaip organizuoti tą darbą. Jis tame savo kaltės nemato, kad uoste šitaip dirba pagal grafikus ir kiekius, apimtis. Dėl kaltinimo, kad į laivą „(duomenys neskelbtini)“, priėmė ir laikė alyvos atliekų (kodas 13 02 08) - 26,9 t (26,9 m3), kai talpyklos Nr. 8 talpa 10 m3, jis paaiškino, kad tai daromas laikinas perpylimas, yra imamos cisternos ir krovinys pilamas pertekliui ir saugomas, kol išsipils į kitą. Fiziškai kitos atliekos buvo laikomos kitose talpose, esančiose šalia. Jie turi per 48 val. krovinį perduoti kitam pirkėjui, kitaip sakant, jie turi atsikratyti kroviniu. Jie atliekas tik surenka ir perduota toms kompanijoms, kurios perdirbinėja tas atliekas. Taip jie yra kaip tarpininkai tarp uosto direkcijos ir kitų kompanijų. Yra daug procesų, pvz.: naftos separavimas ar kai iš kruizinių laivų paimamos maisto atliekos. Maisto atliekas jie surenka ir priduoda R.. Pagal kiekvieną produktą ir kodą yra atskiri pirkėjai. TIPK reguliuoja ir maisto atliekas. Atliekas ima iš laivo į laivą, nes taip yra greitesnis procesas. Uosto direkcija žada atsisakyti jų paslaugų, nes jie įrenginėja vamzdyną skystoms organinėms medžiagoms. Uosto direkcija moka jiems pagal paslaugų sutartį. Užsakovas yra uosto direkcija, bet jie aptarnauja ir komercinius užsakymus, t. y. mažiukus laivus. Jie mano, kad formaliai pagal TIPK gali veikti visoje Lietuvoje. Galėjo agentūros prašyti, kad leidime dėl atliekų surinkimo galėtų būti įrašyta, jog atliekas gali surinkti iš visos Lietuvos, tačiau tai nebuvo įvardinta. Iš UAB „Vakarų buitis“ atliekas paima priplaukę su laivu arba gali būti ir autotransportas. TIPK apribojimus nustato Agentūra. Separavimas vykdomas nusistovėjimo būdu. Jis vykdomas toje pačioje talpoje kur ir paimama. Laive „(duomenys neskelbtini)“ talpoje Nr. 8 po separavimo likęs vanduo sumaišomas su kitomis priemonėmis ir atiduodamas ten kur apsimoka. Atlieka kodu 130208 (kita variklių pavarų dėžės tepamoji alyva) yra separuojama.
Teismo posėdžio metu S. M. atstovė advokatė A. J. paaiškino, kad Institucija pažeidinėja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, teisę į informaciją vienasmenių teisių, nes jie UAB informuoja, o S. M. ne. Jų pateiktame paaiškinime su perskaičiavimais lentelėje nurodyta 09-16 nurodyta 553 m3, o tonomis - 498,53 t. 09-17 nurodyta 614,423 m3, o tonomis – 552,981 t. Prašo S. M. skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą, nes jis yra pensininkas, šiuo metu niekur nedirba, papildomų pajamų negauna, turi kreditorinių įsipareigojimų. Dėl pirmų dviejų epizodų, ji pasilieka prie skundo argumentų, o dėl kito epizodo – dėl atliekų surinkimo ir iš kitų ūkio subjektų (UAB „"Ž"“, „V.“, „T.“) ir TIPK Bendrosios dalies pažeidimo, tai prašo teismo atsižvelgti į tai, jog kaltinimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tai pagrindžia byloje gauti agentūros specialistų išaiškinimai bei jų apklausos teisme, kurie patvirtina, kad TIPK Bendroji dalis nėra TIPK leidimo sąlyga. Savu ruožtu TIPK leidimas nereglamentuoja atliekų surinkimo, dėl to nutarimo kaltinimo dalis toje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė A. P. paaiškino, kad administracinis pažeidimas yra ne dėl licencijos, o dėl TIPK leidimo sąlygų. Dėl pirmo protokolo negaliojimo, tai viskas yra administracinių nusižengimų registre, ten pasispaudžia mygtukas ir protokolas taip pripažįstamas negaliojančiu ir surašomas kitas protokolas. Tik yra galimybė padaryti ekrano print screen‘ą. Apie tai, kad protokolas yra panaikinamas, asmuo nėra informuojamas ir tai nėra numatyta ANK. Byloje negali būti 2 protokolų. Nusižengimo laikotarpis yra nuo 2023-09-16 iki 2023-11-13, o nusižengimai padaryti vienu metu, tai nėra atskiros veikos. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nutarimą palikti nepakeistą, motyvai nurodyti atsiliepime, paskirta adekvati nuobauda. Kaltinimas taip formuluotas todėl, kad Institucijos pareigūnas patikrinimo akte nustatytas aplinkybes ir suformuluotas išvadas sukėlė į protokolą ir nutarimą. Nustatyti pažeidimai atitinka pažeistų ANK straipsnių dispozicijas. Nutarime nurodyta, kad Bendrovė atliekas surenka ir priima į atliekų tvarkymo įrenginius iš kitų ūkio subjektų, t. y. kadangi TIPK leidime nurodyta teritorija, kurioje Bendrovė gali dirbti. Patikrinimo akte yra padarytos nuotraukos, iš kurių matyti, kokia yra uosto akvatorija ir kokie ūkio subjektai ten dirba. Vadovaujantis TIPK sąlygomis, jie negali surinkti atliekas iš kitų ūkio subjektų, išskyrus tik kurie veikia šioje teritorijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę surinkti ir vežti atliekas pagal licenciją, tačiau atliekos negali būti kraunamos į laivus. Jos turi būti pristatomos į tolimesnį apdorojimo įrenginį. Nėra numatyto tokio proceso, jog surinktos atliekos atvežamos cisternomis ir sukraunamos į laivus ir kokioje vietoje tai yra daroma. Priešingai, reglamente yra nurodyta procedūra, kaip iš laivų krantinėje atliekos pumpuojamos į cisternas ir išvežamos į tolimesnius apdorojimo įrenginius. Yra nuodytas vienas veiksmas ir kitokio priešingo veiksmo negali būti. Atliekos negali būti surenkamos kitose teritorijose pagal TIPK. Be to, pagal TIPK sąlygas atliekos gali būti surenkamos tik laivais, kitokių transporto priemonių nėra numatyta. Atliekas turi surinkti, iš dalies apdoroti ir laikyti gali tik laivuose. Apie specialisto išvadą, ji gali atsakyti, kad pagal užduodamus klausimus, tai nėra tie klausimai, kurie parodo nustatytų pažeidimų nebuvimą. Licencija ir TIPK yra du atskiri, kaip tokie leidimai, suteikiantys teisę surinkti atliekas. TIPK leidžia surinkti atliekas tik uosto akvatorijoje ir tik iš ten esančių ūkio subjektų , o licencija – veikia visos Lietuvos teritorijoje ir gali licencijos pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkti, vežti pavojingąsias atliekas, tačiau ne į Klaipėdos uoste esančius laivus, kitus atliekas apadoruojančius įrenginius. Pavyzdžiui, surenka atliekas iš „"Ž"“ ir nepažeisdami 48 val. reikalavimo veža jas į apdorojantį įrenginį „T.“, bet ne į uosto teritoriją. Jei yra licencija, tada TIPK‘o nereikia. TIPK‘as išduodamas teritorijai ir akvatorijai ir su detalesnėmis veikloms. Licencija negalioja uosto teritorijoje. Licencija ne visur galioja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali su licencija surinkti atliekas Lietuvoje ir atvežti į savo teritoriją, tada pradeda galioti taršos leidimas. Iš „Ž.“ gali paimti atliekas ir vežti į galutinį atliekų tvarkymo įrenginį, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimi laivai nėra galutinis atliekų tvarkymo įrenginys, jie yra tarpiniai įrenginiai, kurie atskiria, apdoroja ir išveža atliekas. Licencija veikia sau, o TIPK – sau. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojami trys laivai yra įrenginiai ir TIPK‘as yra išduotas tik jiems. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas numatytas Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnyje. Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnyje yra numatyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atliekų tvarkytojas. Į atliekų tvarkymo veiklą įeina surinkimas, laikymas, vežimas ir apdorojimas. Pagal licenciją jie negalėjo atliekų tvarkyti laivuose. TIPK‘o sąlygose nei Reglamente nėra nurodyto proceso, koks jis turi būti atliekų priėmimui iš cisternos į laivą, yra tik procesas iš laivo į cisterną, kitokio nėra. Procesai aprašyti techniniame reglamente. Techniniame reglamente yra numatyta, kad atliekų priėmimas vykdomas išskirtinai tik su transporto priemonėmis - laivais, ir tik priplaukiant prie krantinių ir prie atitinkamų ūkio subjektų. Kitokių būdų ar sąlygų šiuose dokumentuose aprašyta nėra. Iš išdėstyto galima teigti, kad atliekų priėmimas iš kitų subjektų nėra galimas. Akcentuojama, kad galima priimti tik iš ūkio subjekto, kuris veikia tik toje teritorijoje. Apibrėžta, kad sąlyga - surinkimas vyksta laivais. Dėl laive „(duomenys neskelbtini)“ 26,9 t alyvos atliekų priėmimo ir laikymo, ji mano, kad galėjo būti ir taip, kaip sako S. M., bet yra atvejų, kad atliekas jie laiko talpose, kurios skirtos visai kitoms atliekoms. Per atitinkamą laikotarpį jie gali laikyti 10 m3. Kaltinimas yra, kad laikė be leidimo 16,9 t. Iki fizinio patikrinimo atliekų jau nebuvo, jie tai nustatė iš dokumentų. Dėl kodų sumaišymo, tai mano, kad tai yra gynybinė versija. Iki planinio patikrinimo Bendrovė turėjo ne mažai laiko viską sutikrinti ir informuoti Instituciją, jei galimai buvo padaryta klaida. Departamentas vertino tai, ką pateikė Bendrovė. Fizinio patikrinimo metu įmanoma sutikrinti informaciją, kokios atliekos, kokiose talpose jos yra, iš ko priimtos ir kaip išeina į apdorojimo procesą. Kai nėra fizinio patikrinimo, Institucija remiasi Bendrovės pateiktais duomenimis. Atliekų kodą tiksliai turi nustatyti pridavėjas ir gavėjas. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, TIPK‘ą yra skirtingos talpos ir numatyta, kokiose talpose galima laikyti. TIPK‘ą išduoda Aplinkos apsaugos agentūra pagal ūkio subjekto paraišką. Institucija su Agentūra nesikonsultavo, nes TIPK yra apibrėžtos sąlygos ir veiklos ribos. Licencija nesusijusi su TIPK. Šiuo metu yra įsiteisėję teismo sprendimai, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ surenka laivuose daugiau atliekų ir pila į kitas talpas skirtas kitoms atliekoms. Jei neklysta atliekų tvarkymo taisyklėse yra numatyta jų saugojimo laikai. Krantinėse atliekų laikymo veikla negalima. Paskutinėje lentelėje nurodytos 7 t. kaip pareigūnas nurodė galėjo būti ir iš kito laivo ne būtinai iš „(duomenys neskelbtini)“. 26,5 t tikrai yra nustatytos pagal laivo žurnalus. Pirmą protokolą panaikino pats pareigūnas. G. B. nėra specialistas, jis yra agentūros teisininkas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas T. K. paaiškino, kad jis atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį patikrinimą. Patikrinimo metu buvo vertinami atliekų tvarkymo apskaitos duomenys su laivuose vykdančio apkrovos žurnalo duomenimis, t. y. kas vykdoma laivuose. Jie buvo gretinami su TIPK, taršos leidimo sąlygomis ir leidžiamais didžiausiais kiekiais. Viršytą kiekį nustato pagal bendrus Bendrovės duomenis Gpais sistemoje. Nėra konkretizuotas laikotarpis, per kurį bendrovė turi laikyti atliekas, yra numatytas didžiausias leistinas kiekis. Koks nustatytas ir jo viršyti negali. Nustatyti galima pagal bendrovės pateiktus duomenis ir pagal Bendrovės turimas talpas. Bendrovė pagal pateiktus turėtojo/davėjo duomenis žino, kokį kiekį prisiiminėja. Jei atliekos priiminėjamos į laivus ir talpinamos tik į tas talpyklas, kurios yra numatytos atliekų naudojimo, šalinimo reglamente ir tik toks kiekis. Laivo „(duomenys neskelbtini)“ talpykloje Nr. 8 separavimas nevykdomas. Leidimas yra išduodamas ir jame yra numatomi didžiausi laikymo kiekiai. Tas kiekis negali būti viršytas. Dėl 48 val., tai nereikia maišyti leidimo sąlygų su licencija, nes licencija yra atskiras dalykas su TIPK‘o sąlygomis. Pati licencija, tai taip, įmonėms, kurios neturi leidimų tvarkyti atliekų, suteikia teisę turint licenciją jas surinkti ir vežti, bet tas terminas neturi viršyti 48 val. Atliekų surinkėjas gauna užsakymą surinkti atliekas, įmonė surinkdama atliekas apskaito Gpais sistemoje „Atliekų susidarymo apskaita“ ir privalo per 48 val. priduoti atliekų tvarkytojui. Tas pats ir vežimo paslaugomis. Esminis dalykas ne valandos, o negali būti viršytas kiekis. Visuose tvarkymo įrenginiuose (laivuose) negali būti viršytas leistinas bendras kiekis. Reglamentas (28 l.) atskiria, kokiam laive koks kiekis gali būti laikomas. TIPK leidime 20 lentelėje yra bendras didžiausias vienu metu leistinas kiekis (2 t. 101 b. l.). Buvo viskas tikrinama ir TS04 nustatytas pažeidimas. Žinodamas didžiausius leistinus kiekis toliau žiuri Gpais sistemoje suvestus duomenis. Ūkio subjektai veda duomenis, o jie, kaip kontroliuojantys, mato suvestus duomenis. Gpais sistemoje matomas bendras tvarkomų atliekų kiekis. Išskirti yra srautai. Išsifiltravo kodą TS-04 ir mato, ką turi tai dienai. Įmonė apskaitą veda pagal atliekų kodą. Žvaigždutė reiškia, kad yra pavojingos atliekos. Įmonė turėtų duomenis įvesti iškarto jas gavus. Jie mato ne tik gavimą, bet ir pridavimą. 2023-01-23 Patikrinimo akto priede Nr. 1 yra duomenų, kurių jis į kaltinimą nerašė. 2D yra talpyklos pusės. Patikrinimo akto priede Nr. 1 lentelė yra ištraukta iš Gpais sistemos. Iš sistemos galima ištraukti jiems reikiamus duomenis. Likutis pabaigoje – tai dienai po visų atliktų operacijų likęs atliekų kiekis. Lentelėje parašyta 2022-07-26 likutis dienos pabaigoje buvo 550, vadinasi viršijo, tačiau į kaltinimą neįtraukė, nes po patikrinimo įmonė teikė papildomus paaiškinimus ir pateikė perskaičiuotus duomenis. 09-16 likutis dienos pabaigoje buvo 623,50 t. Kaltinime nurodomas laikotarpis nepertraukiamai. 09-17 likutis dienos pabaigoje buvo 684,007 t; 09-18 – 684,007 t; 09-19 - 645,77 t; 09-20 - 614,615 t. Kaltinime kiti rodikliai, nes po patikrinimo įmonė teikė papildomus paaiškinimus ir pateikė perskaičiuotus duomenis. Kaltinime paimtas didžiausias kiekis, nesvarbu, kiek dienų buvo viršytas kiekis. Atskiros spalvos yra todėl, kad 09-15 atliekų buvo priimta 13701 t iš „E.“ ir pažymėtas likutis toliau eina, paryškino, kad įmonė atliekas gali paimti tik iš uosto akvatorijos. Po perskaičiavimo 2022-09-16 likutis dienos pabaigoje buvo 553,923 t. Duomenys paimti iš įmonės paaiškinimo. Techninio reglamento lentelėje 2.3 yra pastaba, kad santykinis svoris yra 1 t = 1 m3. Jei įmonė priėmė 10 t, tai lygu, kad priėmė 10 m3. Taip nusistatė pati įmonė, kad jiems būtų lengviau skaičiuoti priimant atliekas. Įmonė skaičiuoja m3, o TIPK leidimai išduodami tonomis. Į kaltinimą įrašyti duomenys, kurie buvo pateikti įmonės kartu su paaiškinimu dėl patikrinimo akto 2022-03-27 Nr. SR-23/40, pirmas priedas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. laikytų atliekų likučių perskaičiavimo duomenys pagal atskirus technologijų srautų duomenis TS2 ir TS4 įvertinus reglamentuojamų atliekų tankį nurodyta, kad 0,9 t = 1 m3. Didžiausias leistinas laikyti atliekų kiekis yra paskaičiuotas pagal talpyklų tūrį m3. Jei talpyklos tūris yra 10 m3, tai yra 10 t. Talpos laivo yra m3, o reglamente yra tonomis. TIPK pastaboje yra nurodyta, kad laivų talpyklose didžiausias saugomas kiekis yra nurodomas kaip bendras pagal laivų talpyklų tūrį – 525,8 t. Kiekis 0,9 t naudojamas iš Atliekų kiekio skaičiavimo taisyklių. Išeina, kad 1 m3 = 0,9 t. 09-16 nurodyta 553 m3, o tonomis - 498,531. Nors visas 5 dienas buvo viršytas leistinas kiekis, tačiau kaltinime nurodė tik laikotarpį nuo 09-17 iki 09-18 kai buvo viršytas didžiausias leistinas kiekis. Prie antro epizodo jis skliaustuose parašė „(atliekų likučių kiekių viršijimai išlieka daugiau nei 1 dieną)“ turėdamas omenyje tai, kad viršytas kiekis ne vieną dieną, o kelias dienas. Kaltinime nurodyti du laikotarpiai, todėl, kad laikotarpiu nuo 2022-09-16 iki 2022-09-20 dvi dienas, t. y. nuo 2022-09-17 iki 2022-09-18 buvo didžiausias leidžiamas laikyti pavojingųjų atliekų kiekis pagal technologinį srautą. Atliekų kiekio skaičiavimo taisykles taiko, kai būna patikrinimas fiziškai, o kitais atvejais, kai praeina tam tikras laiko tarpas, jie gali pasikliauti duomenimis, gautais iš Gpais sistemos. 10-05 ir 10-06 nėra išskirtos atskirai, nes tas dvi dienas iš eilės duomenys sutapo, niekas nevyko nei pridavimas, nei priėmimas, o išskyrė į atskiras eilutes 09-17, 09-18, nes vyko atliekų priėmimas. 48 val. terminas taikomas tada, kai atliekų tvarkymas yra vykdomas pagal licenciją, kada atliekos yra surenkamos ir išvežamos. Kai yra vykdoma veikla pagal leidimo sąlygas, tai niekada negalima viršyti kiekių, nei 48 val. nei pusantros paros. Išskaidė kaltinimus į du pažeidimus, nes kai buvo viršytas didžiausias leistinas kiekis, buvo pažeistos leidimo sąlygos ir laikant tą didžiausią kiekį jį laikė neteisėtai, t. y. be leidimo. Pažeidimai padaryti idealiąja sutaptimi. Licencija netapatinama su TIPK. 09-18 įmonė laikė atliekas, o 09-19 sumažino kiekį, bet kiekis sumažintas buvo tvarkymo būdu. Įmonė atliekų neperdavė, o jas sutvarkė. Vadovaujantis 48 val. principu pagal licenciją jie atliekų tvarkyti negalėjo. Patikrinimo akto priede Nr. 1 09-19 dienoje matyti, kad buvo sutvarkytos 42 t atliekų, o atliekų perdavimo nėra. 09-20 taip pat sutvarkyta, bet neperduota. Laivas turi daug daugiau talpų nei numatyta reglamente. Gali būti, kad įmonė atliekas talpina ir į kitas talpas. Kaltinime nurodyti 3, 4, 5 pažeidimai iš esmės yra susiję. Tarnybiniame pranešime ir jo priede (1 t., 172 b. l.) yra duomenys apie laivų talpas bei nurodyti kodai. Lentelė Nr. 2 duomenys nuo 2022-11-07 iki 202-11-10 apie laivą „(duomenys neskelbtini)“. Lentelėje gautos atliekos – raudonai pažymėtos, o atiduotos – žaliai. Paskaičiavimuose sutvarkymą žiūrėjo, t. y. 1-oje lentelėje matome tvarkymo veiklą kodu 130208, t. y. laikotarpyje nuo 11-09 iki 11-13 tvarkymas nebuvo vykdomas. Duomenys suformuoti nuo 11-09 iki 11-13. Lentelėje matosi bendras laikomas ir priimtas kiekis, o 26,9 t buvo konkretizuojamas į laivą „(duomenys neskelbtini)“. Visi skaičiavimai yra laivo „(duomenys neskelbtini)“ talpykloje. Jis mano, kad kadangi laive yra ne viena talpykla, tai viršytą kiekį laive „(duomenys neskelbtini)“ jie laikė kitose laivo talpyklose. Krovos operacijos žurnalo duomenis galima sulyginti per Gpais sistemą. Pvz:. laive „(duomenys neskelbtini)“ 11-14 operacija buvo atlikta C-12.3 p. atiduotas atliekų kiekis 26,5 t, važtaraščio Nr. 22/1207, o pagal Gpais duomenis pagal tą patį važtaraštį Nr. 22/1207 tos 26,5 t atiduotos N.. Taip pat N. buvo atiduota ir 11-08. Likutis 11-13 dienos pabaigoje buvo 26,9 t, nes 11-14 perdavė. Lentelėje yra bendras likutis 38 t., nes nekonkretizuojama kokiame laive likutis yra. Pirma lentelė yra tam, kad matytųsi atliekų sutvarkymas. Jis akte ir tarnybiniame pranešime konkretizavo ir orientavosi į 26 t. Ėmė konkretų laikotarpį ir lygino Gpais duomenis su žurnalais. Gpais sistemoje matomas bendras kiekis, ten nekonkretizuojama, kokiam laive koks likutis yra. Nurodytas 7 t jie gali pabandyti surasti, nes turėtų lydraštis sutapti su važtaraščiu, aišku jie bus nurodytas numeris. Gali būti, jei buvo likutis, tada be leidimo jie laikė dar didesnį kiekį. 5 kaltinime jie turėjo omenyje laivą „(duomenys neskelbtini)“, o ne TIPK leidime, ir Reglamente nustatytą bendrą leidžiamą vienu metu laikyti didžiausią atliekų kiekį. Laive „(duomenys neskelbtini)“ talpykloje Nr. 8 galima laikyti atliekas su 19 kodu, bet pagal tą patį kodą galima laikyti ir talpykloje D. P. Gpais duomenis kodu 130208 laive „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymas nevyko. Talpykloje 2D pagal technologiją gali laikyti dviejų rūšių atliekas. Laivo „(duomenys neskelbtini)“ talpykloje 2D gali būti laikomas pagal technologinę schemą - naftos produktų koncentratas gautas separavimo būdu (kodai 190207, 190810). Pagal Reglamento 3.1 p. naftos koncentratas kodu 190207 laivo „(duomenys neskelbtini)“ talpykloje Nr. 8 negali būti laikomas, tačiau po separavimo likusios atliekos gali būti laikomos laivo „(duomenys neskelbtini)“ talpykloje Nr. 8 ir talpykloje D. T. į talpą 2D atliekos kodu 130208 (alyvos neseparuotos atliekos) talpinamos negali būti. Nemano, kad protinga būtų į talpyklą 2D, kur jau atliekos yra po tvarkymo, talpinti vėl atliekas. Kaip minėjo, pagal Gpais duomenis kodu 130208 laive „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymas nevyko, nes toks pats kiekis ir tuo pačiu kodu buvo atiduotos. Po tvarkymo keičiasi kodas, tačiau tuo pačiu kodu buvo priimtos ir atiduotos. Į talpyklą 2D kodu 130208 pilti negalima. Atliekos, net įvertinant likutį, buvo perduodamos ne iš tos 2D talpos. Dėl 26,5 t jam abejonių nekyla. 11-14 buvo atiduota 33,5 t, t. y. daugiau nei jis nurodė. Žurnalas nėra išsamus, likutis galėjo būti ir prie 11-07 ir 11-14. Jo paskaičiavimai daryti 11-13, o 11-14 yra du perdavimai, gavimo nėra. Bendrovė atliekas surinko ir priėmė į atliekų tvarkymo įrenginius iš kitų ūkio subjektų, t. y. iš UAB „"Ž"“, UAB „T.“, UAB „V.“, tačiau to negali daryti, nes to nenumato TIPK leidimas. Techninio reglamento 2.2 p numatyta, kad įmonė surenka atliekas iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (pvz.: Karo laivų flotilė, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.). Dar prie atliekų kodų nurodytų yra patikslinamas pavadinimas „alyvos susidarančios laivų eksploatacijos metu“. Kituose stulpeliuose taip pat yra patikslinti pavadinimai. Atliekų pavadinimai pagal kodus yra Atliekų tvarkymo taisyklėse. UAB „Vakarų buitis“ jie turi TIPK, jie pagrinde surinkinėja atliekas iš laivų ir jas gali tvarkyti. Nors iš esmės jie vykdo tik laikymą. Visos įmonės eina po vienu adresu Minijos g. 180. Klaipėdos uosto akvatorijos krantinės yra iki Minijos g. 180, ir net iki Malkų įlankos. TIPK reglamentuoja ir apima atliekų laikymą R13 ir tvarkymą R12. Įmonės turinčios TIPK leidimus ir registravosi ATVR‘e joms nuostatos nėra taikomos dėl licencijos išdavimo. Licencija, nesugretinant su leidimo sąlygomis, suteikia teisę sutrinkti S1 veikloje ir S2 vežti, bet ne kaip atliekų tvarkytojas. Licencija – surinkimas, vežimas – atliekos surenkamos kai atliekos surenkamos ir apskaitomos ne atliekų tvarkymo apskaitoje, o atliekų susidarymo apskaitoje. Pvz.: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo Klaipėdos miesto teritorijos tvarkymo darbus, gauna užsakymą išvalyti teritoriją nuo pavojingų atliekų ir tokiu būdu apskaito atliekų susidarymą ir tada per 48 val. atiduoda atliekų tvarkytojui. Jei vykdomas vežimas – atliekų darytojas ir turėtojas suformuluodamas lydraštį atliekas perduoda galutiniam atliekų tvarkytojui, o antrą veiklą vykdantis asmuo kaip vežimą, tai jiems kaip vežėjui/tarpininkui apskaityti atliekų tvarkymo nereikia, nes jos jau yra apskaitytos atliekų darytojo ir tvarkytojo. TIPK reglamentuoja tik tai, kas jame numatyta. TIPK jei vykdo R12 ar R13. R13 – jei įmonė planuoja pavojingas atliekas laikyti ilgiau nei 6 mėn., o jei jau priiminėja atliekas į savo atliekų įrenginį, tada jau ir reikalingas leidimas. Licenciją turintis asmuo, neturėdamas leidimo, gali vykdyti atliekų surinkimo ir vežimo veiklą, kuriam yra nustatytos 48 val., bet atliekų surinkimas neturi būti apskaitomas kaip atliekų tvarkymas, nes tokiu metu atliekų surinkėjas surinkdamas veiklą pagal licenciją atliekas surinkdamas apskaito atliekų tvarkymo apskaitoje kaip atliekų susidarymo vietoje ir jas perduoda galutiniam atliekų tvarkytojui per 48 val. Anksčiau licencija ir TIPK veikė lygiagrečiai, o dabar, jei neklysta, nuo 2019 m. pasikeitė reglamentavimas ir, jei turi TIPK, tada licencija neišduodama. Protokolas iš esmė nebuvo keistas, jis buvo perrašytas. Tiksliai nepamena, kodėl reikėjo perrašyti protokolą. Galimai neteisingai nurodė fabulą. Papildomi duomenys nebuvo imti. Pirmasis protokolas sistemoje buvo panaikintas. S. M. atžvilgiu niekas nesikeitė. Jis nutarimo nepriminėjo ir nežino, ar S. M. buvo informuotas apie protokolo panaikinimą. Jis protokolus surašė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir S. M.. Nieko papildomai nerašė, tik sistemoje uždėjo varnelę, kad protokolas negaliojantis.
Teismo posėdžio metu 2024-01-20 Aplinkos apsaugos agentūros specialistai G. B. ir D. P. nurodė, kad į raštu pateiktus klausimus atsakinėjo Aplinkos apsaugos agentūra. Tie atsakymai buvo surinkti iš atskirų skyrių ir yra agentūros pozicija, bet ne jų. Jie tik visus atsakymus sudėjo į raštą. Jie nėra įgalioti atsakinėti į klausimus ir nėra kompetentingi aiškinti atsakymus ar juos komentuoti, išskyrus paskaityti, pacituoti tai, ką teismas turi, t. y. atsakymus pateiktus raštu. G. B. papildomai nurodė, kad atsakymas į pateiktą 3 klausimą buvo toks „pagal Licencijos išdavimo metu galiojusios LR atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 12 straipsnio 5 dalies 1 punktą, pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas tvarkančiai įmonei, jeigu pavojingas atliekas tvarkanti įmonė yra gavusi šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytą leidimą, t. y., ūkio subjektas, siekęs gauti atliekų tvarkymo licenciją, pirmiausia turėjo turėti TIPK leidimą (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, parengtą ir išduotą teisės aktų nustatyta tvarka). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo TIPK leidimą, todėl jai buvo išduota Licencija. Įmonė vykdydama atliekų surinkimą pagal pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, gali pati jų netvarkyti, o surinktas atliekas priduoti kitiems atliekų tvarkytojams. pavojingų atliekų tvarkymo licencijoje surinkimo veiklai nurodytas platesnis atliekų sąrašas, negu tvarkymo veiklai“. Tai reiškia, kad pagal tuo metu galiojantį reglamentavimą licencija galėjo būti išduodama tik įmonėms, turėjusioms tik leidimą arba taršos leidimą. TIPK leidime nurodyta „Vykdoma ūkinė veikla - laivuose susidarančių skystųjų pavojingų atliekų - alyvų atliekų, naftos produktais užterštų skysčių ir vandenų, naftos mišinių, lijalinių vandenų surinkimas ir separavimas laivo talpykloje. Taip pat bendrovė iš Klaipėdos uosto akvatorijoje esančių laivų surinks ir laikys kitas pavojingas ir nepavojingas atliekas, laivų insineratorių pelenus, komunalines atliekas ir kt.. Veiklos pajėgumai esant įprastinėms veiklos sąlygoms (t. y. projektiniai pajėgumai) nustatomi atsižvelgiant į laivo talpyklų apimtis bei planuojamų tvarkyti atliekų judėjimo intensyvumą“. Atsakymas į pateiktą 4 klausimą buvo toks „UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkte „Ūkinės veiklos aprašymas“ pateiktas detalus veiklos aprašymas, kaip reikalaujama pagal TIPK taisykles. Smulkesnė detalesnė informacija apie ūkinę veiklą, technologinius procesus aprašoma Reglamente. TIPK leidime aprašyta teritorija nurodyta atliekų laikymui ir apdorojimui, o atliekų surinkimui teritorija nurodyta tiek, kiek susijusi su atliekų apdorojimu įrenginyje, nurodytam TIPK leidime - laivuose. Papildoma teritorija nurodyta Licencijoje.“. Į klausimą „ar yra nustatytas reikalavimas TIPK leidime ir/ar Reglamente nurodyti privalomus duomenis ir informaciją apie vykdomos veiklos teritorines ribas, priimamų atliekų geografinę kilmę, t. y. atliekų surinkimo bei atliekų turėtojų geografines vietas?, atsakymas buvo toks „UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali apdoroti ir laikyti nepavojingas ir pavojingas atliekas TIPK leidime nustatytomis sąlygomis. Atliekų surinkimo veiklai sąlygų TIPK leidimas nenustato“. Pavojingų atliekų laikymas turi būti aprašytas TIPK leidime, reglamente, tuo tarpu licencijoje nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ gali laikyti Uosto g. 3, Klaipėdoje, o TIPK leidime nurodyta, kad įmonė turi atliekų surinkimo, apdorojimo įrenginius adresu Uosto g. 3, Klaipėdoje. Licencija suteikia teisę rinkti, laikyti, naudoti pavojingas atliekas, o tvarkyti, nėra numatyta. D. P. papildomai nurodė, kad surinkimo veiklai TIPK leidimas neišduodamas. Surinkimo veiklą reglamentuoja kiti teisės aktai. Šiuo atveju, veiklos vykdytojas gali surinkimo veiklą vykyti, paimdamas iš vieno veiklos vykdytojo atliekas į perduodamas kitam atliekų tvarkytojui, tai yra teikdamas tarpininko rolę, gali paimti nuvežti, tokiai atliekų tvarkymo veiklai leidimas nei taršos nei TIPK neišduodamas. TIPK lentelėse yra įvardinta, kad laivuose galima laikyti atliekas, kurios turi būti laivuose susidarančios atliekos. Konkrečiai „Parsekui“ prie tam tikrų atliekų, yra nurodyta, kad tai laivuose susidarančios atliekos. Gali bet kokias atliekas surinkti iš bet kokio subjekto, iš bet kurios vietos, bet jeigu nori jas į laivą patalpinti reikia labai konkrečiai žiūrėti, kaip yra leidimo lentelėse, kur nustatyta, kokia veikla galima, kokios atliekos, kokia apimtim galimos, kokiu būdu, pagal naudojimo, šalinimo reglamentą, laikyti ar apdoroti ar paruošti naudojimui. Atliekos, kurios nesusidaro laivų eksploatacijos metu, įmonė negali priimti, laikyti, apdoroti. Leidimas surinkimo veiklos nereglamentuoja. Surinktas atliekas įmonė gali tiesiog tarpininkaujant surinkti, paimti iš vieno, tarkime, atliekų dalytojo ir perleisti kažkam kitam, ir šitos veiklos niekada nebuvo reglamentuojamos leidimais, tai faktiškai už tai surinkimo veikla yra ir teritorija platesnė nurodyta. Toks kaip tarpininko, kaip vežėjo paslaugas gali vykdyti tarkim surenkant, o laikymas ir naudojimas tai jau konkrečiai taip, kaip leidime. Faktiškai, kai atliekos patalpintos į talpyklas, tai jau prasideda laikymas. Laivuose, talpyklose yra atliekos patalpintos, kai prasideda laikymas, jeigu vyksta kažkokie toliau vykdomi procesai, jeigu ten prasideda atliekų apdorojimas arba paruošimas, apdorojimas arba tvarkymas paprasčiau. Pagal licenciją surinkimo veikla, ne vien tik laivuose susidarančios atliekos. „Bendroji dalis“ nėra leidimo sąlyga, tai yra tiesiog duomenys, kurie ir apibrėžia vykdomos veiklos teritoriją, ta prasme, veikla, pagal kurią paskui nustatomos sąlygos, bet tai nėra leidimo sąlygos. Nors nėra leidimo sąlyga, bet tai yra ir leidimo dalis. Licencija atliekų laikymą ir tvarkymą reglamentuoja, tiek ją reglamentuoja pats TIPK leidimas. TIPK leidimas yra išduodamas pagal pateiktą paraišką. Mes negalime nuspręsti veiklos vykdytojo, kaip jis norės vykdyti veiklą, kokios yra galimybės vykdyti tą veiklą, kad ta veikla atitiktų, tarkim, keliamus aplinkosauginius tam tikrus reikalavimus, teisės aktus, bet veiklos vykdytojas pats nurodo, kaip jisai planuoja vykdyti tą veiklą. Jie, priimdami paraišką, žiūri, ar jie gali pagal tą paraišką nustatyti sąlygas ir įvertinti, ar nebus pažeisti aplinkosauginiai reikalavimai. Pagal papildomų taisyklių 99 punktą veiklos vykdytojas privalo raštu pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai apie bet kokius planuojamus įrenginio pobūdžio ar veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai. Jeigu į laivus atvežamos atliekos, kurių kodai, pavadinimai yra apibrėžti ir atitinka TIPK leidimą, bet jie nėra iš laivų uoste surinktos atliekos, tai leidimo 20 lentelėje yra nurodytas atliekos patikslintas pavadinimas, tai jeigu patikslinto pavadinimo neatitinka, tai laikyti ir apdoroti negali, nes tada bus pažeidžiamos sąlygos. Ten konkrečiai nurodyta, kad atliekos - tik laivų eksploatacijos metu ir kaip vykdymo lentelėje nurodyta, kokios atliekos, kokie jų kiekiai.
Iš 2024-03-08 Aplinkos apsaugos departamento prie AM Klaipėdos valdybos vyriausiojo specialisto T. K. tarnybinio pranešimo dėl 2023-01-23 patikrinimo akto Nr. PA-186 išvadų keitimo/patikslinimo matyti, kad baigus įvertinti byloje esančias aplinkybes - keičiamos ir tikslinamos 2023-01-23 patikrinimo akto Nr. PA-186 išvados ir išdėstomos taip: Bendrovė dėl 2023-01-23 patikrinimo akto Nr. PA-186 išvadų, 2023-03-27 raštu Nr. SR- 23/40 pateikė paaiškinimus. Bendrovė, atsakydama į patikrinimo akto pirmąją išvadą, nurodė, kad dėl Bendrovės netinkamai vestos 2022 m. atliekų apskaitos, ko pasėkoje buvo neteisingai įvertinti 2022 m. atliekų apskaitos (Gpais) duomenys Patikrinimo akte (tuo pačiu ir suformuluota neteisinga 1 išvada), Bendrovė pripažįsta pažeidusi Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 (su pakeitimai) 5 punkto reikalavimus, kad asmuo, pateikdamas duomenis Gpais, užtikrina, kad pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi. Įvertinus Bendrovės paaiškinimą ir pateiktus duomenis, tikslinga paaiškinimą laikyti dalinai pagrįstu. Dėl šių aplinkybių, pažeidimas Bendrovės atsakingam asmeniui, pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. Dl-367 patvirtintų atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punkto reikalavimus, užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 37 dalyje. Tačiau Bendrovė pati paaiškinime nurodo, kad įvertinus laikomų atliekų tankį 0,9/m3, laikotarpyje nuo 2022-09-17 iki 2022-09-18 ir laikotarpyje nuo 2022-10-05 iki 2022-10-06, laikė didesnį pavojingų atliekų kiekį nei Bendrovės TIPK leidimo 20 lentelėje nustatytą leidžiamą laikyti pavojingų atliekų, esančių technologiniame sraute TS-04 kiekį - 525,8 t . Bendrovės TIPK leidinio atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.3 p. pateikta pastaba, kad santykinis tvarkomų atliekų svoris t/m3, todėl laikoma, kad Bendrovė nuo 2022-09-16 iki 2022-09-20 neužtikrino, kad priimant pavojingų atliekų, pagal technologinį srautą TS-04, laikomas kiekis nebūtų didesnis nei numatytas Bendrovės TIPK leidime (20 lentelėje) ir 2022-09-17/18 daugiausia laikė 614,423 t atliekų, kai galima 525,8 t, nuo 2022-10-05 iki 2022-10-06 neužtikrino, kad priimant pavojingų atliekų, pagal technologinį srautą TS-04, laikomas kiekis nebūtų didesnis nei numatytas Bendrovės TIPK leidimo 20 lentelėje ir laikė 615,813 t atliekų, kai galima 525,8 t. Laikytina, kad Bendrovė nuo 2022-09-17 iki 2022-09-18 neturint tam teisės laikė 88,623 t, o laikotarpyje nuo 2022-10-05 iki 2022-10-06 neturint tam teisės laikė 90,013 t pavojingų atliekų pagal pavojingų atliekų srautą TS-04. Bendrovės laikomų atliekų likučių kiekių viršijimai išlieka daugiau nei 1 dieną, galima konstatuoti faktą, kad Bendrovė, nesilaikydama TIPK leidimo sąlygų, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 118 punktą. Bendrovės atsakingam asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punktu, atliekų laikymas neturint tam teisės - viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius Juridiniam asmeniui užtraukia ekonominę sankciją, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 5 punkte, t. y., už atliekų laikymą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 25 tonų ir didesnis pavojingųjų atliekų kiekis. Patikrinimo akto antra išvada iš esmės paliekama nepakeista, t. y. pagal vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje matomą atliekų tvarkymo apskaitą bei pridėtus lydraščius, nustatyta, kad Bendrovė atliekas surenka ir iš kitų ūkio subjektų (patikrinimo akto Priedas Nr. 2), t. y. UAB „"Ž"“ (duomenys neskelbtini), UAB „T.“ (duomenys neskelbtini), UAB „V.“ (duomenys neskelbtini)ir kt. Pagal Bendrovės TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punktą „Ūkinės veiklos aprašymas“, „Naftos produktais užterštus vandenis ir kitas naftuotas atliekas įmonė surenka iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (Karo laivų flotilė, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.)“, įmonė, nesilaikydama TIPK leidimo (I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkto), pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo D1-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 118 punktą. Už padarytą pažeidimą Bendrovės atsakingam asmeniui, neužtikrinusiam, kad į Bendrovės eksploatuojamus įrenginius būtų priimamos atliekos tik iš Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų, administracinė atsakomybė numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje bei juridiniam asmeniui numatyta atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį. Patikrinimo akto trečia išvada iš esmės paliekama nepakeista, tačiau papildoma, įvertinus priimtų, laikomų atliekų kiekius, jas sutvarkius. Bendrovė, priimdama alyvos atliekas į atliekų tvarkymo įrenginį (laivą) „(duomenys neskelbtini)“, kodu 13 02 08 nesilaiko TIPK leidimo atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.1 lentelėje nurodytų reikalavimų, t. y. Bendrovė į „(duomenys neskelbtini)“ laivą, alyvos atliekas, kodu 13 02 08, gali priimti ir laikyti tik talpykloje Nr. 8, kurios talpa 10 m3, tačiau Bendrovė vienu metu priima daugiau nei 20 t (22,2 m3), bei išlaikydama didesnį nei 10 m3 alyvos atliekų likutį (Priedas Nr. 2), pažeidžia TIPK leidimo sąlygas. Pagal atliekų tvarkymo apskaitos duomenis - Gpais, nustatyta, kad Bendrovė 2022-10-27, 2022-10-30, 2022-11-01, 2022-11-29 dienomis vykdė alyvos atliekų, kodu 13 02 08, tvarkymo veiklą, kas leidžia manyti, kad laikotarpyje nuo 2022-11-02 iki 2022-11-28 alyvos, atliekų kodu 13 02 08, atliekų tvarkymo veikla nebuvo vykdoma (Priedo Nr. 1, Lentelė Nr. 1), tačiau Bendrovė faktiškai vykdė alyvos atliekų, kodu 13 02 08, priėmimą į laivą „(duomenys neskelbtini)“: 2022-11-07 Bendrovė į laivą „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 1,7 t alyvos atliekų, kodu 13 02 08, iš UAB „V.“ (lydraščio Nr. 3282977, važtaraštis: 22VGR589), 2022-11-08 Bendrovė į laivą „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 24,5 t (24,5 m3) alyvos atliekų, kodu 13 02 08, iš UAB „T.“ (duomenys neskelbtini) (lydraščio Nr. 3286743, važtaraštis: TOK 22-11-08) bei tą pačią dieną, tokį pat kiekį atliekų perdavė UAB „N.“, formuojant Gpais lydraštį 3285938, 2022-11-09 Bendrovė į laivą „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 23,5 t (23,5 m3) alyvos atliekų, kodu 13 02 08, iš UAB „T.“ (duomenys neskelbtini) (lydraščio Nr. 3290378, važtaraštis: TOK 22-11-09), 2022-11-10 Bendrovė į laivą „(duomenys neskelbtini)“ priėmė 1,7 t (1,7 m3) alyvos atliekų, kodu 13 02 08, iš UAB „V.“ (lydraščio Nr. 3294672, važtaraštis:22VGR595), kas bendrai sudarė Bendrovės laive „(duomenys neskelbtini)“ laikomų alyvos atliekų, kodu 13 02 08, ne mažesnį nei 26,9 t (26,9 m3) kiekį, kai Bendrovė į „(duomenys neskelbtini)“ laivą, alyvos atliekas, kodu 13 02 08, gali priimti ir laikyti tik talpykloje Nr. 8, kurios talpa 10 m3. Atsižvelgiat į tai, kad 2022- 11-08 fiksuojamo 24,5 t alyvos atliekų priėmimo iš UAB „T.“ (duomenys neskelbtini) (lydraščio Nr. 3282977, važtaraštis: TOK 22-11-08) ir tą pačią dieną jas perdavus, fiksuojama, kad laikomas alyvos atliekų, kodu 13 02 08, atliekų likutis laive „(duomenys neskelbtini)“ yra 2022-11-08 dienai yra ne mažesnis nei 1,7 t, 2022-11-09 alyvos atliekų, kodu 13 02 08, atliekų likutis laive „(duomenys neskelbtini)“ yra 25,2 t, 2022-11- 10 alyvos atliekų, kodu 13 02 08, atliekų likutis laive „(duomenys neskelbtini)" yra 26,9 t. (Priedo Nr. 1. Lentelė 2). Bendrovė iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ alyvos atliekas, kodu 13 02 08, išvežė daugiau nei po 48 val., t. y. 2022-11-14 Bendrovė 26,5 alyvos atliekas, kodu 13 02 08, iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „N.“ (lydraščio Nr. 3300484, važtaraštis Nr. 22/1207) didesnį kiekį (Priedo Nr. L Lentelė Nr. 3), nei galėjo turėti ir konstatuojamas faktas, kad Bendrovė, laikotarpyje nuo 2022-11-09 iki 2022-11-13 laive „(duomenys neskelbtini)“ laikė alyvos atliekas, kodu 13 02 08, nesilaikant TIPK leidimo atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.1 lentelėje nurodytų reikalavimų, t. y. Bendrovė į „(duomenys neskelbtini)“ laivą, alyvos atliekas, kodu 13 02 08, gali priimti ir laikyti tik talpykloje Nr. 8, kurios talpa 10 m3, kai didžiausias vienu metu laikomas kiekis laive „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022-11-10 iki 2022-11-13 buvo didžiausias - 26,9 t. (26,9 m3), t. y. laive „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2022-11-10 iki 2022-11-13 neteisėtai (neturint tam teisės) buvo laikoma 16,9 m3 (16,9 t). Bendrovės TIPK leidimo atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau - Reglamentas) 2.2. papunkčio 2 pav. lentelėje pateiktoje alyvų, lijalinių vandenų skystojo kuro ir kt. naftuotų atliekų tvarkymo technologinio proceso schemoje alyvų atliekos (13 02 08) priskirtos pavojingų atliekų technologiniam srautui TS-02, Alyvų atliekos*, kuriam TIPK Leidime (20 lentelėje) ir Reglamente (3.1. punkte) nustatytas bendras kartu su kitomis šio technologinio srauto atliekomis vienu metu leidžiamas laikyti didžiausias atliekų kiekis - 65,33 t (65,33 m3) (Pastaba: santykis laikomi/ ir tvarkomų atliekų, pagal TIPK leidimų - t/m3) tačiau, Reglamento 3.1. lentelėje, „Sandėlio ar saugyklos apibūdinimas“ nurodoma, kad alyvų atliekos (130208*) priskirtos pavojingų atliekų technologiniam srautui TS-02 laive „(duomenys neskelbtini)“ gali būti laikomos tik talpykloje Nr. 8, kurios talpa 10 m3. Bendrovė, laive „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai laikydama 16,9 t (16,9 m3) daugiau atliekų (kodas 13 02 08), pažeidė Aplinkos ministro 1998 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliekų tvarkymo įstatymo“ 10 str. 1 d., 2 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio reikalavimus, t. y. fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Pažeidimas Bendrovės atsakingam asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 30 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 punkto nuostatomis, atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis, Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 31 punktu, atliekų laikymas neturint tam teisės - viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius Juridiniam asmeniui užtraukia ekonominę sankciją, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 79 straipsnio 4 punkte, t. y., už atliekų laikymą neturint tam teisės, kai neturint tam teisės laikomas 15 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 25 tonų pavojingųjų atliekų kiekis (1 t., 172-176 b. l.).
Iš 2023 m. sausio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA-186 išvadų matyti, kad: 1.Bendrovės laikomų naftos produktais užterštų skysčių ir vandens, naftos mišinių, lijalinių vandenų (atliekų kodai: 13 04 03; 13 05 06; 13 05 07; 13 07 01) atliekų likučiai, laikotarpiuose: nuo 2022-07-26 iki 2022-07-27; nuo 2022-09-09 iki 2022-10-04; nuo 2022-10-06 iki 2022-10-08; nuo 2022-10-15 iki 2022-10-18; nuo 2022- 10-29 iki 2022-11-03; nuo 2022-12-01 iki 2022-12-31 (suvestinės duomenys pateikiami Patikrinimo akto prieduose, „Priedas Nr. 1“) yra didesni nei tai numatyta Bendrovės TIPK leidimo II skyriaus „Leidimo sąlygos“ 20 lentelėje (vienu metu laikoma daugiau nei 525,8 t šių atliekų) bei TIPK leidimo atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3. 1 lentelėje. Tuo Bendrovė pažeidžia TIPK leidimo sąlygas bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² str. 2 d. nuostatas, t. y. fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, lik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. 2. Bendrovė priimdama, importuodama atliekas iš kitų ūkio subjektų (ne laivų) bei jas laikydama ilgiau nei 48 val., tvarkydama (Priedas Nr. 1, Priedas Nr. 2) pažeidžia TIPK leidimo sąlygas t. y. TIPK leidimo II skyriaus „leidimo sąlygos“ 20 lentelėje nurodytas galimas laivuose laikomų atliekų šaltinis (kilmė). „Iš kitų subjektų (laivų) surenkamos atliekos“, Bendrovės turimo TIPK leidimo atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2.1 lentelėje nurodyta atliekų skirtų naudoti ar šalinti R12 tvarkymo būdų kilmė (šaltinis) „laivų eksploatacijos metu susidariusių alyvos, lijalinių vandenų, naftos produktų separatoriuose susidarančio dumblo atliekos". TIPK leidimo atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 2. 2 p. „Technologinio proceso aprašymas“ nurodyta: Naftos produktais užterštus vandenis ir kitas miltuotas atliekas įmonė surenka iš Klaipėdos jūrų uoste aptarnaujamų laivų ir prie Klaipėdos uosto akvatorijos esančių ūkio subjektų (Karo laivų (flotilė, UAB „Vakarų buitis“ ir kt.). Tuo Bendrovė pažeidė TIPK leidimo sąlygas bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. 3. Bendrovė priimdama alyvos atliekas į atliekų tvarkymo įrenginį (laivą) „(duomenys neskelbtini)“, kodu 13 02 08 nesilaiko TIPK leidimo atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.1 lentelėje nurodytų reikalavimų, t. y. Bendrovė į „(duomenys neskelbtini)“ laivą, alyvos atliekas, kodu 13 02 08, gali priimti ir laikyti tik talpykloje Nr. 8, kurios talpa 10 m3, tačiau Bendrovė vienu metu priima daugiau nei 20 t, bei išlaikydama didesnį nei 10 m3 alyvos atliekų likutį (Priedas Nr. 2) pažeidžia TIPK leidimo sąlygas. Dėl aukščiau užfiksuotų faktinių aplinkybių Bendrovės atsakingam asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 30 dalyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridiniam asmeniui bus taikoma ekonominė sankcija, numatyta Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje (Suvestinė redakcija 2022-10-05 - 2022-12-31) (1 t., 177-192 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
ANK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.
ANK 235 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki vieno 1 150 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 2 000 iki 3 000 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1 200 šimtų iki 2 000 eurų.
ANK 247 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymas, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 120 iki 220 eurų.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 118 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas turi eksploatuoti įrenginį, jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis laikydamasis leidime nustatytų sąlygų.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998-06-16 įsakymo Nr. VEH-787 „Dėl atliekų tvarkymo įstatymo“ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis.
Iš S. M. paaiškinimų teismas sprendžia, kad iš esmės šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant ūkinę veiklą, laikotarpiu nuo 2022-09-16 iki 2022-09-20 Bendrovė atliekų tvarkymo įrenginiuose laikė didesnį atliekų kiekį, nei numatyta Bendrovės TIPK leidimo 20 lentelėje, kai didžiausias vienu metu laikomų atliekų pagal technologinį srautą TS-04 kiekis (525,8 t), laikotarpyje nuo 2022-09-17 iki 2022-09-18 buvo didžiausias - 614,423 t, laikotarpiu nuo 2022-10-05 iki 2022-10-06 atliekų tvarkymo įrenginiuose Bendrovė laikė 615,813 t technologinio srauto TS-04 atliekų. Taipogi neginčijama ir ta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2022-09-17 iki 2022-09-18 atliekų tvarkymo įrenginiuose laikydama 614,423 t pavojingų atliekų pagal technologinį srautą TS-04, viršijo (atliekų likučių kiekių viršijimai išlieka daugiau nei 1 dieną) didžiausią leidžiamą laikyti atliekų kiekį (525,81), ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdama leidimo, laikė 88,623 t pavojingųjų atliekų. Laikotarpiu nuo 2022-10-05 iki 2022-10-06 atliekų tvarkymo įrenginiuose laikydama 615,813 t pavojingų atliekų pagal technologinį srautą TS-04, viršijo (atliekų likučių kiekių viršijimai išlieka daugiau nei 1 dieną) didžiausią leidžiamą laikyti atliekų kiekį (525,8 t), ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdama leidimo, laikė 90,013 t pavojingųjų atliekų.
Tačiau S. M. ir jo atstovė ginčija aplinkybę, jog buvo pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto TIPK leidimo I skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punktas, Aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo Dl-528 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija) 118 punktas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliekų tvarkymo įstatymo“ 10 straipsnio 1 ir 2 dalys, nurodant, jog tokie TIPK duomenys, kaip TIPK leidimo titulinis lapas ir TIPK bendroji dalis, nelaikytini TIPK leidimo sąlygomis, kurias pažeidus kyla pagrindas konstatuoti TIPK taisyklių 118 punkto pažeidimą. Bendrovės TIPK leidime bei Reglamente nurodyta informacija, kad atliekos surenkamos Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje, yra tik bendro pobūdžio aprašomoji informacija, kuri negali būti laikoma TIPK leidimo sąlygomis, kaip nustatyta Taisyklių 681 punkte bei 681.4.1. ir 681.4.2, papunkčiuose.
Su tokia S. M. ir jo atstovės pozicija teismas sutikti taip pat negali. Teismo posėdžio metu Aplinkos apsaugos agentūros specialistai nurodė, kad „Bendroji dalis“, nors ir nėra leidimo sąlyga, bet tai yra leidimo dalis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai, visada yra taikomi visa apimtimi, neišskiriant kažkurios dalies, nepadarant kažkurio punkto, priedo negaliojančiu, išskyrus atvejus, kai keičiasi aktuali redakcija ir apie tai yra pažymima atitinkamoje dalyje. TIPK taisyklių 62 punkte nustatyta, kad leidimą sudaro: a) titulinis lapas (62.1. p.); b) bendroji dalis (62.2. p.); c) leidimo sąlygos (62.3. p.); d) leidimo priedai (kuriuose gali būti nustatytos leidimo sąlygos, jei taip nurodyta Taisyklių 68¹ p.) (62.4. p.). Pagal TIPK taisyklių 681 p. leidimo sąlygomis laikomas: a) leidimo II skyriuje „Leidimo sąlygos“ pateikti duomenys ir (ar) informacija (681.1. p.); b) ūkio subjekto aplinkos monitoringo programa. Kaip matyti, TIPK taisyklėse aiškiai yra įvardyta, kad leidimą sudaro tiek titulinis lapas, tiek bendroji dalis, tiek leidimo sąlygos, apie kurias plačiau pasisakoma TIPK 68¹ punkte. Taigi, TIPK leidimas taikomas visa apimtimi (taikoma visa veiklos sąlygų sistema), neišskiriant nė vieno TIPK leidimo skyriaus, dalies, priedų, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano, atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento, kuris yra neatsiejama TIPK leidimo dalis. TIPK leidimu nustatoma, kurioje vietoje subjektas vykdys ūkinę veiklą. Šiuo atveju TIPK leidimu nustatyta, kurioje vietoje subjektas vykdo ūkinę veiklą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vidinėje akvatorijoje ir uosto krantinėse iki uosto vartų. Visame TIPK leidime ir Reglamente nėra nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidžiama rinkti atliekas visoje Lietuvos teritorijoje ir vežti į uostą, ten jas laikyti ar apdoroti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas Lietuvos teritorijoje gabenti sausumos keliais gali tik turimos licencijos pagrindu, tačiau TIPK leidime ir Reglamente nėra numatyta, jog šios atliekos gali būti perduodamos į laivus apdorojimui, nes surinkus atliekas visoje Lietuvos teritorijoje, pagal licenciją jos per 48 val. turi būti pristatytos galutiniam atliekų tvarkytojui. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad analogiško pobūdžio bylose formuojama tokia pati teismų praktika (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-71-417/2023).
Be to, S. M. ir jo atstovė nesutinka su nustatytais pažeidimais laive „(duomenys neskelbtini)“ priimtų atliekų kodu 13 02 08*, kiekis viršijo leistinus nurodydami, jog laive „(duomenys neskelbtini)“ laikomas alyvų atliekų kiekis (20 t) neviršijo nei Leidime, nei Reglamente nustatyto leidžiamo vienu metu laikyti didžiausio šių atliekų kiekio normatyvo (65,33 t). Be to, Laivo-rinktuvo krovos operacijų, atliekamų su teršiančiomis medžiagomis, registracijos žurnalo Nr. 8 ir atliekų apskaitos (GPAIS) registruojamos atliekų judėjimo ir tvarkymo operacijos yra iš esmės skirtingo pobūdžio, todėl šių dokumentų duomenys negali būti gretinami tarpusavyje.
Vėlgi, su tokia S. M. ir jo atstovės pozicija teismas sutikti negali. Teismo posėdžio metu liudytojas T. K. paaiškino, kad jis atliko planinį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laive „(duomenys neskelbtini)“ viršytą kiekį nustatė pagal bendrus Bendrovės duomenis Gpais sistemoje. Patikrinimo metu buvo vertinami atliekų tvarkymo apskaitos duomenys su laivuose vykdančio apkrovos žurnalo duomenimis, t. y. kas vykdoma laivuose. Jie buvo gretinami su TIPK, taršos leidimo sąlygomis ir leidžiamais didžiausiais kiekiais. Iš patikrinimo akto matyti, kad Bendrovė iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ alyvos atliekas, kodu 130208, išvežė daugiau nei po 48 val., t. y. 2022-11-14 Bendrovė 26,5 t. alyvos atliekas, kodu 130208 iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ perdavė UAB „N.“ (lydraščio Nr. 3300484, važtaraštis Nr. 22/1207) ir tokiu būdu perdavė didesnį kiekį, nei galėjo turėti. Teismo posėdžio metu S. M. patvirtino, kad jie pildo žurnalus ir viskas yra užfiksuojama žurnaluose. Be to, TIPK‘e Nr. T-KL. 1-22/2017 nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ planuojami projektiniai laivų talpyklose vienu metu leidžiami laikyti naftuotų atliekų didžiausi kiekiai“ laive „(duomenys neskelbtini)“ surenkamų atliekų saugyklos talpoje Nr. 8 bus laikoma 10 m3 alyvos. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais skaičiavimais, nes tiek TIPK leidime, tiek Reglamente yra aiškiai nurodytos eksploatuojamų laivų talpyklų paskirtys, kiekiai, numeriai, kad jos skirtos tik tokių atliekų ir ne kitokių atliekų laikymui. Pagal TIPK leidimo ir Reglamento 3.1 punkto sąlygas (šiuos duomenis nusistato pati įmonė kreipdamasi dėl leidimo išdavimo) laivo „(duomenys neskelbtini)“ talpykloje Nr. 8 gali būti laikoma tik 10 m3 alyvos atliekų (kodas 13 02 08*). Bendrovė laivo „(duomenys neskelbtini)“ talpykloje Nr. 8 laikydama 26,9 t atliekų bei priimdama be leidimo 16,9 t atliekų, tokia savo veika pažeidė TIPK leidimo ir Reglamento sąlygas.
Skunde S. M. ir jo atstovė nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas neteisėtai, pažeidžiant ANK teiseną reglamentuojančias teisės normas ir Institucijai viršijant savo kompetenciją, dėl ko skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, nes Institucija praleido nutarimo surašymo terminą, nes nuo 2023-06-28 protokolo surašymo dienos Institucija dėl neaiškių priežasčių neišnagrinėjo bylos per 20 darbo dienų trukmės terminą, kaip tai numatyta (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje, ir neturėdama tam kompetencijos, grąžino bylą protokolus surašiusiam Institucijos skyriui, kuris po 8 mėnesių panaikino 2023-06-28 protokolą ir surašė naują 2024-03-28 protokolą, kurio pagrindu ir priėmė skundžiamą 2024-06-21 nutarimą.
Teismas su tokia S. M. ir jo atstovės nuomone sutikti negali. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijoje, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį patikrinimą, 2023-01-23 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. PA-186, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė 2023-03-27 paaiškinimus dėl šio patikrinimo akto, 2023-06-28 S. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, I. T. departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2023-08-08 raštu Nr. ARZ-3588 grąžino bylą protokolą surašiusiai institucijai – I. K. valdybos Klaipėdos aplinkos apsaugos skyriui administracinei teisenai atlikti; I. K. valdybos Klaipėdos aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas T. K., iš naujo įvertinęs byloje esančias aplinkybes, 2024-03-08 tarnybiniu pranešimu pakeitė 2023-01-23 patikrinimo akto Nr. PA-186 išvadas ir 2024-03-28 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-880-2024, o 2023-06-28 administracinio nusižengimo protokolą pripažino negaliojančiu, kaip teismo posėdžio metu paaiškino T. K., uždėdamas atitinkamą varnelę sistemoje, po to 2024-06-21, išnagrinėjus bylą, priimtas Institucijos skundžiamas nutarimas. Iš išdėstyto matyti, kad administracinio nusižengimo byla pagal 2023-06-28 administracinio nusižengimo protokolą nebuvo net pradėta nagrinėti, dar pasirengimo stadijoje ji buvo grąžinta atgal administracinei teisenai atlikti, ko pasėkoje buvo iš naujo įvertintos bylos aplinkybės, surašytas kitas 2024-03-28 administracinio nusižengimo protokolas, prieš tai atitinkamoje sistemoje 2023-06-28 administracinio nusižengimo protokolą pripažinus negaliojančiu, ir, išnagrinėjus bylą pagal 2024-03-28 administracinio nusižengimo protokolą, priimtas 2024-06-21 nutarimas. Taigi įžiūrėti aptartuose Institucijos veiksmuose esminius ANK nuostatų pažeidimus, teismas neturi pagrindo. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog teisines pasekmes S. M. sukėlė Institucijos 2024-06-21 nutarimas, apie kurio nagrinėjimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo pranešta tinkamai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. M. dalyvavo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, t. y. byla buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka. Taigi S. M. nebuvo užkirsta galimybė žinoti, kuo jis kaltinamas ir ginti savo teises.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai.
S. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už pakartotinai padarytus nusižengimus, kas rodo, jog administraciniai pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys jo gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro, toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų, daro naujus pažeidimus, nepaisydama visuomenėje priimtų elgesio normų. Be to, iš S. M. paaiškinimų teismas daro išvadą, kad jis kritiškai nevertina savo elgesio, todėl Institucija visiškai pagrįstai nenustatė šioje byloje jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. O tai savo ruožtu pagal formuojamą teismų praktiką yra esminė kliūtis taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-360/2021).
Esant išdėstytam, tos aplinkybės, jog S. M. yra pensininkas, šiuo metu niekur nedirba, papildomų pajamų negauna, turi kreditorinių įsipareigojimų, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą, kaip to prašoma skundu.
Taigi, teismo nuomone, S. M. kaltė padarius (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje bei 247 straipsnio 30 dalyje numatytus nusižengimus yra įrodyta, Institucijos specialistai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį bei 247 straipsnio 30 dalį bei S. M. paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą sankcijos ribose, todėl naikinti Institucijos 2024-06-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1660-2024 S. M. atstovės advokatės A. J. skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024-06-21 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1660-2024 (ROIK: 23213078548) nepakeistą ir S. M. atstovės advokatės A. J. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.