Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio. Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. K., a.k(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 50 parų arešto bausmė, paskiriant ją atlikti areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu J. K. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 16 d., tai yra dvi dienos, dvi sulaikymo dienas prilyginant dvejoms arešto paroms.

Iš J. K. civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 358 eurai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjam u atveju nuteistojo apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei leisti ją atlikti savaitgaliais.

6. Kaip matyti iš skundo, nuteistasis iš esmės nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dydžiu, teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė.

7. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir paskyrė apeliantui bausmę bei nustatė tinkamą jos dydį. Patikrinus baudžiamąją bylą apelianto skundo motyvų aspektu apygardos teismas neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

8. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas J. K. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją – padarytas vienas tyčinis, nesunkus nusikaltimas savanaudiškais motyvais. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino J. K. asmenybę: apeliantas nusikalstamą veiką padarė būdamas daug kartų teistas, iš esmės už analogiškas veikas (b.l.62-71), daug kartų baustas ir administracine tvarka (b.l.53-61), tame tarpe už vagystes, paskirtų jam baudų nemoka. Šie duomenys, kaip ir aptarta skundžiamame nuosprendyje, patvirtina nuteistojo J. K. visišką nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis teigia, jog gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau apeliaciniame skunde, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės nurodo, kad cirkuliacinius siurblius pavogė ne per vieną kartą, taip bandydamas sumažinti padarytos veikos pavojingumą ir siekdamas sušvelninti padarytą veiką iki administracinio nusižengimo atsakomybės ribos, kas akivaizdžiai prieštarauja byloje ištirtai vaizdo medžiagai ir patvirtina teisingas pirmosios instancijos teismo išvadas.

9. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl nuteistajam pagrįstai paskirta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta arešto bausmė. Nors bausmės dydis nuteistajam J. K. nustatytas didesnis, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, tačiau jam pripažįstant kaltę ir esant kitoms BK 64¹ straipsnyje numatytoms sąlygoms, apylinkės teismas pagrįstai pritaikė šio straipsnio nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, nuteistajam paskirdamas galutinę 50 parų arešto bausmę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmės rūšį bei teisingai nustatė jos dydį, todėl nėra pagrindo teigti, jog J. K. teismo parinkta bausmė yra aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis šiuo metu turi darbą, jog paskirtą bausmę galėtų atlikti savaitgaliais nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio, kaip jau paminėta šioje nutartyje nuteistasis dėl jam skiriamų bausmių už ankstesnius nusikaltimus išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, paskirtų jam baudų nemoka nuolat pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, todėl jam paskirta bausmė nelaikytina per griežta. Antrą kartą vertinti tas pačias aplinkybes ir jų pagrindu švelninti bausmę nėra priežasčių. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantas.

10. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. K. apeliacinį skundą atmesti.