- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- 1S-541-493/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00527-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- T. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. S. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 357-137 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. S. (toliau – ir T. S.) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2012 m. rugsėjo 27 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 27 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 1 mėnesis 27 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2021 m. birželio 30 d. nutarimu priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis T. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. birželio 30 d. nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju nuteistajam nebuvo leista susipažinti su Socialinio tyrimo išvada, dėl ko jis neturėjo galimybės pateikti dokumentus, kurie įrodo, jog išieškojimai nėra vykdomi, todėl išvadoje pateikti klaidinantys, suklastoti duomenys, jog nuteistasis turi 2837 Eur skolą. Šių neteisėtai nustatytų aplinkybių pagrindu, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo padidėjo 3 balais. Teismas konstatavo, kad minėtą padidėjimą lėmė duomenų patikrinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybojr ir Administracinių nusižengimų registre. Skunde pažymima, kad nuteistasis prašė kreiptis į Teisingumo ministeriją, Antstolių informacinę sistemą arba atidėti Socialinio tyrimo išvados rengimą, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama, kol pats nuteistasis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją ir gavo atsakymą, jog Antstolių informacinės sistemos duomenimis vykdomųjų bylų T. S. atžvilgiu nėra registruota. Tokiu būdu, dėl vertintojos aplaidaus darbo į neigiamą pusė pakilo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai, kurie nepagrįstai atsispindi ir Socialinio tyrimo išvadoje. Skunde taip pat kritikuojamos Komisijos nuteistajam nustatytos rekomendacijos.
4.2. Kartu skunde taip pat nurodoma, kad T. S. vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros, taip pat, sėkmingai baigė pirmąjį kursą aukštojoje mokykloje, o bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam bausmės likusią dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimą, dėl ko jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas taip pat nepagrįstai atsižvelgė į likusią neatliktą bausmės dalį, tuo labiau, jog alternatyvios priemonės yra efektyvesnės mažinant nusikalstamumą nei laisvės atėmimas. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis pažymėjo, jog teismas tik negatyvia linkme interpretavo atskirus Socialinio tyrimo išvados teiginius, kurie šiam momentui yra paneigti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad teismas, net ir esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties aprašomosios dalies, spręsdamas nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Alytaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus Socialinio tyrimo išvada Nr. 5.10-550, kurioje nurodyta, kad T. S. nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, kuri atitinka 34 balus. Minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuo paskutinio vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio padidėjo 3 balais, t. y. pasikeitė dvejose srityse „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ bei „Lėšų tvarkymas ir pajamos“. Aukštesnės instancijos teismas, pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams, jog rizikos balų padidėjimas srityje „Lėšų tvarkymas ir pajamos“ nustatytas nepagrįstai. Kartu su apeliaciniu skundu T. S. pateikė Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos raštą „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodyta, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis nėra registruota vykdomųjų bylų, kuriose vykdomas išieškojimas (b. l. 29). Analogiški duomenys gauti ir susipažinus su Antstolių informacinės sistemos registru. Nors T. S. asmens byloje nurodyta, kad, patikrinus Administracinių nusižengimų duomenų registrą, paaiškėjo, jog nuteistasis turi 2837 Eur skolą, tačiau, kaip jau minėta, jokių vykdomųjų bylų jo atžvilgiu nėra vykdoma. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo teigti, jog T. S. vengė sumokėti jam paskirtas baudas, kadangi, nustačius, jog asmuo vengia vykdyti nuobaudas, administracinės nuobaudos vykdymo nutraukimas suėjus senaties terminui nėra galimas. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro įsakymo „Dėl socialinio tyrimo išvados formos ir socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ redakcija, kurioje nurodyta, kad Socialinio tyrimo išvados 7.1 papunktyje nurodomas kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas (žema, vidutinė, aukšta), tačiau pasikeitus įstatymo redakcijai nebereikalaujama nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo skaitine išraiška. Tokiu būdu, įvertinus skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad nagrinėjamu atveju buvo vertinama tiek nuteistojo pažanga, tiek jo elgesys jam skirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tiek ir kitos aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui/netaikymui, konstatuojant, jog T. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl, esant pagrįstam pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu, kuriam iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija, panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį vien tik dėl netinkamai nustatytų aplinkybių dėl paskirtų administracinių nuobaudų sumokėjimo, pagrindo nėra.
8. Bylos duomenimis, T. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl pagrindo teigti, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, nėra. Ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus lygtiniam paleidimui taikyti. Be to, nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą. Šio plano vykdymo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos ir elgesio korekcijos programose, atliko gerbūvio darbus, savanoriavo, intensyviai dalyvavo visuomeniniuose, religiniuose renginiuose. Bausmės atlikimo metu T. S. mokosi, dirba, palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Sutinkant su T. S. skundo argumentais, šios aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vis tik, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės dar nesudaro pagrindo spręsti, kad jam jau šiuo metu gali būti taikoma probacija.
9. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriamai žemai, tačiau ją vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis likusios bausmės atlikimo metu savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Atitinkamai likusi dinaminių balų dalis, kartu su nustatytais dinaminiais kriminogeniniais rizikos veiksniais, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad T. S. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
10. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu savo elgesį koregavo teigiama linkme ir 8 kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, tačiau jis taip pat buvo pažeidęs pataisos įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus už ką net 25 kartus baustas drausmine tvarka. 2019 metais nuteistasis buvo perkeltas tęsti bausmę į Pusiaukelės namus, tačiau jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir dėl sistemingo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų buvo grąžintas tęsti bausmę į pataisos namus. Nuteistasis net ir šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, kas iš esmės apibūdina jį neigiamai, kaip asmenį, kuris teigiamo elgesio ilgesnį laiką išlaikyti nesugeba. Viso bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nukreipta vien tik teigiama linkme, kadangi net ir po paskatinimų, taip pat, perkėlimo į Pusiaukelės namus, nuteistasis nesugebėjo ilgesnį laiką išlaikyti pozityvaus elgesio, o tai, sprendžiant dėl asmens probacijos galimybės, yra ypatingai svarbu. Be to, tokia nuobaudų ir paskatinimų dinamika (8 kartus skatintas ir 25 kartus baustas drausmine tvarka) patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus, ypatingai atsižvelgus į tai, kad paskutinė nuobauda paskirta dar 2020 metais, t. y. praėjus aštuoniems metams nuo bausmės vykdymo pradžios, kuomet pataisos įstaigos taisyklės ir režimo reikalavimai asmeniui yra gerai žinomos. Toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad jis dar nėra pasiruošęs tęsti bausmės atlikimą neizoliuotas nuo visuomenės. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir T. S. prašymas lygtinį paleidimą jam taikyti kartu su intensyvia priežiūra.
11. Iš socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistajam yra būdingas nusikaltimo modelis, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Praeityje jis buvo įtakojamas bendrininkų grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Psichologinės tarnybos specialistai taip pat pažymėjo, kad nuteistajam stinga savęs vertinimo adekvatumo, nuteistojo požiūris į save nėra visiškai brandžiai suformuotas, save vertina perdėm optimistiškai, kai kuriose situacijose yra linkęs elgtis impulsyviai. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, galima teigti, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistasis ne visada geba laikytis nustatytų tvarkos reikalavimų. Tai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją ir integraciją laisvėje, gebėjimą gyventi laikantis įstatymų keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taip pat yra reikšmingi Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti T. S. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti, kas neabejotinai jį gali paskatinti nusikalsti ir ateityje.
12. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo institutui taikyti reikšmingas aplinkybes ir jas išsamiai motyvavo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad abejoti pirmosios instancijos teismo ir Komisijos priimtais sprendimais nuteistajam T. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2021 m. birželio 30 d. nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. liepos 27 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.