Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-12-23 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m.; 2) 2006-08-04 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.; 3) 2008-07-25 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 11 mėn.; 4) 2009-05-26 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., galutinė subendrinta bausmė 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2016-01-14 Kauno apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn. (bausmę atlikęs),

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, 10 klasių išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.,

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Repsublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2006-04-12 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 189 str. 1 d. Galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn., 2) 2011-02-11 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. 3 MGL dydžio bauda (baudos išieškojimas perduotas antstoliui); 2) 2013-12-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. Galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose; 3) 2015-12-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. Galutinė bausmė 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose; 4) 2016-03-18 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 3 d. Galutinė bausmė 30 parų areštas. 2016-04-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudėta su Kauno apylinkės teismo 2015-12-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 70 parų arešto (bausmę atlikęs);

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J., R. K. ir V. K. 2015-05-30 apie 17:00 val. viešoje vietoje prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai smurtavo prieš R. K., tai yra V. K. tyčia sudavus ranka nukentėjusiajam į galvos sritį ir jį pargriovus ant žemės bei laikant, E. J. tyčia ne mažiau kaip du kartus koja spyrė nukentėjusiajam R. K. į galvą, o R. K. tyčia peiliu dūrė R. K. po vieną kartą į kairę ir dešinę kojas, bei vieną kartą į veido sritį, kairįjį skruostą, padarydama nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. K. tuo pačiu metu ir vietoje, tai yra 2015-05-30 apie 17:00 val. prie garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausantį telefoną NOKIA 20 Eur vertės, kai šis panaudojus nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, iškrito jam iš kelnių kišenės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų

Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad visi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas visus kaltinamuosius pripažinti kaltais, padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti jiems bausmes.

Kaltinamieji šioje byloje prisipažino visiškai padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinami ir tai laikytina jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje esanti specialisto išvada patvirtina, kad R. K. padarytos durtinės-pjautinės žaizdos kojose ir veido pjautinis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip nustatyta šie sužalojimai buvo padaryti peiliu. Ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusįjį peiliu sužalojo būtent kaltinamoji R. K.. Tačiau, kaip matyti iš kitų kaltinamųjų E. J. bei V. K. parodymų, tuo metu, kai R. K. galėjo peiliu subadyti nukentėjusįjį, jie jau buvo nuėję nuo nukentėjusiojo ir to momento net nematė. Pati kaltinamoji R. K. iš esmės savo parodymais taip pat patvirtino šias aplinkybes. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad šie veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu tiek, kiek jie buvo susiję su peilio panaudojimu ir dėl to jam padarytų sužalojimų, nebuvo apjungti bendra kaltinamųjų tyčia. Tuo tarpu tik dėl šių veiksmų, kuriuos atliko tik viena kaltinamoji R. K., nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai atitinka tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl teismas sprendžia, kad už tą veiką, atitinkančią BK 138 str. 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas) požymius, kurios neapėmė visų be išimties kaltinamųjų tyčia, pagrindo visų kaltinamųjų atsakomybei nėra. Už tai atsakinga tik viena kaltinamoji R. K..

Todėl konstatuotina, kad kaltinamosios R. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota iš idealiosios sutapties su BK 284 str. 1 d. papildomai kaip nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 1 d.

Dėl BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos

Be to, kaip matyti iš 2015-12-03 įtariamosios R. K. apklausos protokolo (2 t. b. l. 8-10), ji nurodė, kad: „...tada ji pamatė, kad ant žemės guli telefonas NOKIA, jis iškrito „Kelbui“ iš kišenės, kai jį pargriovė V.. Tada ji pakėlė telefoną nuo žemės ir įsidėjo jį į kišenę“. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamoji yra nenuosekli, keičia savo parodymus, nors iš tikrųjų suprato, kad telefonas yra nukentėjusiojo, o pasinaudojusi susidariusia situacija, kad smurtaujant nukentėjusiojo atžvilgiu jam telefonas iškrito, pagrobė nukentėjusiojo telefoną.

Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji 2015-05-30 apie 17:00 val. prie garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė nukentėjusiajam R. K. priklausantį telefoną NOKIA 20 Eur vertės, kuris, panaudojus nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, iškrito jam iš kelnių kišenės, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Nustačius kvalifikuojantį atvirosios vagystės požymį veikos kvalifikavimui visiškai jokios reikšmės neturi pagrobto turto vertė. Pažymėtina, kad kaltinamoji su pagrobtu turtu (mobiliuoju telefonu) iš pasišalino iš įvykio vietos, pridavė jį lombarde, kas reiškia, kad jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 2 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas R. K. pripažinti kalta padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Dėl bausmių

Skiriant kaltinamiesiems bausmes (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

E. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė jau būdamas anksčiau teistas, taip pat ir už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, baustas laisvės atėmimo bausme. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo polinkį į nusikalstamų veikų darymą. Tai rodo jo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, tarp kurių buvo ir laisvės atėmimo bausmė, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o jos dydis, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas artimas minimaliam.

V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas teistas. Ankstesnis kaltinamojo teistumas jį charakterizuoja neigiamai. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o jos dydis, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Paskyrus bausmę, ji turės būti subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 str. numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis, o galutinė subendrinta bausmė dar turės būti subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta baudos bausme pagal BK 64 str. taisykles.

Sprendžiant, ar bausmės tikslai E. J. ir V. K. atžvilgiu nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamieji prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, šiuo E. J. dirba, V. K. ieškosis darbo, registruojasis darbo biržoje. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju judviejų atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jų nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus. Todėl E. J. ir V. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

R. K. padarė vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, ji visais atvejais veikė tiesiogine tyčia. Šiuos nusikaltimus padarė būdama anksčiau neteista, todėl teismas sprendžia, kad R. K. nėra linkusi sistemingai nusikalsti ar kitokius teisės pažeidimus daryti asmuo. Skiriant bausmes už minėtus tris nusikaltimus ir nustatant jų dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji dirba, ištekėjusi, į tai, kad yra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, R. K. skirtina BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 284 str. 1 d. numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Paskyrus bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d., jos turės būti subendrintos apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Tokiu atveju griežčiausia iš paskirtų bausmių turi apimti švelnesnę bausmę. Po to paskirtos bausmės turės būti subendrintos pagal BK 63 str. taisykles.

Byloje buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašytos ir elektroniniu paštu atsiųstos pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (2 t. b. l. 153, 154, 166, 177, 178, 3 t. b. l. 20, 38). Pažymose nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatės Ramutė Budrytė ir Ingrida Maldeikienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamiesiems E. J. ir V. K. šioje byloje.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi šioje byloje kaltinamiesiems gynėjos advokatės privalomai buvo paskirtos BPK 51 str. 1 d. 4 p., 7 p. numatytais pagrindais, kurie numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, ir kai tarp kaltinamųjų duotų parodymų yra prieštaravimų, tačiau tik vienas iš jų turi gynėją, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės gali būti priteisiamos iš kaltais pripažintų kaltinamųjų, vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštuose (pažymose) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokios pažymos traktuojamos kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojančios teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistųjų. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas (arba kaip šiuo atveju du kaltinamieji atliko bausmę – vienas laisvės atėmimo, o kitas – arešto), gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris yra suimtas. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo jam esant suimtam. Remiantis išdėstytu, pažymose nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016-01-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2016-01-14 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., E. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

R. K. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

R. K. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

R. K. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., Kauno apylinkės teismo 2011-02-11 baudžiamuoju įsakymu paskirtą 3 MGL baudą, kuri yra neatlikta, subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams ir 3 MGL, tai yra 112,98 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 98 ct) baudą.

Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 7 p. numatytą įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Išaiškinti V. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš E. J. ir V. K. nepriteisti.

E. J., R. K. ir V. K. paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktinius įrodymus, kurie saugomi Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK saugykloje – popierinį voką su nuoplovomis (1 vnt.) sunaikinti (1 t. b. l. 15, 16) (BPK 94 str. 1 d. 4 p.), sportines kelnes (1 vnt.) (1 t. b. l. 39, 40) ir mobilaus ryšio telefoną NOKIA (1 vnt.) (1 t. b. l. 49, 50) grąžinti jų teisėtam savininkui – nukentėjusiajam R. K. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.