- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- I-7591-505/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
nedalyvaujant pareiškėjui S. D. (S. D.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde, skundo papildyme, atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 1, 6, 32) nurodė, kad jis nuo 2018 m. birželio 5 d. už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo perkeltas į 20 būrio 3 kamerą, kurioje trūko sėdimų vietų, kadangi prie stalo buvo įrengtas tik vienas suoliukas, ant kurio vienu metu galėjo sėdėti trys žmonės, todėl tarp nuteistųjų kildavo konfliktų, tekdavo valgyti stovint atšalusį maistą. Teigė, kad įstaigos administracija į nusiskundimus nereagavo. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, susirgo depresija. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 13–15).
Nurodė, jog Marijampolės pataisos namai įrengdami gyvenamąsias patalpas vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, kuriame nurodoma, kad visi daiktai nuteistiesiems skiriami pagal poreikį ir kad vienam nuteistajam priklauso viena sėdima vieta, todėl suolai yra pritaikyti sėdėti iki 6 nuteistųjų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginys dėl tariamai per mažų suolų yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi 3 kameroje esantys suolai pritaikyti konkrečiam asmenų skaičiui, kad būtų galima atsisėsti ir visiems kartu pavalgyti. Teigė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 21 d. dėl gyvenimo sąlygų nesikreipė. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius argumentus, kurie yra nepagrįsti, neturi jokio realaus pagrindo ir kuriems pagrįsti nepateikė jokių svaresnių argumentų. Akcentavo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų buvę kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę ir Sveikatos priežiūros tarnybas, kurių darbuotojai turi reikiamą kompetenciją įvertinti asmens negatyvių psichinių išgyvenimų apimtis ir siūlyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Todėl, Marijampolės pataisos namų nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardyta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Mano, kad Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 21 d. 3 kameroje, kurioje nebuvo užtikrintas sėdimų vietų skaičius, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia sėdimų vietų trūkumu 20 būrio 3 kameroje nurodydamas, jog kameroje prie stalo buvo įrengtas tik vienas suolas, ant kurio vienu metu galėjo sėdėti trys asmenys.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad kamerų tipo patalpose vienam nuteistajam priklauso viena sėdima vieta (10.3 p.).
Byloje esanti Marijampolės PN 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 14/07-4322 „Dėl bausmės atlikimo 20 būryje“ patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2019 m. sausio 21 d. bausmę atliko 20 būrio 3 kameroje, kurioje buvo iki 6 nuteistųjų (b. l. 24).
Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad 20 būrio 3 kameroje esantys suolai yra pritaikyti konkrečiam asmenų skaičiui, kad būtų galima atsisėsti ir visiems kartu pavalgyti (b. l. 14). Taip pat į bylą pateikė nuotraukų, iš kurių matyti, kad minėtoje kameroje prie stalo yra du suolai, ant kurių gali sėdėti 6 asmenys (po 3 asmenis) (b. l. 17–20).
Be pateiktų į bylą nuotraukų, Marijampolės PN pateikė ir 2018 m. lapkričio 16 d. pareiškėjo skundą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas administracijai reiškė pretenzijas dėl sėdimų vietų trūkumo 3 kameroje, kadangi turėjo valgyti stovėdamas (b. l. 26). Pareiškėjui buvo atsakyta Marijampolės PN 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 20/07-1985 paaiškinant, jog 3 kameros įrengimas ir aprūpinimas buvo atliktas tinkamai, tačiau dėl kenkėjiškų nuteistųjų veiksmų vienas suolas buvo sulaužytas ir išmestas (b. l. 27). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui kalint 3 kameroje nebuvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.3 punktas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nors pareiškėjas skunde nurodė dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyręs fizinių nepatogumų, sveikatos sutrikimų, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsakovės atstovas į bylą pateikė Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus pažymą (b. l. 21), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 21 d. dėl gyvenimo sąlygų į psichologus nesikreipė. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros skyriaus pažymoje (b. l. 23) nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sąlygos, pareiškėjas taip pat nėra kreipęsis. Teismas vertina, kad pareiškėjo nurodytus nepatogumus, neigiamus potyrius jaučia ir laisvėje gyvenantys žmonės.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to matyti, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustatęs, kad dėl pirmiau minėtų normų pažeidimo (nepakankamo sėdimų vietų skaičiaus 3 kameroje nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 21 d.) pareiškėjui kilo sunkesnių padarinių, nenustatęs, kad tokių teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovės atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo S. D. (S. D.) teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.
Pareiškėjo reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.