Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo E. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr. 95-182 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad E. N., nuteistas Kauno apygardos teismo 2012-11-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., 260 str. 2 d., 266 str. 3 d., 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., 4 d. – laisvės atėmimu 7 metams. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-04-16 nuosprendžiu – 2012-11-02 nuosprendis pakeistas: pagal BK 260 str. 2 d. paskirtas laisvės atėmimas 8 metams. Veika iš BK 266 str. 3 d. perkvalifikuota į 266 str. 1 d. ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. subendrinus su 2012-11-02 nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

Bausmės pradžia – 2011-04-01, o pabaiga – 2019-04-01. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (t.y. 2015-04-09) 3 metai 11 mėnesių 22 dienos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-05-06 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. N. paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad taisant nuteistąjį neizoliuotą nebus pasiekti bausmės tikslai bei nebus įgyvendintas teisingumo principas.

Skunde nurodoma, kad teismas nutartyje dėsto Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atsisakymo motyvus, aiškindamas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, ir likusią ilgą neatliktos bausmės laiką, o toks argumentavimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neturi nieko bendro su lygtinio paleidimo institutu ir yra šiurkštus nacionalinių teises aktų, Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimas. Aplinkybės, susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu, jo pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu, dėl kurio asmeniui nebūtų taikomas lygtinis paleidimas - šios aplinkybės nekinta visą laisvės atėmimo bausmės laiką ir neišnyksta atlikus bausmę, todėl toks argumentavimas (padarytų nusikaltimų sunkumo laipsniu), nėra susijęs su nuteistojo elgesiu bausmės vykdymo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-454-327/2013). Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo 1999 metų rekomendacijoje Nr. R (99) 22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo rekomenduoja laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip kraštutinę priemonę ir tik tais atvejais, kai šios priemonės taikymas neišvengiamas. Atsižvelgiant į teismui pateiktą medžiagą kuri ir yra pagrindinis įrodymas apie nuteistojo atitikimą pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. įtvirtintus kriterijus, socialinio tyrimo išvada, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai bei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, psichologinės tarnybos išvada, tokio neišvengiamumo, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, nėra.

Skunde pažymima, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo paskirtos bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės - skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Jis suvokia tokių priemonių svarbą, jų taikymo reikšmingumą ir reikalingumą. Šią jo teigiamą nuostatą savo išvadoje pabrėžė ir Komisija remdamasi „OASys“ metodika. Remiantis šia metodika nenustatyta jokių nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių, o riziką mažinantys veiksniai yra: gyvenimo sąlygos, teigiama darbinė motyvacija (laukia mėgstamas darbas), artimi santykiai su šeimos nariais (turi (duomenys neskelbtini)) bei visapusiškas jų palaikymas, problemų dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų nebuvimas. Komisija konstatuoja, kad jo prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jau buvo svarstytas 2014-10-23, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija gavusi teismo 2014-11-24 nutartį, kuria teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, susipažinusi su teismo motyvais, nustatė socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir jų įgyvendinimo terminą. Jis įvykdė visas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, t. y. laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, rėžimo reikalavimų, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Per šį terminą, už nepriekaištingą elgesį jis buvo perkeltas į lengvąją grupę, buvo leista atlikinėti bausmę be sargybos, už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Taip pat buvo pakeltos jo pareigos. Taip pataisos įstaigos administracija išreiškė visišką pasitikėjimą ju, kaip atsakingu piliečiu kuris tikrai stengiasi kuo greičiau sugrįžti į laukiančią šeimą.

Skunde nurodoma, kad teismas ir vėl akcentuoja tai, kad buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, tačiau nenori pastebėti visų po to sekusių paskatinimų už nepriekaištingą elgesį, puikų mokslą, ir teigiamą požiūrį į darbą, šeimą ir teigiamą požiūrį į kitas vertybes. Tai yra selektyvus visumos vertinimas, išskiriant tik tai kas vertinama neigiamai ir stengiantis nutylėti tai kas teigiama. Visoje Lietuvoje buvo aptarinėjamas E. J. lygtinis paleidimas, net 7 nuobaudos ir tik vienas paskatinimas netapo kliūtimi teismui priimti teigiamą sprendimą dėl lygtinio šio piliečio paleidimo. Pataisos įstaigos administracija, bausdama drausmine tvarka, išklausiusi jo paaiškinimą ir atsižvelgdama į visas įvykio aplinkybes, skyrė mažiausią galimą bausmę. Tai nebuvo tyčinis drausmės pažeidimas, jis dėl to labai gailisi. BVK 143 str. 9 d. įtvirtinta nuostata, kuri nusako nuteistojo teisinę padėtį, praėjus metams nuo nuobaudos atlikimo dienos, t.y. jeigu nuteistajam per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų, o nuosprendžių ar nutarimų surašymą ir asmens teisinės padėties iškraipymo ar apsunkinimo negalimumą reglamentuoja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R (92) 17 D, todėl šis teismo argumentas yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiam BVK 143 str. 9 d. ir yra naikintinas.

Skunde pabrėžiama, kad jis nebuvo padaryto nusikaltimo sumanytojas, jo neplanavo ir neprisidėjo jį organizuojant, niekada ankščiau nėra nusikaltęs. Dėl sunkios šeimos materialinės padėties juo buvo pasinaudota, jis tapo tik nusikaltimo vykdytoju. Šį gyvenimo tarpsnį, vertina kaip pamoką. Šiuo metu jau yra atlikęs 4 metų ir beveik 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir nemano, kad tai yra per trumpas laisvės atėmimo laikas, pirmą kartą nusikaltusiam žmogui. Teismui pateikta medžiaga yra pagrindinis įrodymas apie jo atitikimą BVK 157 str. 2 d. 2 p. kriterijams, socialinio tyrimo išvada, taikytos socialinėmis reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, žema pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, psichologines tarnybos išvada. Jam reikia pasirūpinti šeima, nes sutuoktinei vienai neįmanoma aprūpinti vaikus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. N. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nors E. N. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p., taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. N. yra atlikęs būtinąją laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas penkis kartus, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvavo įvairiose integracijos į visuomenę programose ir užsiėmimuose, mokėsi, dirba, palaiko socialinius ryšius su šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios ir kitos Komisijos nutarime, bei nuteistojo skunde nurodytos palankiai charakterizuojančios aplinkybės be abejonės yra svarbios, tačiau jos nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nenusveria, šiuo atveju, esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 8 metus laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad E. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei pasikėsino jas kontrabandos būdu išvežti iš Lietuvos Respublikos, todėl likusi neatlikta bausmės dalis, palyginus su paskirtąja, dar gana didelė – 3 metai 11 mėnesių 22 dienos (Komisijos posėdžio dienai). Tokie nusikaltimai yra ypač pavojingi visuomenės moralei, sveikai gyvensenai, valstybės ekonomikai. Nuteistasis savo kaltę yra linkęs pripažinti dalinai, tai patvirtina Psichologinės tarnybos išvados, bei nuteistojo skundo argumentai, kuriuose jis teisina savo elgesį, nurodo, jog dėl sunkios materialinės padėties juo buvo pasinaudota. Tačiau, jo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, todėl ir juos darydamas asmuo puikiai suprato savo priešingą teisei elgesį bei sąmoningai jį pasirinko. Šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. N. jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jam gali būti taikoma probacija. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus Taip pat priešingai nei teigiama skunde, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei Komisija, kuri savo nutarime per daug sureikšmino teigiamai E. N. charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas objektyviai ir nešališkai įvertino visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius, įstatyme numatytus kriterijus ir pakankamai išsamiai motyvavo savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad įvertinus veikų sunkumą ir pavojingumą, paskirtos ir neatliktos bausmės santykį, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam ir valstybės taikomas prievartos poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo metu E. N. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus neįgyvendinta bausmės paskirtis ir pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, nei Europos sąjungos nei nacionaliniai teisės aktai pažeisti nebuvo, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo E. N. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.