Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 241 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A. nuteistas už tai, kad jis, būdamas suimtas ir pristatytas procesiniams veiksmams atlikti, pabėgo iš jo laikymo vietos, o būtent, būdamas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) suimtas ir 2021 m. gruodžio 6 d. apie 13.31 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnų pristatytas procesiniams veiksmams atlikti į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų, esančių Druskininkų mieste, Druskininkų g. 43, posėdžių salę (dalyvauti nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskelbimo posėdyje), 2021 m. gruodžio 6 d. apie 14.00 val. staiga atidarė teismo posėdžių salės langą ir iššokęs pro langą pabėgo iš jo laikymo vietos – Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų patalpų.

2. Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (pabėgo iš teismo posėdžių salės perlipęs per aptvarą bei iššokęs per atsidarytą langą, pasislėpė kitiems asmenims priklausančio namo negyvenamojoje patalpoje), kaltinamojo asmenybę (anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų už nusikaltimą bei administracinius nusižengimus nemoka, nedirba, yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, paties teigimu iš laikymo vietos pabėgo ne pirmą kartą), jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės jo neauklėjo ir teigiamos įtakos jo elgesiui nedarė, kaltinamasis suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti bei būdamas suimtas už galimai kitų nusikalstamų veikų padarymą, padarė šią nusikalstamą veiką, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, byloje nustatytas lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatytina artima šios bausmės vidurkiui.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis G. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmestinas

5. Nuteistasis G. A. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Skundžiamu nuosprendžiu G. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 241 straipsnio 1 dalyje padarymą, nuteistas 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, jam paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 10 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad G. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas taip pat nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad šį tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nustatytos teisingai.

8. Surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, nėra teigiama bei paneigia galimybę švelninti paskirtą bausmę. Šis G. A. teistumas nėra pirmasis – Lietuvoje yra teistas aštuonis kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimą, viešosios tvarkos pažeidimą, nusikaltimus transporto eismo saugumui, smurtinio pobūdžio nusikaltimus), teistas užsienyje, jo atžvilgiu teismuose yra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, darbingo amžiaus, tačiau iki sulaikymo nedirbo. Be to, šią nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus.

9. Šios aplinkybės parodo, kad apelianto padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kad jis nesuvokia iš neteisėtų veiksmų atsirandančių padarinių, yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų, dėl polinkio daryti nusikalstamas veikas kaltina kitus asmenis (šiuo atveju – teisėsaugos pareigūnus), o tai, kad yra nedirbantis ir neturi legalaus pajamų šaltinio, leidžia pagrįstai manyti, jog pragyvenimui pajamų gauna nusikalstamu būdu. Taigi, atsižvelgęs į šias apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat į kaltės rūšį, įvertinęs skiriamai bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai G. A. šiuo atveju gali būti pasiekti tik nusikaltimus padariusiam asmeniui paskyrus griežčiausią sankcijose už inkriminuotą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

10. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad G. A. be vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad jis yra recidyvistas, be to, jo asmenybės charakteristika neigiama: jis eilę kartų teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, jauno darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį bei nuteistojo asmenybę apibūdančias aplinkybes, pagrįstai ir argumentuotai G. A. bausmės dydį nustatė artimą bausmės vidurkiui. Nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė lėmė bylos nagrinėjimą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymą, kuomet nuteistajam paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. A. paskirta galutinė bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam G. A. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

12. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį G. A. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo G. A. apeliacinis skundas atmetamas.

13. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gegužės 13 d. pažyma Nr. APD-2022-05954 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį G. A., sudaro 190 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. A. anksčiau teistas eilę kartų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis G. A. iki suėmimo niekur nedirbo, duomenų apie turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms G. A. turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už G. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. A. apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. vasario 25 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo G. A. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.