Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja G. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2021-03-03 sprendimą Nr. KS-13 87 „Dėl G. K.“ (toliau - Sprendimas) dalyje: „1. Pripažinti, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė G. K., nenusišalindama ir į savivaldybės administracijos vieno langelio informacinę sistemą Avilys 2021 m. rugpjūčio 8 d. įkėlusi 2018 m. rugpjūčio 9 d. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. įkėlusi 2018 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, nes viena iš sutarčių šalių buvo jai artimo asmens vadovaujama įmonė“.

Pareiškėja nurodo, kad VTEK Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) formuojamos praktikos, nes atsakovė tyrimo metu neišsiaiškino esminių bylos aplinkybių, todėl neteisingai įvertino, kad ji dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus. VTEK netinkamai kvalifikavo pareiškėjos veiksmų turinį, todėl netinkamai pritaikė Įstatymo nuostatas. Be to, pareiškėjos manymu, atsakovė taip pat nevertino, kad pareiškėja dėjo visas pastangas, kad viešių ų ir privačių interesų konfliktas nekiltų.

Sprendime nebuvo teisingo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimo, viešųjų pirkimų organizavimo, dokumentų rengimo ir jų vizavimo, taikymo, kas turėjo esminės reikšmės neteisingam Sprendimui priimti. Be to, atliekant jos ir kitų valstybės tarnautojų VTEK pateiktų paaiškinimų įvertinimą, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

Pareiškėja teigia, kad. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020-11-17 pažymoje Nr. 4D-2020/2-452 (toliau - Pažyma) teigiama, kad joje įvardyta 11 Alytaus miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) sudarytų sutarčių dėl žemės sklypų detaliųjų planų bei formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo (toliau - pagrindinės sutartys), iš kurių tik 2 sudarytos su K. K. individualia įmone „Geoplius“ (toliau - Įmonė), o su šia įmone sudarytų sutarčių skaičius sudaro tik 18 procentų visų Pažymoje nurodytų Savivaldybės administracijos sudarytų sutarčių skaičiaus. Atsakovė, siekdama įsitikinti, ar Pažymoje įtvirtinta informacija atitinka tikrovę, turėjo išsiaiškinti, ar ji, pagal jos Savivaldybės administracijos patvirtintą pareigybės aprašymą, vykdo funkcijas, susijusias su nuosavybės atkūrimui projektuojamais žemės sklypais, ar ji dalyvauja sutarčių rengime, be kita ko, išsiaiškinti, ar Savivaldybė yra sudariusi sutarčių su jos sutuoktinio Įmone dėl laisvų žemės sklypų planavimo, ar tokios rūšies sutarčių su šia įmone yra sudaryta daugiausia, ar šių sutarčių rengime dalyvavo pareiškėja, tačiau to neatlikus, mano, kad VTEK tikslas buvo įvykdyti Seimo kontrolieriaus rekomendaciją - atlikti tyrimą ir nustatyti pažeidimą, nepriklausomai nuo to ar pažeidimą ji padarė.

Pareiškėja pažymi, kad faktas, jog Savivaldybės administracijos direktorius pasirašė minėtas sutartis su Įmone, savaime nereiškia Įstatymo nuostatų pažeidimo.

Pareiškėja teigia, kad neišsiaiškinus, ar Pažymoje nurodyti faktai pasitvirtino, teigti, kad buvo pažeistos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Teigia, kad šias prielaidas paneigia Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pateikti paaiškinimai ir dokumentiniai įrodymai.

Pareiškėja nurodo, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus ir Įmonės pasirašytų sutarčių rengime, vizavime ar sprendimų priėmime ji nedalyvavo ir sutarčių nerengė - tai patvirtina jos pareigybės aprašymas, kuriame nurodyta, kad sutarčių rengimas pagal valstybės tarnautojai priskirtas funkcijas, o taip pat ir kito tarnautojo laikino pavadavimo (nedarbingumo, atostogų) atveju, nėra numatytas.

Pažymi, kad aplinkybę, jog ji sutarčių nerengia, patvirtina ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytas atsakymas Nr. S-2966-(2.5) į VTEK 2020-11-25 paklausimą bei Savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojos 2020-12-16 raštas Nr. 1 „Dėl atsakymo“.

Pareiškėja nurodo, kad iš jos pareigybės aprašymo matyti, kad jai nėra priskirtas dokumentų, susijusių su žemės sklypų projektavimu, rengimas arba jų vizavimas. Prašymą teikė Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė, gavusi administracijos direktoriaus rezoliuciją „Leidžiu pirkti“, tačiau pagrindinių sutarčių įkėlimo į VLIS Avilys metu ji buvo vaiko priežiūros atostogose, todėl pagrindines sutartis Skyriaus vedėjos nurodymu įkėlė į VLIS Avilys ji, pavadavusi minėtą vyr. specialistę.

Pareiškėja teigia, kad iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad neteisingai nustačius faktines aplinkybes ir netinkamai kvalifikavus jos veiksmų turinį, buvo netinkamai pritaikytos įstatymų nuostatos, susijusios su nusišalinimo institutu. Iš Viešųjų pirkimų skyriaus persiųstų pagrindinių sutarčių įkėlimas į VLIS Avilys negali reikšti dokumento parengimo fakto - ji pagrindinių sutarčių nerengė, o tik įkėlė į VLIS Avilys, gavusi Skyriaus, kuriame dirba, vedėjos nurodymą. Skyriaus vedėja, gavusi žodinį jos pareiškimą dėl nusišalinimo, nors jo ir nepriėmė, tačiau motyvuoto rašytinio sprendimo dėl jo nepriėmimo nesurašė, todėl elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tokio sprendimo priėmimą VTEK nepranešė ir būtent dėl šios priežasties nesutampa Skyriaus vedėjos ir jos parodymai.

Pareiškėja mano, kad atsakovė su ja pasielgė nesąžiningai ir neetiškai, nepagrįstai suteikdama didesnę įrodomąją reikšmę Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2021-01-21 paaiškinimui, kuriame informavo neįpareigojusi jos vykdyti veiksmų, kurie prieštarautų teisės aktams, tačiau jos 2020-12-21 paaiškinimas, kuriame įrodinėjo, kad minėto skyriaus vedėja nurodė persiųsti pagrindines sutartis, buvo nepagrįstai atmestas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į kitų Savivaldybės administracijos padalinių ir jos pačios paaiškinimus, kad VLIS Avilys technologine prasme nėra išspręstas dokumentą įkeliančio ir/arba jį rengusio asmens statuso indentifikavimo klausimas, todėl šis minėtos sistemos netobulumas negali tapti pagrindu jos atsakomybei.

Atsakovė VTEK su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Pažyma nebuvo pagrindas atsakovei pradėti tyrimą, tačiau būtent jos pagrindu VTEK kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl papildomos informacijos gavimo. Prašė pateikti tik su Įmone susijusius sprendimus, kuriuos rengiant, svarstant, vizuojant ar priimant dalyvavo pareiškėja.

Atsakovė pažymi, kad 2020-12-09 posėdyje, kurio metu susipažino su Savivaldybės administracijos pateikta informacija ir pastebėjo, kad kai kurie pateikti metaduomenys galimai patvirtina, jog pareiškėja rengė sutartis, susijusias su Įmone, nes iš atsakovei pateiktų dokumentų metaduomenų matėsi, kad 2018-08-09 Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2018-08-21 Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) rengė pareiškėja - metaduomenyse ties grafa „Dokumentą parengė“ buvo nurodyta „Pavaduojanti specialistė G. K.“, todėl atsižvelgdama į tai, VTEK pradėjo tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad atlikdama tyrimą ji turėjo išsiaiškinti, ar pareiškėja pagal jos pareigybės aprašymą vykdo funkcijas, susijusias su nuosavybės atkūrimui projektuojamais žemes sklypais, ar Savivaldybė yra sudariusi sutartis su Įmone dėl laisvų žemės sklypų planavimo, ar tokios rūšies sutarčių su šia įmone yra sudaryta daugiausia. VTEK vertinimu, analizuojamoje situacijoje šios aplinkybės neturi jokios reikšmės pareiškėjos elgesio teisiniam vertinimui. Taigi, pažeidimo fakto niekaip neveikia ta aplinkybė, kiek ir kokio pobūdžio sutarčių Savivaldybė yra sudariusi su Įmone.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos dalyvavimas priimant sprendimus ar atliekant veiksmus su viena sutartimi, keliančia interesų konfliktą, yra pakankamas pagrindas konstatuoti Įstatymo nuostatų pažeidimą.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su pagrindinėmis sutartimis ir privalo nuo tokių veiksmų atlikimo nusišalinti. Sutarčių, tiesiogiai susijusių su Įmone, įkėlimas į Savivaldybės vieno langelio informacinę sistemą, yra būtina sutarčių priėmimo dalis, sukelianti atitinkamas pasekmes, todėl pareiškėjos veiksmas - minėtų sutarčių įkėlimas į VLIS Avilys sistemą patenka į Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dispoziciją. Situacija, jog pareiškėja sistemoje nustatė, kad dokumentą vizuoja Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja ir Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja, nes taip nustato atitinkamas teisinis reguliavimas, neeliminuoja jos atsakomybės.

Atsakovė teigia, kad pareiškėja nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad kreipėsi su žodiniu nusišalinimu į skyriaus vedėją, o skyriaus vedėja paneigė pareiškėjos teiginius. Nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad VTEK pirmenybę teikė skyriaus vedėjos paaiškinimams, o ne jos. VTEK teiktuose paaiškinimuose pareiškėja nenurodė apie minėto skyriaus vedėjos pavedimą į duomenų sistemą VLIS Avilys įkelti pagrindines sutartis, todėl šios aplinkybės VTEK nebuvo vertintos.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė teismo skundą tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės VTEK atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VTEK Sprendimo dalies, kuria pareiškėja buvo pripažinta pažeidusi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kadangi nenusišalino ir į savivaldybės administracijos vieno langelio informacinę sistemą Avilys, įkėlė sutartis, kurių viena iš sutarčių šalių buvo jai artimo asmens (sutuoktinio) vadovaujama Įmonė, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VTEK 2020-11-17 gavo Seimo kontrolieriaus Pažymą, kurioje prašoma spręsti dėl G. K. elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms. Pažymoje nurodoma, kad grąžintinų sklypų planavimo, žymėjimo paslaugas iš trečių asmenų užsako ir su jais sutartis dėl paslaugų ir darbų sudaro projektų organizatorius - Savivaldybės administracijos direktorius, o administracija daug sutarčių dėl laisvų žemės sklypų planavimo yra sudariusi su K. K. IĮ „Geoplius“, kurios direktorius yra siejamas giminystės ryšiais su G. K., Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriuje atsakinga už projektavimo sutarčių sudarymą.

VTEK 2020-12-09. posėdyje susipažino su papildoma Savivaldybės administracijos pateikta informacija ir, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu bei 25 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, nusprendė pradėti tyrimą ir įvertinti, ar G. K., eidama tarnybines pareigas Savivaldybėje, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatų parengdama sutartis: - 2018-08-09 Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini (toliau - Sutartis Nr. 1); 2018-08-21 Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis Nr. 2).

VTEK 2021-01-20 posėdyje, susipažinusi su tyrimo medžiaga ir vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktu bei 25 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, nusprendė išplėsti tyrimo, atliekamo dėl G. K. veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms, ribas bei įvertinti ir kitą paaiškėjusią aplinkybę, t. y. ar G. K., eidama tarnybines pareigas Savivaldybėje ir įkeldama Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2 (toliau kartu - Sutartys) į Savivaldybės vieno langelio informacinę sistemą (toliau - VLIS) Avilys, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatų, įpareigojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o interesų konfliktui kilus - nusišalinti.

VTEK tyrimo metu vertino pareiškėjos paaiškinimus, Savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, Savivaldybės darbuotojų paaiškinimus.

Pareiškėja paaiškinimuose nurodė, kad nedalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus pagal Įstatymo 3 ir 11 straipsnius, pati nerengė ir nepriėmė jokio sprendimo, taip pat niekaip nedarė įtakos jokiems sprendimams, nesukėlė interesų konflikto grėsmės, tik įkėlė (atliko techninį veiksmą) į VLIS Avilys sistemą administracijos direktoriui pasirašyti jau gautas parengtas sutartis, todėl mano, kad atliktas tik techninis veiksmas, nėra minėtų Įstatymo punktų pažeidimas; Savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, atkreipė dėmesį, kad savo privačių interesų deklaracijoje yra nurodžiusi galimą interesų konfliktą dėl K. K. IĮ „Geoplius“, bet nebuvo specialistė, atsakinga ar kuruojanti minimas sutartis.

Savivaldybės administracijos pateiktoje informacijoje nurodė, kad G. K. yra atsakinga už sutarčių sudarymą, bet jos nesusijusios su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimu bei įgyvendinimu. K. K. IĮ „Geoplius“ su administracija buvo sudarę sutartis valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugoms atlikti įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras, kurias vykdo administracijos Viešųjų pirkimų skyrius. Paraiškas paslaugai pirkti rengia skyriaus darbuotojai, kurie organizuoja projektų rengimo procedūras Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS), vykdo sutarčių kontrolę ir darbų priėmimą paslaugas atlikus. G. K. nedirba ŽPDRIS, taip pat sutarčių kortelėse nurodytas už projekto rengimą ir įgyvendinimą asmuo, kuris rengė paraiškas pirkimų procedūroms organizuoti. VLIS „Avilys“ duomenimis, G. K., eidama tarnybines pareigas (ar pavaduodama specialistę L. P.-K.) sutarčių su IĮ „Geoplius“ nederino ir jų nevizavo. G. K. į VLIS „Avilys“ įkeltos sutartys yra vizuotos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojo bei pasirašytos savivaldybės administracijos direktoriaus. VLIS „Avilys“ duomenimis, už šių sutarčių vykdymą buvo atsakinga Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus specialistė L. P.- K..

Savivaldybės Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja V. B. 2021-02-21 paaiškinime nurodė, kad neįpareigojo G. K. vykdyti veiksmų, kurie prieštarautų teisės aktams, nes tam iš esmės nepritaria. Darbuotojo asmeninė pareiga - pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas, jeigu kyla kokių abejonių, kad tai gali prieštarauti teisės aktų nuostatoms. Tai nebuvo atlikta, todėl kiti procedūriniai veiksmai, nustatyti Įstatyme, nebuvo atliekami.

Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoja V. Š. 2020-12-16 rašte Nr. 1 nurodė, kad 2017-01-31 buvo paskelbtas Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimas Nr. 307709. Detaliai nurodė, sutarčių sudarymo eigą. Paaiškino, kad pagrindinių sutarčių formas (nustačius laimėtoją) užpildė Viešųjų pirkimų skyriaus specialistė. Viešųjų pirkimų specialistei, nustačius pirkimo, įvykusio (-ių) pirkimo (-ų) per CVPIS, laimėtoją, užpildo sutarčių formas, kurios būna pridėtos prie pirkimo sąlygų ar kvietimo į atnaujintas varžytuves, t. y. įrašo laimėto tiekėjo pavadinimą, pasirašančio sutartį direktoriaus vardą, pavardę, sutarties kainą, surašo pasirašančių šalių rekvizitus. Tokia parengta sutartis PDF formatu išsiunčiama el. laišku pirkimų iniciatoriaus nurodytam specialistui, kuris sutartį su lydimaisiais priedais įkelia į Avilį vizavimui ir administracijos direktoriui pasirašyti.

A. G., atliekanti Informacinių ir ryšių technologijų skyriaus vedėjos funkcijas, pateikė informaciją, kad Savivaldybės administracijoje naudojamoje VLIS Avilys dokumentų kortelės lauko „Dokumentą įkėlė“ nėra. Laukas „Dokumentą parengė“ sistemoje gali reikšti ir dokumento įkėlimą, ir dokumento parengimą. Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 atvejais dokumentų „Rengėjas“, atlikęs techninį veiksmą, yra pavaduojanti specialistė G. K.. VLIS Avilys kortelėje ir dokumento istorijos apraše nurodyta, kad tuo metu minėtus dokumentus įkėlė G. K., kuri pavadavo specialistę L. P.-K.. Pavadavimas buvo paskirtas nuo 2018-08-06 iki 2018-08-17. Dokumentas 2018-08-09 Nr. SR-1289 buvo sukurtas (įkeltas į sistemą) 2018-08-08, o dokumentas 2018-08-21 Nr. SR- 1352 buvo sukurtas (įkeltas į sistemą) 2018-08-17.

VTEK, įvertinusi surinktus duomenis, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, padarė išvadą, kad Savivaldybės darbuotojas, kuris sutartį faktiškai įkelia į VLIS „Avilys“ sistemą, yra atsakingas už dokumento turinį, taip pat turi parinkti reikalingą šabloną ir dokumento eigos procesą, t. y. rengėjas privalo nurodyti vizuojantį, pasirašantį asmenį ir registratorių, susieti Sutartis su kitais dokumentais. Vadinasi, G. K., įkeldama Sutartis į VLIS „Avilys“ sistemą, teikė vizuoti interesų konfliktą jai keliančias Sutartis, nustatė vizuojančius, t. y. Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėją ir Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotoją, ir pasirašantį (Savivaldybės administracijos direktorių) subjektus. Įkėlimo veiksmas (teikimas vizuoti, susiejimas su kitais dokumentais, kitų duomenų suvedimas) sukėlė paskesnius veiksmus, būtinus Sutarčių pasirašymui. Komisija vertino, kad G. K., įkeldama Sutartis į dokumentų valdymo sistemą, aktyviais veiksmais išreiškė savo valią ir atliko procedūrą, be kurios neįvyktų paskesni minėtų dokumentų derinimo bei vizavimo veiksmai ir be kurių būtų neįmanomas Sutarčių pasirašymas. Šis veiksmas pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas yra laikomas sprendimo rengimo procedūros sudėtine dalimi. Dokumentų rengėjai yra asmeniškai atsakingi už parengtų ir teikiamų pasirašyti dokumentų projektų įforminimą, turinį ir derinimo, vizavimo, pasirašymo bei kitas procedūras, todėl G. K., VLIS „Avilys“ sistemoje atlikdama veiksmus, susijusius su Sutartimis, atliko veiksmus, būdingus dokumentų rengimo etapui. VTEK, įvertinusi, kad G. K. privataus intereso buvimas sietinas su jos sutuoktiniu bei jo vadovaujama įmone, konstatavo, kad G. K. tinkamai neįgyvendino Įstatyme nustatytos pareigos nusišalinti, tuo pažeidė Įstatymo nuostatas.

VTEK Sprendimo 1 punktu nusprendė pripažinti, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė G. K., nenusišalindama ir į Savivaldybės vieno langelio informacinę sistemą Avilys 2021-08-08 įkėlusi 2018-08-09 Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-08-17 įkėlusi 2018-08-21 Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes viena iš sutarčių šalių buvojai artimo asmens vadovaujama įmonė.

Pareiškėja nesutinka su ginčijama VTEK Sprendimo dalimi, teigia, kad ji nedalyvavo Sutarčių rengime, o tik, pavaduodama kitą darbuotoją, įkėlė jas į duomenų valdymo sistemą. Taip pat pažymi, kad žodžiu reiškė nusišalinimą, tačiau vedėją į tai nesureagavo.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai - asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis daryti įtaką sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktai įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą.

Bylos duomenys patvirtina, ir pati pareiškėja neneigia, kad Sutarčių vykdytojas yra Įmonė, kurios vadovas yra jos sutuoktinis. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens sutuoktinis yra artimas asmuo. Atsižvelgiant į tai, G. K. sutuoktinis ir jo vadovaujama individualioji įmonė laikytina jos privačiu interesu, dėl kurio ji, atlikdama savo tarnybines pareigas Savivaldybėje, negali likti objektyvi ir nešališka.

LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad skaidrumas ir viešumas viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veikloje neturėtų būti suprantamas siaurai - tik kaip tam tikrų veiksmų viešinimas, pateikiant sprendimų motyvus bei informaciją visuomenei. Be minėtų aspektų, konstitucinis skaidrumo valstybės tarnyboje principas, kaip atviros visuomenės ir pasitikėjimo valstybe bei viešosios valdžios institucijomis prielaida, yra neatsiejamas nuo etiško ir sąžiningo nustatytų pareigų (įgalinimų) atlikimo, t. y. atsakingo valdymo bei viešosios veiklos aiškumo, vengiant ne tik viešųjų ir privačių interesų konflikto, bet ir tokio konflikto regimybės.

Tam, kad būtų galima konstatuoti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą, pakanka nustatyti, jog priimdamas tam tikrą sprendimą valstybės tarnyboje dirbantis asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Pažeidimui konstatuoti nebūtina nustatyti, jog valstybės tarnyboje dirbantis asmuo savo (jam artimo asmens) privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei nustatyti, kad toks asmuo neįvykdė pareigos informuoti apie kilusį interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Atsakomybę taikantis subjektas - VTEK - abejonę dėl tam tikro interesų konflikto egzistavimo turi pagrįsti atitinkamomis tarnybinės veiklos faktinėmis aplinkybėmis, kurios loginiais ryšiais būtų susijusios su valstybės tarnyboje dirbančio asmens padėtimi (jo ir (ar) jam artimo asmens turėtais ar esamais santykiais su kitais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, pareigomis, profesine veikla, tam tikrais sudarytais sandoriais ir pan.). Tam tikro visuomeninės naudos elemento buvimas teisiniuose santykiuose savaime iš jų nepašalina privačios naudos gavimo, t. y. viešųjų ir privačių interesų konflikto, galimybės.

Teismas, įvertinęs ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad VTEK pagrįstai nusprendė pripažinti, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė G. K., nenusišalindama ir į Savivaldybės vieno langelio informacinę sistemą Avilys 2021-08-08 įkėlusi 2018-08-09 Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-08-17 įkėlusi 2018-08-21 Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes viena iš Sutarčių šalių buvo jai artimo asmens (sutuoktinio) vadovaujama Įmonė.

VTEK tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad pareiškėja, kaip valstybės tarnautoja, buvo/turėjo būti susipažinusi su duomenų valdymo sistema Avilys ir joje apibrėžtomis funkcijomis. Sistemiškai vertinant Savivaldybės administracijos dokumentų rengimo, valdymo ir užduočių kontrolės tvarkos aprašo nustatytą reguliavimą Savivaldybės darbuotojas, kuris sutartį faktiškai įkelia į VLIS „Avilys“ sistemą, yra atsakingas už rengiamąjį dokumentą, nes turi parinkti reikalingą šabloną ir dokumento eigos procesą, t. y. rengėjas privalo nurodyti vizuojantį, pasirašantį asmenį ir registratorių, susieti Sutartis su kitais dokumentais.

Teismas sutinka su VTEK pozicija, kad sistemiškai vertinant Savivaldybės administracijos dokumentų rengimo, valdymo ir užduočių kontrolės tvarkos aprašo nustatytą reguliavimą Savivaldybės darbuotojas, kuris sutartį faktiškai įkelia į VLIS „Avilys“ sistemą, yra atsakingas už rengiamąjį dokumentą, nes, kaip nustatyta, turi parinkti reikalingą šabloną ir dokumento eigos procesą, t. y. rengėjas privalo nurodyti vizuojantį, pasirašantį asmenį ir registratorių, susieti Sutartis su kitais dokumentais.

Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad jai pagal Pareigybės aprašymo nuostatas nėra priskirta funkcija dirbti su VLIS „Avilys“ sistema. Pažymėtina, kad pareiškėja pagal Pareigybės aprašymą turi atlikti ir kitas jai vedėjos paskirtas užduotis, tame tarpe ir įkelti dokumentus į VLIS „Avilys“.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjos paaiškinimas, kad ji bandė žodžiu nusišalinti nuo Sutarčių įkėlimo į VLIS „Avilys“, tik parodo, kad pareiškėja suvokė daranti Įstatymo nuostatų pažeidimą. Kaip nustatyta, pareiškėjos vedėja šio fakto nepatvirtino. Byloje nėra įrodymų patvirtinančių ar paneigiančių minėtas aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo jas vertinti. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjos žodinis nusišalinimas, reiškia tai, kad ji suprato galinti pažeisti Įstatymo nuostatas.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos elgesio teisiniam vertinimui neturi reikšmės aplinkybė, kad metaduomenyse yra „Pastaba“: Sutartis pasirašymui po atnaujintų varžytuvių (sutartį parengė Viešųjų pirkimų skyrius)“, o pareiškėjai minėtąsias sutartis atsiuntė Viešųjų pirkimų skyrius, taip pat nagrinėjamu atveju nevertintina, kaip vyko preliminarių sutarčių pasirašymas, rengimas, kadangi pareiškėja įkeldama Sutartis į VLIS „Avilys“ pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes viena iš Sutarčių šalių buvo jai artimo asmens (sutuoktinio) vadovaujama Įmonė.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o tam, kad būtų konstatuota, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (žr., pvz., LVAT 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A261–3154/2011; 2012-09-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662–2728/2012; 2013-03-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; 2020-02-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-376-629/2020 ir kt.).

Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., LVAT 2011-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012-09-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013-03-06. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.). Pagal LVAT formuojamą praktiką, tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., LVAT 2007-11-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07; 2011-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011-10-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011; 2013-06-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.) Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje ne kartą yra nurodęs, jog nėra reikšminga, ar priimtas sprendimas yra naudingas, nes net ir nenaudingas sprendimas asmeniui gali sukelti interesų konfliktą (žr., pvz., 2011-11-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A556 -30/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo nesutikti su VTEK Sprendimo argumentais ir padarytomis išvadomis, todėl sprendžia, kad naikinti skundžiamą Sprendimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos G. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.