Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-05-05 · Administracinė byla Nr. eAS-273-756/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-05
Bylos Nr.
eAS-273-756/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00845-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-273-756/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00845-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidais reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. S. 2021 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2021 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 1-133 ,,Dėl atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisijos sudarymo“ (toliau – ir Įsakymas).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. S. skundą ir nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti skundą su priedais pareiškėjui.

Teismo vertinimu, Įsakymas negali būti laikomas individualiu teisės aktu, kadangi jis tiesiogiai nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių. Įsakymu buvo sudaryta atrankos į laisvas Departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininko pareigas komisija. Įsakyme nėra numatyta jokių pareiškėjui privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitokių Departamento sprendimų, galinčių turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Įsakymas yra administracinės procedūros dalis, bet ne savarankišką juridinę galią turintis aktas (veiksmas), todėl šis įsakymas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundas dėl Įsakymo panaikinimo nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjas M. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį ir priimti jo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Įsakymas nesukelia teisinių pasekmių, nes toks aiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatoms ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintam Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašui (toliau – ir Aprašas). Pareiškėjas teigia siekiantis dalyvauti skaidrioje, karjeros principu organizuotoje atrankoje, pareigas užimti remdamasis savo konstitucine teise stoti į valstybės tarnybą. Atrankos komisijai sudaryti tiek Vidaus tarnybos statute, tiek Apraše įtvirtinti išsamūs reikalavimai, nes nuo atrankos komisijos sudarymo teisėtumo priklauso, ar bus pažeistos į pareigas pretenduojančių asmenų teisės. Įsakymas pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, nes, siekdamas įgyvendinti savo teisę į karjerą, jis turi dalyvauti atrankoje ir, pavyzdžiui, atsakyti į komisijos narių klausimus, išklausyti jų vertinimą. Pareiškėjas pastebi, kad skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi administracinėmis bylomis, kurių aplinkybės iš esmės skyrėsi (ginčyti kitokie aktai). Pareiškėjas pabrėžia, jog jis, kaip kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis ir į atranką pakviestas asmuo, turi teisėtą interesą, kad procedūra vyktų teisėtai ir sklandžiai. Pareiškėjas yra apskundęs Įsakymą Tarnybinių ginčų komisijai, tačiau jo skundas nebuvo išnagrinėtas nedelsiant, atrankos procedūros nebuvo atidėtos. Pareiškėjas buvo stumiamas dalyvauti, jo įsitikinimu, neteisėtos komisijos organizuojamoje atrankoje. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl pareigūnų sveikatos sutrikdymo tyrimo, tarnybinio patikrinimo metu priimamų dokumentų sukeliamų teisinių pasekmių. Pareiškėjas taip pat pateikia nesutikimo su Įsakymu argumentus (įtraukti anoniminiai kitų institucijų atstovai ir pan.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles. Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Ginčijamu 2021 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-133 Departamento direktorius sudarė atrankos į laisvas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 6 pareigybių grupės) pareigas komisiją, paskyrė šios komisijos pirmininką, pirmininko pavaduotoją bei sekretorių ir nustatė komisijos posėdžio laiką ir vietą.

Iš Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio nuostatų matyti, jog laisvoms pareigūno pareigoms užimti vykdoma atranka. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (28 str. 3 d.). Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno, išskyrus vykdančių kriminalinę žvalgybą, pareigas statutinėse įstaigose organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašas (Aprašo 1 p.). Atrankos komisijos sudarymo tvarka ir atrankos vykdymas atrankos komisijoje yra išdėstyti Aprašo IV skyriuje (33–56 p.). Atrankos komisija sudaroma atranką organizuojančios įstaigos vadovo įsakymu, pasibaigus dokumentų priėmimo laikui ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki atrankos komisijos posėdžio dienos (33 p.). Atrankos komisijos posėdis protokoluojamas; Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokolą pasirašo atrankos komisijos posėdyje dalyvavę atrankos komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas, kiti atrankos komisijos nariai ir sekretorius; atrankos komisijos narys į atrankos protokolą turi teisę įrašyti savo atskirąją nuomonę (44 p.). Atrankos metu atrankos komisija vertina pretendento profesionalumą, tarnybinę veiklą, tinkamumą pretenduojamoms pareigoms, vidaus tarnybos trukmę, einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti (46 p.). Atranka vykdoma žodžiu organizuojant pokalbį pretendentams, taip pat gali būti pateikiama vienoda praktinė užduotis, kurią iki atrankos dienos parengia atrankos komisijos narys(-iai) (47 p.), atrankos komisijos nariai pretendentų atsakymus įvertina balais (50, 51 p.), atranką laimi daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus (jeigu atrankos metu pateikiama praktinė užduotis – ne mažiau kaip 7 balus), surinkęs pretendentas (54 p.). Įvertinę kiekvieno pretendento tinkamumą eiti pareigūno pareigas, atrankos komisijos nariai pildo Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas individualaus vertinimo lentelę (50 p.), užpildytos ir pasirašytos vertinimo lentelės pridedamos prie atrankos protokolo (53 p.).

Iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisijos sudarymas atranką organizuojančioje įstaigoje yra tik vienas iš procedūros laisvoms pareigūno pareigoms užimti elementų. Įsakymo dėl atrankos komisijos sudarymo priėmimas atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį minėtoje procedūroje ir juo nėra įforminamas baigiamasis (galutinis) sprendimas dėl konkurso rezultatų (šiuo laikytinas Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokolas), todėl toks įsakymas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Argumentus dėl atrankos komisijos sudėties pareiškėjas gali nurodyti grįsdamas skundą dėl galutinio sprendimo, t. y. Pretendentų į laisvas pareigūno pareigas atrankos protokolo, teisėtumo ir pagrįstumo, jei toks būtų paduotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir dėl kitų panašaus pobūdžio administracinių aktų (žr., pvz., 2016 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-261/2016, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-405-662/2017). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas nesukelia savarankiškų teisinių pasekmių, todėl skundas dėl Įsakymo panaikinimo nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo vertinami kitokie administraciniai aktai nei ginčijamasis nagrinėjamoje byloje, pažymi, kad teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ne konstatavęs, jog apygardos administracinis teismas arba Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogišką ar iš esmės panašų administracinį aktą anksčiau pripažino nesukeliančiu savarankiškų teisinių pasekmių, o pats įvertinęs byloje ginčijamą administracinį aktą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose (sprendimuose, nutartyse) pateiktais išaiškinimais kaip teisės taikymo ir aiškinimo šaltiniu. Tai, kad procesiniuose sprendimuose, kuriuose pateiktais išaiškinimais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, buvo vertinami ne tokie patys administraciniai aktai kaip nagrinėjamoje byloje, savaime neįrodo, kad minėtuose procesiniuose sprendimuose suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės nėra susijusios su nagrinėjamo ginčo esme. Atsižvelgiant į tai, šios pareiškėjo pretenzijos pripažintinos nepagrįstomis.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasErnestas SpruogisVaida Urmonaitė-Maculevičienė