Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Edvinui Venskui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir nutarimu skiriant jam administracinę nuobaudą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (administracinė byla Nr. A6-1286/2006; procesinio sprendimo kategorija 15.2; 25; 61).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 52-14-1-4848 matyti, kad 2014-10-27 Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyresnysis patrulis surašė pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2014-10-27, 7. 25 val., vairuodama transporto priemonę, naudojosi (kalbėjo) mobiliuoju telefonu, neturėdama laisvų rankų įrangos, tuo savo veiksmais pažeidė KET 20 punkto reikalavimus, padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. 2014-11-18 Alytaus apskrities VPK nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, padarymą pareiškėjai paskirta administracinė nuobauda – 100 Lt (28 Eur) bauda (b.l. 38-49). 2015-03-17 nutarimu Alytaus rajono apylinkės teismas minėtą nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių padarytą pažeidimą (b.l. 10-11). Kauno apygardos teismas 2015-05-18 nutartimi minėtą teismo nutarimą paliko galioti (b.l. 12-15).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su neteisėtu jos sustabdymu, nepagrįstai vertinant jos veiksmus kaip teisės pažeidimą, kadangi Kelių eismo taisyklių reikalavimų ji nepažeidė, neteisėtu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir neteisėto nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Pareiškėjai neigiant pažeidimo padarymą ir jai prašant apžiūrėti jos turimą mobiliojo ryšio telefoną, patikrinti telefono skambučių registrą tam, kad nustatyti ar mobiliuoju telefonu buvo pasinaudota, policijos pareigūnai atlikti šiuos veiksmus atsisakė, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nepagrįstai. Alytaus apskrities VPK policijos pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimdamas nutarimą, kuriuo jai skyrė 100 Lt baudą, nesiekė visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo – esant abejonei nerinko įrodymų, neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis.

Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kaip jau minėta, 2015-03-17 nutarimu Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-11-18 Alytaus apskrities VPK nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių padarytą pažeidimą (b.l. 10-11), Kauno apygardos teismo 2015-05-18 nutartimi šis teismo nutarimas buvo paliktas nepakeistas (b.l. 12-15).

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjos pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą, veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.

Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).

Nagrinėjamu atveju teismų priimtų procesinių sprendimų analizė, juose nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.

ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-03-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta dėl to, jog byloje nepateikta neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, tai yra, kad D. Ž. , vairuodama automobilį, naudojosi (kalbėjo) mobiliuoju telefonu ir pagal bylos duomenis negalima kategoriškai teigti, kad D. Ž. kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo.

2015-05-18 Kauno apygardos teismas nutartyje konstatavo, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad D. Ž. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje. Policijos pareigūnų parodymų apie tai, kad jie matė pareiškėją laikant mobilųjį telefoną dešine ranka prie dešinės ausies, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai, D. Ž. naudojamas abonentas Nr. (8 657) 74974 pažeidimo fiksavimo dieną, t. y. 2014-10-27, pradėtas naudoti 8 val. 3 min. 42 sek., tuo tarpu iš nutarimo matyti, kad pažeidimo padarymą policijos pareigūnai fiksavo 7 val. 25 min. Iš kito D. Ž. naudojamo abonento Nr. (8 678) 81934 pažeidimo padarymo dieną, tai yra 2014-10-27 pirmas išeinantis skambutis darytas 8 val. 6 min. Taigi, nurodytas laikas nesutampa su nutarime nurodytu pažeidimo padarymo laiku. Teismas šiuos neatitikimus vertino administracinėn atsakomybėn traukiamosios naudai, o Institucijos argumentą, kad asmuo gali turėti su savimi ir kitų telefonų, kurie naudojami su išankstinio mokėjimo planais ir abonento asmens duomenys nėra fiksuojami, teismas vertino kritiškai, nes tai patvirtinančių įrodymų nebuvo nustatyta, tai tik prielaida, kuria negali būti grindžiamas kaltinimas. Teismo vertinimu, nepakankamu D. Ž. kaltės įrodymu laikyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje esanti nuotrauka, kurioje matyti, kad jos dešinė ranka pakelta prie dešiniojo smilkinio, tačiau konstatuoti faktą, kad rankoje buvo laikomas būtent mobilusis telefonas, kuriuo naudotis vairuojant yra draudžiama, nebuvo pagrindo, tai nebuvo neginčijamas ir aiškus naudojimosi mobiliuoju telefonu įrodymas. Be to, ši nuotrauka nepaneigė pareiškėjos nuosekliai nurodomos versijos, kad ji dešine ranka tuo momentu galėjo taisytis akinius ar plaukus.

Teismas taip pat konstatavo, jog įstatymas įpareigoja pareigūnus, turinčius teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Pažymėjo, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673, 47 punkte nurodyta, jog policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, D. Ž. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo neigė nuo pat to momento, kai jos vairuojamą automobilį sustabdę pareigūnai konstatavo, jog padarytas KET pažeidimas, tačiau teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą turintys pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų, siekiant surinkti kuo daugiau duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių galimos pažeidėjos kaltę. D. Ž. nuosekliai teigė, kad ji prašė, jog pareigūnai patikrintų jos turimo telefono skambučių registrą ir įsitikintų, kad ji, vairuodama automobilį, nesinaudojo telefonu, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Teisę patikrinti daiktus, siekiant surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, policijos pareigūnams numato ATPK 268 straipsnio 3 dalis, taigi šiuo atveju, asmeniui, įtariamam padarius administracinį teisės pažeidimą, neigiant, kad jis kalbėjo telefonu ir prašant patikrinti jo telefono skambučių registrą, policijos pareigūnų atsisakymas atlikti šiuos veiksmus, kuriuos atlikti jie turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, vadovaujantis aukščiau minėta Policijos patrulių veiklos instrukcija, teismo buvo vertintas kaip sudaręs kliūtis surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.

Darytina išvada, kad minėtais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais iš esmės buvo nustatyti neteisėti Alytaus apskrities VPK pareigūnų veiksmai, pradedant ir vėliau vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjos atžvilgiu, renkant pirminius įrodymus, kurių pagrindu buvo galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus tarp pareiškėjos ir policijos pareigūnų bei vykdant kitas teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti tam tikras aplinkybes: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

ATPK 256 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Remdamasis išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais teismas pažymi, kad pareiškėjos paaiškinimai ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl teisės pažeidimo aplinkybių iš esmės skyrėsi, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių ir paties pažeidimo padarymo fakto. Taigi, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai ir pagrįstai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar eismo dalyvis kaltas jo padarymu, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir egzistuojantiems esminiams prieštaravimams pašalinti, bei pareiškėjo paaiškinimams pagrįsti (paneigti), buvo būtina rinkti papildomus įrodymus. Pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalėjo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes, vadovautis Policijos patrulių veiklos instrukcija. Tačiau šių procesinių veiksmų pareigūnai neatliko, todėl darytina išvada, jog priimant nutarimą visiškai nepagrįstai pareigūnų paaiškinimai buvo įvertinti kaip patikimi ir nekeliantys abejonių. Pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, tiksliai nesilaikė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydami, veikė pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Nevykdydami ATPK 256 straipsnyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus, pareigūnai savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą, turėjusius įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams. Dėl pareigūnų įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo, veikiant taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėja patyrė turtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 256, 280 straipsniuose, 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjos atžvilgiu nepagrįstai, t. y. nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, jos kaltų veiksmų), buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau ir priimtas nutarimas, kuriuo D. Ž. buvo nubausta administracine nuobauda. Minėta, kad neteisėtas nubaudimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu). Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas šioje byloje priimtas veikiant neteisėtai, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta turtinė žala.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vėliau priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Alytaus rajono apylinkės teisme, parengti skundus, atsiliepimą į skundą ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų 247 Eur nuostolių.

Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjos patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėja patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su 247 Eur dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas, patirtomis pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną. Sąskaitos už teisines paslaugas Nr.81 (2014-12-01), Nr. 6 (2015-01-15), Nr. 23 (2015-04-21), pinigų paėmimo kvitai patvirtina, kad pareiškėja turėjo 247 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ruošiantis nagrinėti ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą (b.l. 17-23).

Šios jo turėtos teisinės išlaidos (turtiniai praradimai), patirtos dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, atitinka 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti D. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 247 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.