Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-885-946/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-21
Bylos Nr.
1-885-946/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
E. J., R. K., V. K.
Advokatai
Ramutė Budrytėir Ingrida
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-885-946/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30565-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5; 1.2.14.1.1; 1.2.26.2.1; 2.3.6.4.5; 2.10.2.7
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.rugsėjo 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskienei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,kaltinamiesiems E. J., R. K., V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-12-23 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m.; 2) 2006-08-04 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.; 3) 2008-07-25 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 11 mėn.; 4) 2009-05-26 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., galutinė subendrinta bausmė 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2016-01-14 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn. (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.,

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, 10 klasių išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.,

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Repsublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2006-04-12 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 189 str. 1 d. Galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn., 2) 2011-02-11 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. 3 MGL dydžio bauda (baudos išieškojimas perduotas antstoliui); 2) 2013-12-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. Galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose; 3) 2015-12-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. Galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose; 4) 2016-03-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 3 d. Galutinė bausmė 30 parų areštas. 2016-04-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudėta su Kauno apylinkės teismo 2015-12-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 70 parų arešto (bausmę atlikęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J., R. K. ir V. K. 2015-05-30 apie 17:00 val. viešoje vietoje prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai smurtavo prieš R. K., tai yra V. K. tyčia sudavus ranka nukentėjusiajam į galvos sritį ir jį pargriovus ant žemės bei laikant, E. J. tyčia ne mažiau kaip du kartus koja spyrė nukentėjusiajam R. K. į galvą, o R. K. tyčia peiliu dūrė R. K. po vieną kartą į kairę ir dešinę kojas, bei vieną kartą į veido sritį, kairįjį skruostą, padarydama nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. K. tuo pačiu metu ir vietoje, tai yra 2015-05-30 apie 17:00 val. prie garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausantį telefoną NOKIA 20 Eur vertės, kai šis panaudojus nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, iškrito jam iš kelnių kišenės.

Kaltinamasis E. J. prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2015-05-30 atėjo nuo (duomenys neskelbtini), buvo K., kurį pažinojo. K. jį pamatė, išsitraukė peilį. Jis pradėjo gintis ir sudavė porą smūgių. Ėjo su K. K. buvo su K. Prieš porą valandų K. buvo jam perpjovęs žandą. Atsitiktinai susitiko. K. buvo pas R. A. garaže. Jis spyrė K. du kartus. K. išsitraukė peilį, bandė jam durti. Jis atsitraukė ir K. krito. Kai K. krito, jis spyrė jam du kartus, pataikė į galvą. K. bandė atimti peilį. Nematė, ką K. darė tuo metu. K. niekas nelaikė. Peilis paskui buvo įmestas pas A. į mašiną. Kai jis spyrė, K. turėjo peilį. K. peilį atėmė, kai K. gulėjo ant žemės. K. turėjo kitą peilį, kurį išmetė, ir su juo sužalojo K.. Jis nematė, kai K. badė K.. K. nieko iš K. nepaėmė, telefonas buvo ant žemės. K. paėmė iškritusį telefoną, kuris buvo ant žemės. Telefoną pridavė į lombardą. Jis nematė, kad telefoną imtų iš K.. K. jau seniai atlyginta žala. Jis nesakė, kad ištraukė telefoną.

Kaltinamoji R. K. prisipažino padariusi BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, tačiau neprisipažino dėl BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Ji parodė, kad 2015-05-30 su J. ėjo link „IKI“. Pamatė nukentėjusįjį ir V.. Jie priėjo prie jų. K. išsitraukė peilį ir dar kažką turėjo už nugaros. V. jį griebė, E. spyrė. Iškrito peilis, jį įmetė kažkas į bagažinę. Paguldė K. ant žemės. V. su E. nuėjo. K. bandė stotis, o ji dūrė nukentėjusiajam, nes bijojo. Tai buvo kišeninis peilis. Nukentėjusysis buvo E. perpjovęs veidą. Pasiėmė peilį savigynai. K. stodamasis ją visaip vadino. Įdūrė jam į abi kojas ir į veidą. Veidas atrodė kaip perdrėkstas. Su peiliu negiliai įdūrė. Ji pati pasakė, kad dūrė su peiliu. Telefonas buvo toli nuo įvykio. Galvojo, kad tiesiog rado telefoną. Telefonas buvo per tris žingsnius gerus. Įvykis buvo prie pat garažo, o telefonas buvo toliau. Gal K. buvo tą telefoną pametęs anksčiau. Ji nematė, kaip iškrito telefonas. Policijos pareigūnams sakė, kad K. turėjo ir peilį, ir žaislinį šautuvą. V. sakė, kad geria prie garažų. Ėjo ir išgerti, ir į parduotuvę. Nežinojo, kad telefonas yra K., negalvojo ieškoti telefono savininko. K. nieko kitą dieną apie telefoną nekalbėjo.

Kaltinamasis V. K. prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, įvykis vyko gegužės mėnesį. Po konflikto tarp E. ir K., E. išvežė į ligoninę. Jis nuėjo pas A. į garažą atsigerti alaus, atėjo K.. Paskambino Rasai ir pasakė, kad nevaikščiotų, nes K. laisvas. Atėjo R. su E. į garažą. E. galva subintuota buvo. K. išsitraukė peilį. Jis parvertė K., E. įspyrė ir R. trenkė per veidą. Atėmė didelį peilį iš K., nes jis prieš jį šoko su peiliu. Jis nesuprato, kad R. pjaustė nukentėjusįjį. Kai jis K. pargriovė, tai peilį laikė rankose, kurį jis išmetė. Jis telefono nematė. E. iš ligoninės pabėgo. Jis nežino, kodėl nerašė E. pareiškimo. E. K. spyrė į galvą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų pparodymų, jų kaltė yra įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Liudytojo H. Ž. parodymais, kad įvykis buvo prieš metus. Sėdo į mašiną, turėjo išvažiuoti. Priėjo vyriškis kruvina galva, paprašė iškviesti greitąją. Sakė, kad jį sumušė. Paskambino 112. Kai greitoji atvažiavo, jis išvažiavo iš kiemo. Priešais namą yra garažai. Mašina stovėjo ne garaže. Nukentėjusysis prašė, kad jis paskambintų į policiją, nes iš jo atėmė telefoną, neturi iš ko paskambinti.

Nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-05-20 nuo 17 val. prie garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), jis kartu su iš matymo pažįstamais asmenimis: E., V., R. ir R. A. gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo E., V. ir R. kilo konfliktas. V. jį parbloškė ant žemės ir prispaudęs rankomis krūtinę, laikė, o priėjęs E. spyrė jam į galvą. Grumtynių metu matė, kad E. arba R. rankose laikė peilį. Vėliau pajuto skausmą kojoje ir pamatė, kad ji kraujuoja, po to jis prarado sąmonę. Kai atsigavo, prie jo nieko nebuvo. Pastebėjo, kad kraujuoja veidas ir nėra mobilaus ryšio telefono, buvusio kairėje kelnių kišenėje (1 t. b. l. 18,19).

2015-05-31 Kauno apskr. VPK KTV NVRS tyrėjo M. B. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2015-05-30 18.27 val. gautas pranešimas, jog prie Basanavičiaus al. 56, Kaune, žmonės sumušė R. K.. 2015-05-31 6.30 val. buvo nuvykta į Kauno Respublikinę ligoninę, kur liudytoju apklaustas R. K. paaiškino, jog 2015-05-30 apie 18 val. prie (duomenys neskelbtini), jį sumušė iš matymo pažįstami asmenys, suduodami ne mažiau 4 smūgius į galvą ir galimai peiliu sužalojo kairį žandą bei abi kojas (1 t. b. l. 5).

2015-05-30 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuotas garažo mūro kampas galimai su krauju, galimai kraujo dėmės ant garažo Nr. 15 durų, šalia garažo (1 t. b. l. 6-8, 9-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-09-21 specialisto išvada Nr. G2653/2015 (02), kurioje nurodyta, kad R. K. padaryta pakaušio srities sumušimas su odos nubrozdinimu, pjautinė žaizda kairiame skruoste, dvi durtinės- pjautinės žaizdos dešinėje šlaunyje išoriniame paviršiuje, bei kairėje blauzdoje vidiniame paviršiuje. Pakaušio srities sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o durtinės-pjautinės žaizdos kojose ir veido pjautinis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 30-31).

2015-06-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu ir 2015-06-01 sutartimi, iš kurių matyti, kad R. K. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), pridavė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2330c-2, išduota 3 Eur paskola (1 t. b. l. 42, 43).

Dėl BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Analizuojant minėto nusikaltimo sudėtį baudžiamosios teisės teorijoje bei teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įžūlūs veiksmai gali būti suprasti kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu ir panašiai. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę, o vandališki veiksmai gali pasireikšti ir būti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas.

Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad kaltinamieji E. J., R. K. ir V. K. 2015-05-30 apie 17:00 val. viešoje vietoje prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai smurtavo nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu, tai yra jį užpuolė, pargriovė, po ko jį sumušė suduodami jam smūgius tiek rankomis, tiek ir kojomis, o R. K. su savimi turėtu peiliu dar padarė ir sužalojimus veide bei kojose, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamieji ir neneigė smurtavę nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau kėlė būtinosios ginties versiją, nes pasak jų pats nukentėjusysis puolė su peiliu.

Iš tiesų, įstatymas suteikia teisę asmeniui į būtinąją gintį, tačiau tik tuomet, kai toks kėsinimasis yra akivaizdus, realus ir pavojingas. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar susidariusioje situacijoje kaltinamieji veikė būtinosios ginties sąlygomis svarbu pažymėti, kad nukentėjusiajam R. K. sužalojimai padaryti smurtaujant jo atžvilgiu faktiškai jau po to, kai jis buvo pargriautas ir iš jo atimtas turėtas peilis, kuriuo, kaip nurodė kaltinamieji, nukentėjusysis jiems grasino. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu nukentėjusysis prieš įvykstant konfliktui ir grasino peiliu kaltinamiesiems ar vienam iš jų, tuo metu, kai buvo smurtaujama nukentėjusiojo atžvilgiu jau atėmus peilį, kėsinimasis buvo pasibaigęs. Iš esmės tai reiškia, kad tuo metu R. K. niekaip neveikė pavojingai kaltinamųjų atžvilgiu. Tuo tarpu kaltinamieji jau patys akivaizdžiai įžūliais veiksmais, pasireiškusiais realiais smurtiniais veiksmais, sukėlusiais ne tik fizinį skausmą, bet ir sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad visi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamųjų E. J., R. K. ir V. K.. fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini) prieš nukentėjusįjį (jo stumdymas, pargriovimas, smūgių sudavimas rankomis, kojomis bei dūriai peiliu, to pasėkoje nukentėjusiojo sužalojimas) yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Tokia kaltinamųjų veika buvo realiai pavojinga, ką suvokė ne tik nukentėjusysis, bet ir patys kaltinamieji. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamieji E. J., R. K. ir V. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Taigi, pagal byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes yra neabejotinai aiškiai matyti, kad E. J., R. K. ir V. K. susidariusioje situacijoje elgėsi nei moralės, nei teisės požiūriu nepriimtinai. Tai vienareikšmiai įrodo, kad jie savo tokiu įžūliu elgesiu viešoje vietoje veikė nusikalstamai, ko pasėkoje pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

Kaltinamųjų parodymais įrodyta, kad visi trys kaltinamieji realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas) sudėties požymius, tai yra įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtiniais veiksmais, pademonstravo nepagarbą nukentėjusiajam , aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. veikdami bendrai smurtavo prieš R. K., tai yra V. K. pirmam yčia sudavus ranka nukentėjusiajam į galvos sritį ir jį pargriovus ant žemės bei laikant, E. J. prisijungė ir pritarė tokiems veiksmams bei tyčia ne mažiau kaip du kartus koja spyrė nukentėjusiajam R. K. į galvą, o R. K. taip pat tam pritarė bei pati smurtavo, taip pat tyčia peiliu dūrė R. K. po vieną kartą į kairę ir dešinę kojas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad viešosios tvarkos pažeidimą apėmė visų kaltinamųjų bendra tyčia, dėl ko ši nusikalstama veika yra įvykdyta jiems veikiant bendrai, kas reiškia, kad ir atsakomybė kyla visiems.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas visus kaltinamuosius pripažinti kaltais, padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jiems bausmes.

Kaltinamieji šioje byloje prisipažino visiškai padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinami ir tai laikytina jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe.

Kaltinamajai iš sutapties buvo inkriminuojamas ir nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. padarymas. Pagal BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Minėta veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje esanti specialisto išvada patvirtina, kad R. K. padarytos durtinės-pjautinės žaizdos kojose ir veido pjautinis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip nustatyta šie sužalojimai buvo padaryti peiliu. Ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusįjį peiliu sužalojo būtent kaltinamoji R. K.. Tačiau, kaip matyti iš kitų kaltinamųjų E. J. bei V. K. parodymų, tuo metu, kai R. K. galėjo peiliu subadyti nukentėjusįjį, jie jau buvo nuėję nuo nukentėjusiojo ir to momento net nematė. Pati kaltinamoji R. K. iš esmės savo parodymais taip pat patvirtino šias aplinkybes. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad šie veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu tiek, kiek jie buvo susiję su peilio panaudojimu ir dėl to jam padarytų sužalojimų, nebuvo apjungti bendra kaltinamųjų tyčia. Tuo tarpu tik dėl šių veiksmų, kuriuos atliko tik viena kaltinamoji R. K., nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai atitinka tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl teismas sprendžia, kad už tą veiką, atitinkančią BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) požymius, kurios neapėmė visų be išimties kaltinamųjų tyčia, pagrindo visų kaltinamųjų atsakomybei nėra. Už tai atsakinga tik viena kaltinamoji R. K..

Todėl konstatuotina, kad kaltinamosios R. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota iš idealiosios sutapties su BK 284 str. 1 d. papildomai kaip nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 d.

Dėl BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos

Nors kaltinamoji parodė, kad galvojo, jog tiesiog rado telefoną, gal R. K. buvo telefoną pametęs anksčiau. Ji nematė, kaip iškrito telefonas. Tačiau liudytojas H. Ž. parodė, kad nukentėjusysis prašė, jog jis paskambintų į policiją, nes iš jo atėmė telefoną, todėl neturi iš ko paskambinti.

Be to, kaip matyti iš 2015-12-03 įtariamosios R. K. apklausos protokolo (2 t. b. l. 8-10), ji nurodė, kad: „...tada ji pamatė, kad ant žemės guli telefonas NOKIA, jis iškrito „Kelbui“ iš kišenės, kai jį pargriovė V.. Tada ji pakėlė telefoną nuo žemės ir įsidėjo jį į kišenę“. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamoji yra nenuosekli, keičia savo parodymus, nors iš tikrųjų suprato, kad telefonas yra nukentėjusiojo, o pasinaudojusi susidariusia situacija, kad smurtaujant nukentėjusiojo atžvilgiu jam telefonas iškrito, pagrobė nukentėjusiojo telefoną.

Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji 2015-05-30 apie 17:00 val. prie garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausantį telefoną NOKIA 20 Eur vertės, kuris, panaudojus nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, iškrito jam iš kelnių kišenės, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Nustačius kvalifikuojantį atvirosios vagystės požymį veikos kvalifikavimui visiškai jokios reikšmės neturi pagrobto turto vertė. Pažymėtina, kad kaltinamoji su pagrobtu turtu (mobiliuoju telefonu) iš pasišalino iš įvykio vietos, pridavė jį lombarde, kas reiškia, kad jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 2 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas R. K. pripažinti kalta padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl bausmių

Skiriant kaltinamiesiems bausmes (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

E. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė jau būdamas anksčiau teistas, taip pat ir už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, baustas laisvės atėmimo bausme. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo polinkį į nusikalstamų veikų darymą. Tai rodo jo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, tarp kurių buvo ir laisvės atėmimo bausmė, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o jos dydis, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas artimas minimaliam.

V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas teistas. Ankstesnis kaltinamojo teistumas jį charakterizuoja neigiamai. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o jos dydis, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Paskyrus bausmę, ji turės būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 str. numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, o galutinė subendrinta bausmė dar turės būti subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta baudos bausme pagal BK 64 str. taisykles.

Sprendžiant, ar bausmės tikslai E. J. ir V. K. atžvilgiu nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamieji prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, šiuo E. J. dirba, V. K. ieškosis darbo, registruojasis darbo biržoje. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju judviejų atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jų nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus. Todėl E. J. ir V. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

R. K. padarė vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, ji visais atvejais veikė tiesiogine tyčia. Šiuos nusikaltimus padarė būdama anksčiau neteista, todėl teismas sprendžia, kad R. K. nėra linkusi sistemingai nusikalsti ar kitokius teisės pažeidimus daryti asmuo. Skiriant bausmes už minėtus tris nusikaltimus ir nustatant jų dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji dirba, ištekėjusi, į tai, kad yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, R. K. skirtina BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Paskyrus bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., jos turės būti subendrintos apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Tokiu atveju griežčiausia iš paskirtų bausmių turi apimti švelnesnę bausmę. Po to paskirtos bausmės turės būti subendrintos pagal BK 63 str. taisykles.

Byloje buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašytos ir elektroniniu paštu atsiųstos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (2 t. b. l. 153, 154, 166, 177, 178, 3 t. b. l. 20, 38). Pažymose nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatės Ramutė Budrytė ir Ingrida Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamiesiems E. J. ir V. K. šioje byloje.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi šioje byloje kaltinamiesiems gynėjos advokatės privalomai buvo paskirtos BPK 51 str. 1 d. 4 p., 7 p. numatytais pagrindais, kurie numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, ir kai tarp kaltinamųjų duotų parodymų yra prieštaravimų, tačiau tik vienas iš jų turi gynėją, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės gali būti priteisiamos iš kaltais pripažintų kaltinamųjų, vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštuose (pažymose) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistųjų. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas (arba kaip šiuo atveju du kaltinamieji atliko bausmę – vienas laisvės atėmimo, o kitas – arešto), gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris yra suimtas. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo jam esant suimtam. Remiantis išdėstytu, pažymose nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016-01-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2016-01-14 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

R. K. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

R. K. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

R. K. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Kauno apylinkės teismo 2011-02-11 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 3 MGL baudą, kuri yra neatlikta, subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams ir 3 MGL, tai yra 112,98 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 98 ct) baudą.

Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Išaiškinti V. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš E. J. ir V. K. nepriteisti.

E. J., R. K. ir V. K. paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktinius įrodymus, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK saugykloje – popierinį voką su nuoplovomis (1 vnt.) sunaikinti (1 t. b. l. 15, 16) (BPK 94 str. 1 d. 4 p.), sportines kelnes (1 vnt.) (1 t. b. l. 39, 40) ir mobilaus ryšio telefoną NOKIA (1 vnt.) (1 t. b. l. 49, 50) grąžinti jų teisėtam savininkui – nukentėjusiajam R. K. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis