- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-27
- Bylos Nr.
- TS-29-543/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00527-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- T. S.
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 357-137 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
T. S. bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 27 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą.
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. birželio 30 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-137 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam T. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2021 m. gruodžio 30 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs ¾ dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Pats nuteistasis teigia, jog būdamas laisvėje jis patekdavo tarp kitų teisės pažeidėjų tik atsitiktinai. Praeityje jis buvo įtakojamas bendrininkų grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Pataisos įstaigoje vykdomųjų raštų nuteistojo vardu negauta, tačiau patikrinus Administracinių nusižengimų registrą paaiškėjo, jog nuteistasis turi 2 837 Eur skolą už nesumokėtas baudas, nors jis pats teigia, kad tų baudų išieškojimas nutrauktas suėjus senaties terminams, tačiau tai įrodančių duomenų nėra. Nuteistojo įvykdyti nusikaltimai galėjo turėti finansinį motyvą, be to, praeityje jis turėjęs darbo nestabilumo laikotarpių. Atsižvelgiant į nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, galima teigti, jog nuteistojo pasidavimas aplinkinių įtakai yra tiesiogiai susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo savęs vertinimui itin stinga adekvatumo, jo požiūris į save nėra visiškai brandžiai sufonnuotas, kadangi jam trūksta gebėjimo kritiškai save vertinti atpažįstant ir įvardyjant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus bei charakterio savybes. Nuteistasis pasižymi pakankamu saviveiksmingumo lygiu, jis sudaro savimi pasitikinčio žmogaus įvaizdį, tačiau save vertina perdėtai optimistiškai. Nuteistasis geba išreikšti savo nuomonę ir poreikius, jis yra linkęs elgtis ryžtingai siekdamas savo tikslų, pasižymi energingumu, polinkiu dominuoti, pasitiki savo gebėjimais ir nebijo pasakyti, ką iš tiesų galvoja. Nuteistasis pasižymi gerais komunikaciniais gebėjimais, stipriai išreikštu dedukciniu mąstymu. Kai kuriose situacijose jis yra linkęs elgtis itin ryžtingai, kiek impulsyviai, greitai priimti neapgalvotus sprendimus. Nuteistasis geba analizuoti nusikaltimą įtakojusias priežastis, tačiau tai analizei trūksta gilumo. Viso bausmės atlikimo metu nuteistajam buvo skirtos net 25 drausminės nuobaudos, šių nuobaudų skaičius neleidžia nuteistojo elgesį įvardinti kaip nepriekaištingą ar besikeičiantį teigiama linkme. Nuteistasis yra linkęs nuožmiai ginti savo teises, jis ne visuomet palankiai vertina priežiūros darbo metodus. 2019 metais nuteistasis buvo perkeltas bausmės atlikimui į Pusiaukelės namus, tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, kadangi dėl vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų vėl buvo sugrąžintas tęsti bausmės atlikimą į pataisos namus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 34 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Įvertinusi visas pirmiau paminėtas aplinkybes, Komisija konstatavo, jog nuteistąjį ir jo elgesį bausmės vykdymo metu apibūdinančių aplinkybių visuma neduoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis toliau gali atlikti bausmę neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Komisijos vertinimu, šiuo metu netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam T. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. S. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-137 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis perrašė savo Socialinio tyrimo išvados duomenis, atkartojo skundžiamo Komisijos nutarimo motyvus bei kritikavo ankstesnius teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo spręstas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Nuteistasis nurodė, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti į nusikalstamą veiką, jos pobūdį, vietą, todėl ją padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, tai yra vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Vertindama nuteistojo elgesio požymius, jo individualias savybes, Komisija pažeidė minėtą taisyklę. Komisijos nutarimu nuteistasis nebuvo pripažintinas kaip pavyzdingai besilaikantis nustatytų įpareigojimų, jų įgyvendinimo rezultatai bei reikšmingi nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, kurie reikšmingai kito teigiama linkme bausmės atlikimo laikotarpiu, irgi nebuvo įvertinti ir tik asmeniniai trečiųjų asmenų interesai trukdo nuteistajam siekti tinkamos resocializacijos bei integracijos į visuomenę. Nuteistasis pažymėjo, jog jis bendrauja pakankamai laisvai, nepiktnaudžiauja savęs pagražinimu ir iškėlimu į geresnę padėtį. Jis yra pakankamai atviras, todėl lengviau pasiekiamas ir lengvesnė jo elgesio korekcija, turi aiškius gyvenimo prioritetus ir vertybes, tarp kurių išskirtinai dominuoja jo šeima. Jo gyvenimo stiliuje nėra fiksuojama nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, jis nepalaiko organizuoto nusikalstamumo subkultūros taisyklių, pats supranta savo netinkamus veiksmus, gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio, supranta darbo ir socialinės reabilitacijos naudą, žino, kad bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymų žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, kurie išmoko gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis bei sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Jis neprieštarauja nei darbui, nei socialinei reabilitacijai bei bet kokiam kitam naudingam užimtumui, palaiko taikomą praktiką ir priešpastato sau labai aukštus reikalavimus bei jų siekia. Jo atliktos bausmės laikas nėra per trumpas, todėl negali turėti įtakos formuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Jis pats yra darbingo būdo, siekia aukštesnių mokslų, o tai yra labai reikšmingas faktorius, stabdantis jį nuo pakartotinio nusikalstamumo, niekada neieškantis konfliktinių situacijų. Šiuo metu jis labai išgyvena dėl savo šeimos, su kuria palaiko nuolatinį ryšį. 2020 metų rugpjūčio mėnesį jam gimė dukra, o tai taip pat veikia kaip reikšmingas apsauginis veiksnys. Laisvėje jis turi gyvenamąją vietą, turi planų dėl teisėtos darbinės veiklos, planuoja tęsti darbą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jis yra pasiryžęs rūpintis savo šeima ir daugiau nebenusikalsti, nes supranta savo netinkamus veiksmus ir nusikalstamos veikos pasekmes bei ydingumą sau pačiam. Jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei papildomose veiklose. Jis dalyvavo Seimo narės, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkės M. D. 2021 m. kovo 1 d. surengtoje spaudos konferencijoje „Vėluojantys sprendimai – švirkštai, adatos ir priklausomybės gydymas kalėjimuose“, kur atstovaudamas (duomenys neskelbtini), pristatė situaciją apie Lietuvoje laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų diskriminaciją sveikatos priežiūros sektoriuje. Taip pat jis dalyvavo Nacionaliniame žmogaus teisių forume „Ar Lietuvos kalėjimai yra pajėgūs pasiekti bausmės tikslus?“, Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymuose dėl BK ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, taip pat dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymuose. Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu Komisija priima sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra Socialinio tyrimo išvada, kurią rengia įstaigos psichologas ir vertintojas. Šiuo atveju, rengiant Socialinio tyrimo išvadą, jam nebuvo leista susipažinti su jos turiniu ir nebuvo leista pateikti dokumentus, patvirtinančius apie nurodytos 2 837 Eur skolos išsprendimą teisminiu būdu. Todėl manytina, jog Socialinio tyrimo išvadoje yra pateikti klaidinantys, suklastoti duomenys. Alytaus pataisos namų administracija vilkina sprendimo dėl teisės išvykti be sargybos arba be palydos priėmimo ir tuo jam yra užkertama teisė į resocializaciją, tuo atimama galimybė būti charakterizuojamam teigiamai. Tokiu būdu, selektyviai nesudarant deramų sąlygų dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, veikiant specialiai tyčia, klastojant Socialinio tyrimo išvados duomenis, pataisos įstaigos administracija kerštauja už sisteminių problemų viešinimą ir už jo darbą (duomenys neskelbtini). Šį faktą pagrindžia tai, jog Komisija 2021 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 357-13 jam buvo rekomendavusi kreiptis į pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo, o administracijai pasiūlius darbą – dirbti. Taigi pateikdama tokias rekomendacijas Komisija aiškiai leido suprasti, kad šiuo metu jo dirbamas darbas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šios netenkina ir jis turi ieškoti kito darbo. Ne gana to, Komisija niekaip nepasisakė dėl jo mokslo (duomenys neskelbtini), nenurodė ir nepateikė rekomendacijų tęsti mokslą, kaip vieno iš apsauginio faktoriaus nuo galimo pakartotinio nusikalstamumo galimybės. Komisija privalėjo vadovautis ne tik jo Socialinio tyrimo išvada, bet ir individualiu jo resocializacijos planu, kuris yra sudarytas tam, kad nuteistasis žinotų kaip ir kokiais teisėtais būdais siekti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Visi aptarti Komisijos nutarimo motyvai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti ir jie negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, nes priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę ir nuteistasis nėra skatinamas pasitaisyti.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Svarstant klausimą dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis T. S. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 dalyje nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir didelę reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo T. S. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema – 34 balai pagal „OASys“ vertinimo metodiką, iš kurių 10 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 24 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu dar galėtų ir kartu privalėtų žymiai sumažinti. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika priskiriama prie žemos, tačiau tai nėra absoliutus ir besąlyginis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Svarbu pažymėti, jog nuo ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo iki dabartinio jos vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 3 balais, o tą lėmė duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Administracinių nusižengimų registruose patikrinimas. Nustatyta aplinkybė dėl bausmės vykdymo metu didėjančios nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis T. S. mokosi, dirba, vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei ankstesnes Komisijos rekomendacijas, itin aktyviai dalyvauja tiek privalomose, tiek ir papildomose įvairiose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir itin artimus socialinius ryšius. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja vien tik teigiamai, tačiau tokios aplinkybės taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų, daugiau nenusikals ir savo tikslų sieks vien tik teisėtais būdais.
Visų pirma, iš 2021 m. birželio 30 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-130 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 4 Komisijos nariai, iš kurių 1 narys balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 3 nariai pasisakė prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis T. S. šiuo metu atlieka jam paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Anksčiau nuteistasis jau buvo teistas užsienio valstybėje. Nuteistajam yra būdingas ir nusikaltimų modelis, kadangi visos jo padarytos nusikalstamos veikos yra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis yra nusikalsti susiformavusi asmenybė. Todėl būtina įvertinti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius bei sunkumas atitinkamai rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių ir terminuotas laisvės atėmimas, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiais kriminogeniniais veiksniais dar ir šiuo metu įvardyjama jo mąstymas ir elgesys, nuostatos.
Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir (duomenys neskelbtini) specialybę. Šiuo metu nuteistasis dar mokosi (duomenys neskelbtini) specialybę, taip pat jis mokosi ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistais turi teigiamą motyvaciją bei nusiteikimą mokslui ir darbui. Tačiau patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų registrą, paaiškėjo, jog praeityje nuteistasis turėjo ir darbinio nestabilumo laikotarpių, nes per neilgą laikotarpį jis buvo pakeitęs net 7 darbovietes. Teismas teigiamai vertina tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu užsiima aktyvia mokymosi bei darbine veikla, tačiau visos pirmiau aptartos aplinkybės nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo įvykdyti nusikaltimai galėjo turėti ir finansinį motyvą. Vienas iš nuteistojo skundo motyvų buvo tai, jog Komisija 2021 m. sausio 26 d. nutarimu jam buvo rekomendavusi kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, nors tuo metu jis jau dirbo dvejose darbovietėse. Teismas pažymi, jog šiuo metu teisme nagrinėjamas skundas dėl Komisijos 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 357-137, kuriuo nuteistajam buvo rekomenduota tęsti darbą, nedaryti teisės pažeidimų ir pateikti Komisijai dokumentus, patvirtinančius baudų apmokėjimą. Tuo tarpu Komisijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimas jau buvo revizuotas ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, kurie šiuo metu jau yra įsiteisėję, ir jais nustatytos aplinkybės negali būti kvestionuojamos. Skunde nuteistasis apeliavo ir į tai, jog jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su jo Socialinio tyrimo išvada. Tačiau iš nuteistojo asmens byloje esančio Alytaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės J. Š. pranešimo matyti, jog 2021 m. birželio 9 d. šis nuteistasis buvo supažindintas su jo Socialinio tyrimo išvada, tačiau jis atsisakė pasirašyti, kad susipažino su šiuo dokumentu (asmens bylos 7 t., b. l. 48). Todėl nuteistojo skundo motyvas dėl neva nesudarytos galimybės susipažinti su Socialinio tyrimo išvada atmetamas kaip nepagrįstas.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog pataisos įstaigoje nėra gauta vykdomųjų raštų, išduotų nuteistojo atžvilgiu, o pats jis teigia neturintis jokių finansinių įsipareigojimų. Tačiau patikrinus Administracinių nusižengimų registro duomenis paaiškėjo, jog nuteistasis turi 2 837 Eur skolą. Pats nuteistasis teigia, jog šios sumos išieškojimas jau yra nutrauktas suėjus išieškojimo senaties terminui, tačiau tai įrodančių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu jau yra suėję nuteistojo atžvilgiu paskirtų administracinių nuobaudų – baudų išieškojimo senaties terminai, o tos baudos likę nesumokėtos ir neišieškotos, tai tokia aplinkybė jokiu būdu nepateisina nuteistojo vengimo vykdyti turimas finansines prievoles ir leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis anksčiau vengė savo finansinių prievolių vykdymo, nors jis dirbo tiek būdamas laisvėje, tiek ir šios bausmės atlikimo metu.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog praeityje nuteistasis buvo neigiamai įtakojamas bendrininkų grupės, o jis pats suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nevaržomu nusikalstamumu. Pats nuteistasis teigia, jog būdamas laisvėje jis tiesiog atsitiktinai patekdavo tarp kitų teisės pažeidėjų. Dėl šių aplinkybių daroma išvada, jog nuteistojo pasidavimas aplinkinių įtakai yra tiesiogiai susijęs su jo nusikalstamu elgesiu. Taip pat šios aplinkybės leidžia teigti, jog laisvėje nuteistasis palaikė socialinius ryšius su kriminalinį elgesį puoselėjančiais asmenimis, su kuriais kartu netgi ir vykdė nusikaltimus. Teismas vertina, jog šiuo metu dar nėra jokių garantijų, kad, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis nesijaučia vienišu. Nuteistajam nėra būdingas autoagresyvus ar suicidinis elgesys, tačiau savęs įvertinimui jam trūksta adekvatumo. Nuteistojo požiūris į save nėra brandžiai suformuotas, kadangi jam stinga gebėjimo kritiškai save įvertinti, atapžįstant ir įvardyjant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus bei charakterio savybes. Nuteistasis sudaro savimi itin pasitikinčio žmogaus įvaizdį, tačiau jis save vertina per daug optimistiškai. Pokalbio metu nuteistojo emocijos yra stabilios, tačiau pastebimas ir vidutinis nerimo lygis. Jis turi tvirtą nuomonę, kurios stengiasi nuožmiai laikytis bei ją apginti. Kai kuriose situacijose nuteistasis yra linkęs elgtis itin ryžtingai, kiek impulsyviai, greitai priimti skubotus ir ne visada tinkamus sprendimus. Nuteistasis yra linkęs ginti savo teises, jis ne visuomet palankiai vertina priežiūros darbo metodus. Jis geba analizuoti nusikaltimus įtakojusias priežastis, tačiau ši analizė yra vien tik paviršutiniška.
Jau minėta, jog sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, tokio asmens elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo laikotarpiu buvo paskatintas 8 kartus. Tačiau per tą patį laiką nuteistasis buvo net 25 kartus nubaustas drausmine tvarka, iš kurių paskutinė drausminė nuobauda jam paskirta dar 2020 m. rugsėjo 17 d. Vertėtų pažymėti ir tai, jog nuteistasis buvo nubaustas drausmine tvarka už itin šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas; pataisos įstaigos administracijos nurodymų nevykdymas; uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas; grubus elgesys su pareigūnais. Nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau pirmiau paminėtos aplinkybės dėl visų jo įvykdytų drausmės pažeidimų neleidžia jo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu bei pavyzdingu. Šis faktorius visų aktualių aplinkybių kontekste taip pat negali būti sumenkintas, kadangi tai tiesiogiai parodo nuteistojo asmens elgseną bei nesitaikymą su nustatyto režimo taisyklėms. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi 8 paskatinimus, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti ypatingai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Analizuojant nuteistojo elgesį dabartinės bausmės atlikimo metu, be kita ko, itin svarbu pažymėti ir tai, jog nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuteistasis bausmę atlikinėjo Alytaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, tačiau dėl sistemingai vykdomų drausmės pažeidimų nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. jis buvo sugrąžintas į Alytaus pataisos namus, kadangi prarado jam suteiktą teisę išvykti be sargybos arba be palydos. Vienas iš nuteistojo skundo argumentų buvo tai, jog Alytaus pataisos namų administracija šiuo metu vilkina sprendimo dėl teisės jam išvykti be sargybos arba be palydos suteikimo. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog klausimas dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų išvykimo be sargybos arba be palydos sprendžiamas pagal BVK 154 straipsnį ir šiuo atveju toks klausimas nepatenka į BVK 157 straipsnio reguliavimo sritį, kadangi nuteistojo teisė išvykti be sargybos arba be palydos neturi esminės reikšmės lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Pažymėtina, jog pataisos įstaigos administracijos sprendimai dėl nuteistųjų teisės išvykti be sargybos arba be palydos skundžiami BVK nustatyta tvarka, tačiau šie sprendimai negali būti skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo objektas.
Visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo T. S. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekantys itin opūs kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teistumai; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis T. S., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 2 metai 2 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo T. S. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis T. S. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta šiam nuteistajam individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo T. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 357-137 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo T. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 357-137 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo T. S. asmens bylą Nr. 16215 grąžinti Alytaus pataisos namams.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.