Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-09-22 · Civilinė byla Nr. 2-1522-381/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-09-22Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-01-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-22
Bylos Nr.
2-1522-381/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01088-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
UAB "Ortas"
Kategorijos
  • 3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1522-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01088-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ORTAS“ direktoriaus R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjo ieškinys ir patikslintas ieškinys, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, laikomi nepaduotais.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės „ORTAS“ (toliau – UAB „ORTAS“) direktorius R. S. 2016 m. birželio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) UAB „ORTAS“ iškelti restruktūrizavimo bylą; 2) taikyti UAB „ORTAS“ laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti visus vykdomus išieškojimo veiksmus, nukreiptus į įmonės turtą, iki bus iškelta ar atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą; 3) leisti iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti visus einamuosius bei būtinus mokėjimus, kiek tai būtina restruktūrizavimo procesui užtikrinti, nepaisant šiai sąskaitai taikomų areštų bei kitų apribojimų; 4) restruktūrizavimo administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Restrus“ (toliau – UAB „Restrus“); 5) nustatyti administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos (restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimas – 400 EUR plius PVM/mėnesiui, kitos su restruktūrizavimu susijusios išlaidos – pašto, transporto, teisminės, pranešimų ir kt. bus apmokamos pagal faktą, pagal galiojančius rinkos įkainius). Pareiškime nurodė, kad UAB „ORTAS“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2016 m. gegužės 31 d. posėdyje nutarė pritarti įmonės restriktūrizavimo procesui, patvirtino restruktūrizavimo plano matmenis, pritarė restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „ORTAS“ direktoriaus ieškinio priėmimo, 2016 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą, skaičiuojama nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti teismui: 1) patikslintą ieškinį, nurodant jame, kokios konkrečios priežastys lėmė sunkią įmonės turtinę padėtį; kokia reali įmonės finansinė padėtis; kodėl buvo pasirinktas būtent teisminis restruktūrizavimo procesas; kokiu būdu ir kaip siekiama pagerinti įmonės finansinę padėtį; kokia reali geros įmonės finansinės padėties atstatymo tikimybė; 2) patikslinti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, nurodant priežastis (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas) dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų, pateikiant aiškų preliminarų įmonės verslo planą, kuriame būtų numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos konkrečios priemonės; 3) rašytinius įrodymus, kad patikslinti metmenys buvo patvirtinti įstatyme nustatyta tvarka; 4) rašytinius įrodymus, kad įvykdyti ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti reikalavimai: pranešimai bei dokumentai buvo išsiųsti kreditoriams bei Vyriausybės įgaliotai institucijai, pridedant patikslintus metmenis ir dalyvių susirinkimo sprendimą dėl šių metmenų patvirtinimo (ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Šalies argumentai

Pareiškėjos UAB „ORTAS“ direktorius R. S., vykdydama teismo įpareigojimus, 2016 m. birželio 17 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjo UAB „ORTAS“ direktoriaus R. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl restruktūrizavimo bylos UAB „ORTAS“ iškėlimo laikė nepaduotais.

Teismas, vertindamas pareiškėjo UAB „ORTAS“ direktoriaus ieškinį ir jo patikslinimo dokumentus, konstatavo, kad pateiktame patikslintame ieškinyje liko nenurodytas aiškus preliminarus įmonės verslo planas ir konkrečios ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, tarp jų: 1) nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos; 2) įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai; 3) įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas; 4) turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos; 5) numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės; 6) numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos; 7) numatomų gauti kreditų dydžiai ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai; 8) kitos priemonės. Taip pat nepateikti patikslinti metmenys dalyje dėl preliminaraus įmonės verslo plano, o pateikti pirminiai metmenys dalyje dėl preliminaraus įmonės verslo plano yra deklaratyvūs, restruktūrizavimo laikotarpiui nustatytos priemonės neatitinka minėto įstatymo reikalavimų ir yra nekonkrečios.

Teismas padarė išvadą, kad nustatytu terminu pareiškėjas nepašalino ieškinyje nustatytų esminių trūkumų, t. y.: 1) nepatikslino ieškinio, nenurodė, kokios konkrečios priežastys lėmė sunkią UAB „ORTAS“ turtinę padėtį; kokia reali įmonės finansinė padėtis; kodėl buvo pasirinktas būtent teisminis restruktūrizavimo procesas; kokiu būdu ir kaip siekiama pagerinti įmonės finansinę padėtį; kokia reali geros įmonės finansinės padėties atstatymo tikimybė; 2) nepatikslino įmonės restruktūrizavimo plano metmenų, nenurodė priežasčių, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų, nepateikė aiškaus preliminaraus įmonės verslo plano, kuriame turi būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos konkrečios priemonės; 3) nepateikė rašytinių įrodymų, kad patikslinti metmenys buvo patvirtinti nustatyta tvarka; 4) nepateikė rašytinių įrodymų, kad įvykdyti ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti reikalavimai.

Teismas sprendė, kad UAB „ORTAS“ direktoriaus ieškinys ir patikslintas ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo laikytini nepaduotais, paliekant teismo žinioje ieškinio ir patikslinto ieškinio su priedais po 1 egzempliorių su teismo gavimo žymomis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymėjo, kad ši nutartis nekliudo pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį, nes pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas neužtikrina restruktūrizavimo proceso operatyvumo pagal ĮRĮ 7 straipsnio 3 dalį, numatančią, jog teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos priima nutartį iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti.

Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo ĮRĮ nustatyta tvarka, pateikiant kartu su ieškiniu restruktūrizavimo plano metmenis, atitinkančius ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas UAB „ORTAS“ direktorius R. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl 2016 m. birželio 2 d. ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pirminio ieškinio trūkumus jo priėmimo stadijoje, sprendė ieškinio pagrįstumo klausimą iš esmės, kas šioje ieškinio nagrinėjimo stadijoje yra draudžiama.

2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas septynių dienų terminą nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti patikslintus restruktūrizavimo plano metmenis, patvirtintus akcininku susirinkime, užkirto kelią tolimesniam restruktūrizavimo procesui, nes įmonės akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas per 15 dienų.

3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškinyje nurodytų aplinkybių, kad įmonėje susidarė tokia situacija, kad buvęs įmonės bankroto administratorius BUAB „Adsum“, kuriam iškelta bankroto byla, neperdavė pareiškėjui įmonės turto už 136 021,53 Eur. Turimais duomenimis, BUAB „Adsum“ buvusiems valdymo organams pradėta ne viena civilinė byla, taip pat baudžiamoji byla. Restruktūrizavimas yra vienintelė galimybė susigrąžinti 136 021,53 Eur skolą, todėl ir buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos UAB „ORTAS“ iškėlimo.

4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nebeturi daugiau duomenų, kuriais galėtų patikslinti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis bei pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo UAB „ORTAS“ direktoriaus R. S. ieškinys ir patikslintas ieškinys dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, laikytini nepaduotais.

Dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio laikymo nepaduotais

Restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas restruktūrizavimo byloms nagrinėti yra ĮRĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su restruktūrizavimo procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Taigi, sprendžiant pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo klausimą, yra aktualios tiek ĮRĮ, tiek CPK nuostatos.

Reikalavimai pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą turiniui nustatyti ĮRĮ. ĮRĮ 6 straipsnio 3 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios turi būti nurodytos pareiškime, o 4 dalyje – dokumentai, kurie turi būti pridėti prie pareiškimo. ĮRĮ taip pat reglamentuoja, kokie veiksmai turi būti atlikti dar iki kreipimosi į teismą su pareiškimu iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Pagal ĮRĮ 6 straipsnio 1 dalį įmonės, kuri gali finansines problemas spręsti restruktūrizavimo keliu (ĮRĮ 4 straipsnis) dalyvių susirinkimas, savininkas turi patvirtinti restruktūrizavimo metmenis, pritarti įmonės valdymo organo pasiūlytai restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai ir priimti sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Tuomet per 5 darbo dienas įmonės valdymo organas turi apie sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pranešti įmonės kreditoriams ir kitiems ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims bei pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tik atlikus visus šiuos ĮRĮ numatytus veiksmus, pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gali būti priimtas (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad jau pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas sukelia teisines pasekmes tiek įmonei, siekiančiai restruktūrizuotis, tiek jos kreditoriams. Nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos sustabdomas išieškojimas iš siekiančios restruktūrizuotis įmonės, jos turto realizavimas (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis), taigi apribojamos kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus. Dėl šios priežasties, siekiant finansinių sunkumų turinčios įmonės ir jos kreditorių interesų balanso, jau pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi turėti galimybę preliminariai įvertinti restruktūrizavimo plano metmenyse numatomas įmonės mokumo atkūrimo priemones, žinoti įmonės dalyvių susirinkimo nuomonę dėl tikslingumo finansines problemas spręsti restruktūrizavimo keliu. Taip užkertamas kelias be pakankamo teisinio pagrindo ir nesant pasverto bei motyvuoto finansinių sunkumų turinčios įmonės dalyvių apsisprendimo įmonę restruktūrizuoti, pasinaudoti siekiančiai restruktūrizuotis įmonei įstatymų leidėjo ĮRĮ numatytomis lengvatomis.

Apibendrinant pirmiau nurodytas ĮRĮ normų nuostatas, konstatuotina, kad pareiškėjas, siekiantis įmonės mokumą atkurti restruktūrizavimo proceso eigoje, privalo laikytis ĮRĮ reglamentuotos kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tvarkos, nes ši tvarka yra imperatyvi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas šios tvarkos nesilaikė, todėl 2016 m. birželio 6 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o šių trūkumų pareiškėjui nepašalinus, – skundžiama nutartimi ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentais, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas neturėtų reikalauti išsamiai pagrįsti (įrodyti) ieškinio pagrįstumą, kad ieškinio priėmimo stadijoje įrodymų nepakankamumas neturi lemti ieškinio nepriėmimo. Su šiais argumentais sutiktina iš dalies. Kaip jau minėta, restruktūrizavimo bylų nagrinėjimą reglamentuoja ne tik CPK, bet ir specialusis ĮRĮ. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenimis, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 1 dalis). ĮRĮ nustato tam tikras teisines pasekmes, išimtis, lengvatas (pavyzdžiui, išieškojimo sustabdymas, atsiskaitymų sustabdymas), kurios taikomos juridiniam asmeniui, turinčiam teisę ir siekiančiam savo finansinius sunkumus išspręsti restruktūrizavimo keliu. Šios išimtys (lengvatos) numatytos tam, kad finansinių sunkumų turintis asmuo restruktūrizavimo proceso eigoje galėtų stabilizuoti pajamų ir išlaidų srautus, atsiskaityti su kreditoriais ir taip atkūrus mokumą toliau vykdyti veiklą. Šios siekiančiam restruktūrizuotis juridiniam asmeniui pagal ĮRĮ taikomos lengvatos daro įtaką kreditorių teisių apimčiai, todėl neturėtų būti taikomos nepagrįstai ilgą laiką. Dėl šios priežasties pagal ĮRĮ restruktūrizavimo procesas vykdomas tam tikrais įstatyme apibrėžtais etapais, kurių kiekvienam būdinga, kad siekianti restruktūrizuotis įmonė turi ne tik konkrečias lengvatas, bet ir pareigas restruktūrizavimo procese bei savo kreditorių atžvilgiu. Pirmasis etapas – pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo stadija (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis). Teismui priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, sustabdomas įmonės, siekiančios restruktūrizuotis, turto realizavimas ir (ar) išieškojimas iš jo. Jeigu įmonės sąskaitos areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis).

Priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nurodė priežastis, nulėmusias įmonės sunkią turtinę padėtį, t. y. kad nutraukus įmonės bankroto procesą bei įmonei įgijus normaliai veikiančios įmonės statusą, UAB „Adsum“ buvusiam bankroto administratoriui atsirado pareiga įmonės valdymo organams perduoti visus dokumentus ir turtą 136 021,53 Eur sumai, kuris liko padengus visus įmonės kreditorinius reikalavimus bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. vykdomuoju raštu įpareigojo buvusį įmonės bankroto administratorių grąžinti įmonei 136 021,53 Eur sumą, tačiau bankroto administratorius šios pareigos neįvykdė. Kadangi buvęs bankroto administratorius padarė įmonei žalos bei pats bankrutavo, įmonė turi teisę iš buvusio bankroto administratoriaus draudiko reikalauti atlyginti įmonei padarytą žalą. Nurodyto dydžio išieškojimas leis atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Pateiktame ieškinyje pareiškėjas taip pat nurodė duomenis apie realią įmonės finansinę padėtį, priežastis, kodėl buvo pasirinktas restruktūrizavimo procesas. Taip pat nurodė, kaip bus siekiama pagerinti įmonės finansinę padėtį, kokia reali geros įmonės finansinės padėties atkūrimo tikimybė. Taigi, pateiktame ieškinyje buvo išvardintos visos ĮRĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytos aplinkybės, kurios turėjo būti nurodytos ieškinyje dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Kaip matyti iš pareiškėjo kartu su pirminiu ieškiniu pateiktų dokumentų, vykdydamas ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą imperatyvų reikalavimą, pareiškėjas per 5 darbo dienas nuo akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, raštu pranešė įmonės kreditoriams ir kitiems ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims apie įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimą, išsiųsdamas jiems 2016 m. gegužės 31 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą ir UAB „ORTAS“ restruktūrizavimo plano metmenis su priedais. Tokie pareiškėjo veiksmai atitiko protingumo principo reikalavimus, užtikrino įmonės kreditoriams galimybę gauti informaciją apie įmonės restruktūrizavimą ir šios procedūros teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirminio ieškinio padavimo metu pareiškėjas atitiko ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą.

Sprendžiant dėl pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą faktinio ir teisinio pagrįstumo, esminę reikšmę turi įmonės materialinės padėties, turto ir skolų santykio, struktūros nustatymas, taip pat pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą – ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekiamus tikslus, tai yra atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas. Restruktūrizavimo bylose svarbu nustatyti, kad ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti komercinę ūkinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2009). Tačiau kartu pažymėtina, kad tokio pobūdžio aplinkybės nustatomos vėlesniame proceso etape, o ne bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1517-943/2015). Pareiškimo nagrinėjimo stadijoje teismas negali vertinti aplinkybių, ar įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje numatytas sąlygas (restruktūrizavimo taikymo sąlygos), ar nepažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai restruktūrizavimo plano metmenims, ar įmonė yra (ne)moki, kadangi šie reikalavimai vertinami jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje (ĮRĮ 7 straipsnio 3-5 dalys).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su pirminiu ieškiniu pateikė UAB „ORTAS“ restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kaip neišsamius. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų UAB „ORTAS“ restruktūrizavimo plano metmenų, jose nurodytos priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas; informacija apie laidavimus, garantijas ir kitas prievolių užtikrinimo priemones, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; preliminarus įmonės verslo planas, kuriame numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Taigi, pareiškėjas kartu su pirminiu ieškiniu pateikė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kurie atitiko ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Apeliacinio teismo vertinimu, pareiškimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės vertino pateiktų metmenų atitiktį ĮRĮ nustatytiems reikalavimas, jų išsamumą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė įstatymo reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „ORTAS“ iškėlimo bei reikalaujamus dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjui terminą ieškinio trukūmams pašalinti, o pastarajam jų nepašalinus – ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais (CPK 115 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „ORTASs“ iškėlimo priėmimo klausimą.

Teisėjas Artūras Driukas