Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-12 · Administracinė byla Nr. eI-3517-596/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-09-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-12
Bylos Nr.
eI-3517-596/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01456-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Lietuvos edukologijos universiteto
Atsakovas
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3517-596/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01456-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3.; 29.9.; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės,

Viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos edukologijos universiteto skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymus Nr. 4-233 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, susigrąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-233) ir Nr. 4-234 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-234).

Nurodo, kad skundžiami įsakymai priimti, remiantis VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) 2015 m. lapkričio 27 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035/IT01 (toliau – ir Tyrimo išvada). Šioje išvadoje LVPA teikė siūlymą Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – ir Ūkio ministerija) susigrąžinti sumokėtų lėšų, vykdant iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ bendrai finansuojamą projektą Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 „Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso renovacija (rekonstrukcija)“ (toliau – ir Projektas), dalį, nes pareiškėjas, papildomai, nepaskelbęs apie supaprastintą pirkimą, tačiau deklaravęs jo išlaidas, iš tiekėjo nupirkęs cokolio, fasado, stogo šiltinimo, apdailos, langų sandarinimo ir parapetų pakėlimo darbus, pasirinko netinkamą pirkimo būdą, numatytą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – ir VPĮ) 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte; ir išskaičiuoti nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą, nes, vykdydamas Projektą, pareiškėjas be Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) sutikimo atliko techninių sprendinių pakeitimus – pakeitė statybines medžiagas (parapetų stogelių skardą) pigesnėmis ir turinčiomis kitokias technines charakteristikas, negu buvo numatyta techniniame projekte, ir tokiu būdu padidino Projekto sąnaudas (kurias deklaravo), proporcingai nepadidindamas Projekto vertės.

Pareiškėjas dėl papildomų darbų įsigijimo ir LVPA konstatuoto pirmojo pažeidimo mano, jog LVPA netinkamai vadovavosi VPĮ, netinkamai taikė vien tik VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas ir nepagrįstai netaikė kitų VPĮ 92 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių supaprastintų pirkimų ypatumus, įskaitant atvejus, kada perkančioji organizacija gali atlikti supaprastintą pirkimą jo neskelbdama. Pažymi, kad VPT 2016 m. birželio 20 d. pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-2082 (toliau – ir VPT išvada) iš esmės yra teisiškai (pagal VPĮ) įvertinti visi minėti papildomi pirkimai vykdant Projektą, tokio vertinimo esmė – nepaisant, kad kai kuriose pareiškėjo sudarytose papildomų darbų rangos sutartyse (ir / ar kituose susijusiuose dokumentuose) nurodytas konkretus pirkimo teisinis pagrindas (VPĮ 92 str. 7 d. 1 p.), tai savaime nereiškia, kad tam tikrų pirkimų nebegalima vertinti pagal kitas VPĮ nuostatas, o tai atlikus, pasikeistų VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto taikymo pasekmės. Pateikia pavyzdį, kad VPT išvadoje teigiama, jog pagal 2013 m. rugpjūčio 6 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. TS13VP13-111 nupirkti darbai, kurių kaina 21 464,81 Eur, galėjo būti įsigyjami, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu, ir tokiu būdu jų vertę galima būtų atimti iš kitų pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą nupirktų darbų verčių bei tokią gautą sumą lyginti su pradinės pirkimo sutarties kainos 30 proc. VPT išvadoje taip pat pažymėta, kad perkančioji organizacija gali vykdyti pirkimus ir įsigyti darbus, vadovaudamasi skirtingais VPĮ pagrindais ir tokiais atvejais, taikant VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą, jų vertės neprivalo būti sumuojamos. Pareiškėjas sutinka su tokiu VPT išvadoje pateiktu teisės aiškinimu, pažymėdamas, kad toks teisės aiškinimas atitinka ir turinio viršenybės prieš formą principo aiškinimą ir taikymą. Daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju LVPA nederėjo apsiriboti vien tik VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto taikymu, o privalėjo įvertinti kiekvieną papildomą pirkimą atskirai pagal tai, kokioms įstatymo nuostatoms jis atitinka, nepaisant, koks pirkimo pagrindas buvo deklaruojamas.

Tai, kad, vykdant Projektą, ne visi atlikti papildomi pirkimai atlikti pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, pareiškėjas grindžia pasitelktų UAB Statybos teismo ekspertizių centro ekspertų atliktu tyrimu, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokie papildomi darbų pirkimai atitiko VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų bei 3 dalies 6 punkto nuostatas. 2016 m. balandžio 25 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 16-16 (toliau – Ekspertinio tyrimo aktas) pateiktos išvados, kad: 1) 2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. 10/VP13-011/1 papildomų darbų pirkimas (vertė 75 248,85 Eur) atitinka VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punkto sąlygas dėl darbų tapatumo, t. y. nupirkti darbai yra tokie patys, kaip ir nurodyti pagrindinėje pirkimo sutartyje; 2) 2013 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS13VP13-111 papildomų darbų pirkimas (vertė 21 464,81 Eur) atitinka VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto sąlygas, t. y. tuos darbus dėl techninių priežasčių galėjo atlikti tik tas pats rangovas (tiekėjas) ir nebuvo jokios kitos alternatyvos; 3) 2014 m. rugpjūčio 20 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS14VP18-108 dalies papildomų darbų pirkimas (langų sandarinimo darbai, kurių vertė 17 966,67 Eur) atitinka VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto sąlygas, t. y. tuos darbus dėl techninių priežasčių galėjo atlikti tik tas pats rangovas (tiekėjas) ir nebuvo jokios kitos alternatyvos.

Atsižvelgdamas į Ekspertinio tyrimo aktą ir VPT išvadoje pateikiamą teisės aiškinimą ir taikymą, pareiškėjas daro išvadą, kad, vykdant Projektą, pareiškėjas iš tiekėjo AB „Panevėžio statybos trestas“ (toliau – ir Tiekėjas) pirko papildomus statybos rangos darbus, vadovaudamasis skirtingais VPĮ pagrindais, t. y. iš visų papildomų darbų už 457 666,08 Eur pareiškėjas nupirko darbų: a) pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktą už 75 248,85 Eur (2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. 10/VP13-011/1); b) pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą už 39 613,48 Eur (21 464,81 Eur – 2013 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS13VP13-111 ir 17 966,67 Eur – 2014 m. rugpjūčio 20 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS14VP18-108); c) pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą už 342 985,75 Eur (25 677,00 Eur – 2013 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS13VP13-110; 30 883,21 Eur – 2013 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS13VP13-112; 286 425,54 Eur –2014 m. rugpjūčio 20 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS14VP18-108). Konstatuoja, kad pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą pareiškėjas nupirko papildomų darbų ne už 457 666,08 Eur, kaip nurodyta LVPA Tyrimo išvadoje, o už 342 985,75 Eur ir ši suma neviršija 30 proc. pradinės pirkimo sutarties kainos. Todėl pareiškėjas negali būti laikomas pažeidęs VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas ir kitų Tyrimo išvadoje nurodomų teisės aktų nuostatų, kurios yra išvestinės ir bendrojo pobūdžio.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesutinka su VPT išvadoje pateikta išvada, kad pagal 2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. 10/VP13-011/1 atliktas papildomas darbų pirkimas už 75 248,85 Eur negali būti pripažintas atliktu pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktą, nes, nors sąlyga dėl darbų tapatumo yra tenkinama, tačiau neišpildyta kita būtina sąlyga – apie galimybę pirkti papildomai pareiškėjas nenurodė skelbime apie viešąjį pirkimą. Nurodo, jog pareiškėjas 2009 m. centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVPIS) įkėlė skelbimą apie supaprastintą pirkimą, kuriame, kiek tai nustatė atitinkamas tuometinis teisinis reguliavimas, reglamentuojantis tokio pobūdžio informacijos paskelbimo formą ir turinį, pateikė visą teisės aktų nustatytą privalomą informaciją bei papildomą informaciją, įskaitant ir informaciją apie pareiškėjo galimybę pirkti papildomus darbus. Minėto skelbimo V.2. punkte pareiškėjas nurodė, kad pirkimo dokumentai skelbiami CVPIS, t. y. pareiškėjas kaip papildomą informaciją skelbime pateikė nuorodą į CVPIS, kur bet kuris viešuoju pirkimu besidomintis subjektas galėjo pamatyti pagrindinės pirkimo sutarties projektą ir tokiu būdu sužinoti (gauti informaciją) apie pareiškėjo galimybę pirkti papildomus darbus.

Pažymi, kad nei LVPA, nei VPT nevertino to fakto, kad dalis pareiškėjo papildomų darbų pirkimų galėjo būti pripažinti kaip atlikti pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas, t. y. pripažinti mažos vertės darbų pirkimais (VPĮ 2 str. 15 d.), kurių vertės neįskaitomos į darbų, nupirktų pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto, vertes.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nesutinka su LVPA Tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, kad, įvertinus visus pareiškėjo, vykdant Projektą, atliktus papildomų darbų pirkimus kaip atliktus pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir nustačius, kad jų vertė 54 676,20 Eur viršijo 30 proc. pradinės pirkimo sumos, neteisėtu pripažintas visas paskutinysis 304 392,21 Eur vertės pirkimas, nepaisant, kad tik nedidelė jo dalis (54 676,20 Eur) yra virš 30 proc. pradinės pirkimo sumos ribos. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.226 straipsnyje įtvirtintą dalinį sutarčių negaliojimo teisės institutą, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011, teigia, kad konstatavus, jog, vykdant Projektą, papildomų darbų pirkimų negalima laikyti kaip atliktų pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktą, 3 dalies 4 ir 6 punktus, reikėtų nustatyti, kiek (kokios vertės) papildomų darbų nupirkta, pažeidus VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, ir tik tą, viršijančią 30 proc. pradinės pirkimo kainos, darbų vertę pripažinti su pažeidimu susijusiomis išlaidomis, ir tik nuo jos – nuo neteisėtos vertės, o ne nuo visos pirkimo sutarties kainos, kaip tai atliko LVPA, taikant korekcijas, apskaičiuoti netinkamas finansuoti išlaidas.

Pasisakydamas dėl antrojo Tyrimo išvadoje nustatyto pažeidimo, pareiškėjas nurodo, jog parapetų renovacijos (atnaujinimo) darbus pareiškėjas iš Tiekėjo pirko kaip papildomus pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. TS14VP18-108. Tirdama šį pažeidimą, LVPA nustatė, kad faktiškai sumontuotų parapetų kaina yra 16 proc. mažesnė už projektinių parapetų kainą. Kainų skirtumas – 1 730,03 Eur. Ši suma Tyrimo išvadoje įvardinta kaip padidinanti Projekto sąnaudas, proporcingai nepadidinanti jo vertės. LVPA šią sumą pripažino ir netinkamomis finansuoti išlaidomis. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl, jau nustačiusi su pažeidimu susijusias netinkamas finansuoti išlaidas ir jas pagrindusi, LVPA toliau tęsė jų skaičiavimą už tą patį pažeidimą: minėta suma (1 730,03 Eur) buvo sumažinta pakeistų medžiagų vertė (16 396,31 Eur) ir nuo tokios sumažintos pakeistų medžiagų vertės – 14 666,28 Eur, kurią LVPA įvardijo kaip tinkamų finansuoti pakeistų medžiagų išlaidų vertę, taikant 25 proc. finansinę korekciją, papildomai apskaičiuota netinkamų finansuoti išlaidų suma 3 666,57 Eur, kuri kartu su minėta, LVPA jau už šį pažeidimą nustatyta ir pagrįsta netinkamų finansuoti išlaidų suma (1 730,03 Eur), sudaro galutinę netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 5 396,60 Eur.

Pareiškėjui taip pat nesuprantama, kokiais teisės aktais, kokiomis rekomendacijomis, gairėmis ir pan., kokia teisine logika vadovaujantis tinkamų finansuoti Projekto išlaidų vertė (14 666,28 Eur) kartu tampa (įvardijama kaip) su viešojo pirkimo pažeidimu susijusi išlaidų suma, nuo kurios papildomai apskaičiuojamos netinkamos finansuoti išlaidos.

Pareiškėjo įsitikinimu, priimdamas skundžiamus įsakymus, atsakovas, konstatavęs padarytus pažeidimus ir paskyręs poveikio priemones – finansavimo sumažinimą, visiškai neatsižvelgė į pažeidimų pobūdį, svarbą, nevertino dėl pažeidimų kilusių nuostolių. Skundžiamų įsakymų argumentacija iš esmės susideda vien iš nuorodos į LVPA Tyrimo išvadą, kurioje nėra jokių pagrindimų, kodėl už nustatytus pažeidimus buvo pritaikytas toks didelis – 25 proc. nuo netinkamų finansuoti išlaidų sumos – finansinės korekcijos dydis. Pareiškėjo įsitikinimu, tokia poveikio priemonė nėra adekvati nustatytiems pažeidimams, kurių pobūdį nusako tokios faktinės aplinkybės, jog tie pažeidimai iš esmės susiję vien tik su tuo, kad pareiškėjas skelbime apie viešąjį pirkimą nenurodė informacijos apie faktiškai egzistavusią galimybę pirkti papildomus darbus, o pažeidimų mastą nusako tai, kad, įvykdydamas 1,8 mln. Eur vertės Projektą, pareiškėjas 54 tūkst. Eur (tik 3 proc. Projekto vertės) didesne suma atliko papildomų darbų pirkimų.

Pateikia argumentus dėl skundžiamų įsakymų turinio prieštaravimų ir neatitikimų, teigdamas, kad neaiškus ir klaidinantis Įsakymo Nr. 4-234 turinys yra savarankiškas pagrindas pripažinti šį įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti (t. 1, b. l. 1–11).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Ūkio ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, atsižvelgiant į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), kurios yra specialus Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimą reglamentuojantis teisės aktas, kurio nuostatos yra privalomos visiems tokio administravimo subjektams, nuostatas, reguliuojančias pažeidimų tyrimą ir nustatymą, LVPA, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė galutinį sprendimą dėl netinkamų finansuoti išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, o šio LVPA sprendimo pagrindu Ūkio ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, nekeisdama LVPA sprendimu nustatytų netinkamų išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, priėmė skundžiamus sprendimus dėl LVPA pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo. Pažymi, jog Ūkio ministerija negali keisti nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumos (Taisyklių 198 p.), nes priešingu atveju ji pažeistų Taisykles. Ūkio ministerija yra saistoma LVPA priimamų sprendimų dėl pažeidimų konstatavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumų, kurie pripažįstami kaip galutiniai sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymas dėl paramos grąžinimo turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi –pažeidimo tyrimo išvada. Skundžiami sprendimai, Ūkio ministerijos priimti atsižvelgiant į LVPA sprendimą dėl pažeidimo ir jame pateiktą pasiūlymą Ūkio ministerijai, būtent yra dėl netinkamų finansuoti pareiškėjo Projekto išlaidų susigrąžinimo, nustačius Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą. Tuo tarpu, įgyvendinant pareiškėjo Projektą, padaryto pareiškėjo pažeidimo tyrimas ir nustatymas yra LVPA kompetencija (Taisyklių 195 p.).

Nurodo, jog LVPA, nustačiusi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą, vadovavosi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės). Kaip nurodyta Tyrimo išvadoje, nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas, vadovaujantis Gairių 24 punktu, pritaikant 25 proc. finansinės korekcijos dydį. LVPA, pritaikiusi 25 proc. finansinės korekcijos dydį, apskaičiavo netinkamų finansuoti Projekto išlaidų sumą ir priėmė sprendimą tą sumą pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis. Minėto sprendimo pagrindu Ūkio ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, nekeisdama LVPA Tyrimo išvadoje nustatytos netinkamų finansuoti išlaidų sumos bei pažeidimo apimties ir turinio, priėmė sprendimą dėl LVPA pripažintų netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo.

Pasisakydama dėl skundžiamų sprendimų turinio prieštaravimų ir neatitikimų, nurodo, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ ir 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 4-604 „Dėl papildomo finansavimo projektams, įgyvendinamiems pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ iš viso pareiškėjo Projektui buvo skirta iki 1 904 168,68 Eur finansavimo.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 4-727 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, sumažinimo ir susigrąžinimo“ ir 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 4-728 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ pareiškėjo Projektui finansavimas buvo sumažintas nuo 1 904 168,68 Eur iki 1 882 352,03 Eur, nes LVPA pareiškėjo Projekte nustatė Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą ir netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 21 816,65 Eur. Pareiškėjas apie priimtus Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymus buvo informuotas Ūkio ministerijos 2015 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-6285.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 4-672 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 4-727 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, sumažinimo ir susigrąžinimo“ pakeitimo“ buvo pakeista Įsakymo Nr. 4-727 preambulė, nekeičiant joje LVPA nustatytos netinkamos finansuoti išlaidų sumos – 21 816,65 Eur. Įsakymas Nr. 4-728 keistas nebuvo, kadangi netinkama finansuoti išlaidų suma nesikeitė.

Nagrinėjamu atveju, LVPA pareiškėjo Projekte nustačiusi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 80 430,41 Eur. Įsakymu Nr. 4-234 pareiškėjo Projektui finansavimas buvo sumažintas nuo 1 882 352,03 Eur iki 1 801 921,62 Eur. Daro išvadą, jog pareiškėjas nepagrįstai skunde teigė, jog „<...> Projekto finansavimas ne padidinamas <...>, o sumažinamas, tačiau ne 80 430,41 Eur suma <...>, o niekuo nepagrįsta 102 247 Eur suma“ (t. 2, b. l. 3–9).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakydama dėl pirmojo LVPA nustatyto pažeidimo, nurodo, jog LVPA Tyrimo išvadoje (54 psl.) yra konstatuota, jog darbus galėjo atlikti kitas rangovas. Šią išvadą patvirtino ir VPT, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir Finansų ministerija) neprivaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Tyrimo išvados, pateikusi VPT išvadą, kurioje konstatavo, kad pirkimo teisinis pagrindas neatitinka VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto sąlygos ta apimtimi, kurioje sudarytų pirkimų sutarčių vertės viršija 30 proc. ribą nuo pradinės sutarties kainos, ir sutiko su LVPA Tyrimo išvada, jog papildomo pirkimo būdas buvo pasirinktas neteisėtai. Daro išvadą, jog šioje byloje LVPA priimtų sprendimų teisėtumas ir tų sprendimų reikšmingos faktinės aplinkybės yra atskleistos tiek LVPA Tyrimo išvadoje, tiek VPT išvadoje, tiek Finansų ministerijos 2017 m. kovo 15 d. rašte „Dėl skundo“, kuriame Finansų ministerija taip pat pasisako apie parinktų finansinių korekcijų (pataisų) pagrįstumą. Konstatuoja, jog pareiškėjas – Projekto vykdytojas, vadovaudamasis VPĮ 86 straipsnio reikalavimais, privalėjo skelbti apie papildomą pirkimą, o ne vadovautis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta išimtimi ir vykdyti papildomą pirkimą apklausos būdu.

LVPA nesutinka su pareiškėju, jog tai, kad jo įsigytų papildomų rangos darbų vertė 54 676,20 Eur viršijo 30 proc. ribą nuo pradinės sutarties kainos, neproporcinga taikyti 75 033,81 Eur finansinę korekciją. LVPA pažymi, jog nustačius VPĮ pažeidimą, kai perkančioji organizacija privalėjo skelbti apie papildomą pirkimą, tačiau taip nesielgė, taikoma finansinė korekcija nuo visos netinkamai sudarytos sutarties (100 proc. arba 25 proc.), o papildomų darbų sutarties vertė šiuo atveju siekė 304 392,21 Eur.

Dėl antrojo LVPA nustatyto pažeidimo (nustatyta, kad faktiškai sumontuotos parapetų skardos techninės charakteristikos neatitinka numatytų techniniame projekte (t. y. 0,5 mm skarda dengta poliesteriu vietoje 0,5 mm skardos dengtos puralu) pareiškėjas skunde teigė, jog nesupranta, kodėl dėl šio pažeidimo buvo ne tik netinkamomis pripažintos faktiškai sumontuotų parapetų kainą viršijusios išlaidos (16 proc. arba 1 730,03 Eur), bet ir pritaikyta 3 666,57 Eur finansinė korekcija. LVPA nurodo, jog ji nustatė ne tik netinkamas išlaidas, kurios viršijo realiai įsigytų medžiagų kainas, tačiau iš visos darbo „N12P-0713 Parapetų, stogelių dengimas skarda, pagaminant detales, kai tvirtinimo pagrindas betonas arba mūras“ sumos 16 396,31 Eur, atėmusi nepagrįstas išlaidas 1 730,03 Eur ir gavusi realią darbų sumą 14 666,28 Eur, pritaikė minimalią 25 proc. finansinę korekciją (3 666,57 Eur) už VPĮ pažeidimą. LVPA Tyrimo išvadoje konstatavo, kad techninių sprendinių keitimai be VPT sutikimo galimi tik tada, kai pirkimo sąlygose bei sutartyje yra numatyta tokia galimybė, nurodant priežastis, kurioms esant galimos atitinkamos korekcijos, įforminama tvarka ir atliekamų darbų kainodaros taisyklės. Rangos sutartyje ir papildomoje pirkimo sutartyje nebuvo numatytos keičiamų darbų kainodaros taisyklės, todėl tokie keitimai nebuvo galimi be VPT sutikimo. Daro išvadą, jog pareiškėjas, pakeisdamas medžiagas be VPT sutikimo ir nevykdydamas VPĮ nustatytų procedūrų šioms medžiagoms įsigyti, pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalį, 3 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, jog LVPA, vadovaudamasi Metodinėse pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“, 26 punktu ir Gairėmis, nustatytam pažeidimui apskaičiavo proporcingą finansinį poveikį už pirkimų reikalavimų nesilaikymą. Pažymi, kad pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyta finansinė korekcija nuo dėl netinkamai įvykdyto pirkimo sudarytos sutarties, t. y. buvo nepripažintos tinkamomis tik dalis (25 proc.) išlaidų nuo netinkamai sudarytos sutarties ir buvo nustatyta finansinė korekcija nuo netinkamai pakeistų medžiagų išlaidų vertės (25 proc.).

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog dėl pirkimų pažeidimų jam buvo pritaikyta per didelė korekcija, nurodydama, jog Gairėse 24 pažeidimo rūšiai yra nustatyta pagrindinė 100 proc. finansinė korekcija ir 25 proc. sumažinta finansinė korekcija, kuri ir buvo pritaikyta pažeidimo tyrimo metu (tą patį pažymėjo ir Finansų ministerija 2017 m. kovo 15 d. rašte „Dėl skundo“). Pažymi, kad Gairėse nustatytos finansinės pataisos už viešųjų pirkimų pažeidimus, naudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, niekaip nediferencijuojamos pagal tai, ar pilnai įgyvendintos projekto veiklos, nes veiklų pilnas įgyvendinimas neturi jokio ryšio su pirkimų pažeidimais, taip pat nediferencijuojamos pagal lėšas padariusio subjekto statusą – universitetas ar kt. (t. 2, b. l. 49–56).

Skundas atmestinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 4-233 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 vykdytojui Lietuvos edukologijos universitetui, susigrąžinimo“ ir 2017 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 4-234 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“, priimtų LVPA Tyrimo išvados, laikytinos motyvuojamąja skundžiamų sprendimų dalimi, pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas su Ūkio ministerija ir LVPA 2010 m. birželio 8 d. sudarė 2009 metais pradėto vykdyti iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ finansuojamo projekto „Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso renovacija (rekonstrukcija)“ Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 (toliau – ir Finansavimo ir administravimo sutartis) (t. 1, b. l. 189–208). Finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 punkte nustatyta, kad Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 5 930 202 Lt (1 717 505,21 Eur). 2014 m. spalio 8 d. Ūkio ministerija, LVPA ir pareiškėjas pasirašė Finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimo susitarimą Nr. 4/TS14VP18-124, kuriuo, be kita ko, pakeitė Finansavimo ir administravimo sutarties 2.1 punktą, nustatant, kad Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 6 574 713,63 Lt (1 904 168,68 Eur) (t. 1, b. l. 45–46).

Finansavimas Projekto kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 5 930 202 Lt finansavimo, skirtas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ (t. 2, b. l. 38–39). Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 4-604 „Dėl papildomo finansavimo projektams, įgyvendinamiems pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ skyrė papildomą finansavimą Projekto kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 644 511,63 Lt (186 663, 47 Eur) finansavimo (t. 2, b. l. 40–41).

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 4-728 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ pareiškėjo Projekto finansavimui skirta iki 1 882 352,03 Eur (t. 2, b. l. 45–46).

LVPA, gavusi pranešimą apie įtariamus pažeidimus pareiškėjui vykdant Projektą, 2015 m. liepos 27 d.–lapkričio 27 d. atliko pažeidimo tyrimą ir surašė 2015 m. lapkričio 27 d. Tyrimo išvadą (t. 1, b. l. 47–57). Patikrinimo metu nustatė, kad Projekto vykdytojas – pareiškėjas apklausos būdu atliko papildomų cokolio, fasado, stogo šiltinimo, apdailos, langų sandarinimo ir parapetų pakėlimo darbų pirkimą ir pasirašė 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. TS14VP18-108, kurios vertė 1 051 005,43 Lt (304 392,21 Eur). Pareiškėjas papildomo pirkimo sutarties išlaidas deklaravo mokėjimo prašymuose: MP029 2014 m. rugsėjo 31 d. PVM sąskaita faktūra PST Nr. 111895, suma – 116 679,67 Eur; MP030 2014 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra PST Nr. 112454, suma – 4 562,83 Eur, ir 2014 m. lapkričio PVM sąskaita faktūra PST Nr. 112494, suma – 160 190,22 Eur; MP032 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra PST Nr. 112747, suma – 12 585,12 Eur, ir 2015 m. sausio 13 d. PVM sąskaita faktūra PST Nr. 112776, suma – 10 374,37 Eur. LVPA pažymėjo, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma (304 392,22 Eur) viršija papildomo pirkimo sutarties kainą 0,01 Eur, todėl paskutinės PVM sąskaitos faktūros suma nurodoma 0,01 Eur mažiau, nei nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje – 10 374,38 Eur. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 13-R4-339 pateikė pirkimų plano pakeitimą, į kurį įtraukė papildomą pirkimą – aliuminio vitrinų ir durų keitimas (pirkinių plano 11 eilutė). LVPA įvertino pirkimų plano 11 eilutėje nurodyto papildomo pirkimo ir darbų, kurių buvo atsisakyta, sumas ir nustatė, kad pirkimų plano 10 eilutėje nurodyto papildomo pirkimo būdas pasirinktas netinkamai. Darė išvadą, jog kadangi 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsigytų papildomų rangos darbų pirkimo vertė 54 676,20 Eur viršijo 30 proc. pradinės pirkimo sumos, todėl papildomas pirkimas negalėjo būti vykdomas apklausos būdu. Kadangi pareiškėjas pažeidė LVPA Tyrimo išvados 7.3 dalies II punkto išvadoje nurodytas teisės normas, vadovaujantis Gairių 24 punktu, pasiūlyta 25 proc. finansinė korekcija (75 033,81 Eur) nuo likusios papildomo pirkimo sutarties vertės – 300 135,24 Eur (304 392,21 Eur - 4 256,97 Eur) (t. y. įvertinus su Tyrimo išvados III dalyje nustatytu pažeidimu susijusių išlaidų dalį – 4 256,97 Eur). Nurodė, jog su viešojo pirkimo pažeidimu susijusių išlaidų suma – 300 135,24 Eur, pritaikius 25 proc. finansinę korekciją, netinkamų finansuoti išlaidų suma – 75 033,81 Eur (su įtariamu pažeidimu susijusių išlaidų suma x 25 proc. (finansinės korekcijos dydis)).

Taip pat LVPA nustatė, kad pareiškėjas mokėjimo prašymuose deklaravo atlikto darbo „N12P-0713 Parapetų, stogelių dengimas skarda, pagaminant detales, kai tvirtinimo pagrindas betonas arba mūras“ išlaidas, kurių vertė – 56 613,17 Lt (16 396,31 Eur). 2015 m. vasario 17–18 d. atliktos Projekto patikros vietoje metu nustatė, kad faktiškai sumontuotos parapetų skardos techninės charakteristikos neatitinka numatytų techniniame projekte, t. y. 0,5 mm skarda, dengta poliesteriu, vietoje 0,5 mm skardos, dengtos puralu. LVPA ekspertas, patikrinęs pareiškėjo 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. 13-R4-204 pateiktus paaiškinimus, nustatė, kad faktiškai sumontuotų parapetų kaina yra 16 proc. arba 5 973,46 Lt (1 730,03 Eur) mažesnė, nei projektinių parapetų kaina. Pareiškėjas, pakeisdamas medžiagas be VPT sutikimo ir nevykdydamas VPĮ nustatytų procedūrų šioms medžiagoms įsigyti bei deklaruodamas išlaidas mokėjimo prašymuose, pažeidė Tyrimo išvados 7.3 dalies III punkto išvadoje nurodytas teisės normas. Kainų skirtumas – 1 730,03 Eur, nepripažintas tinkamomis finansuoti išlaidomis, nes padidina Projekto sąnaudas, proporcingai nepadidindamos jo vertės. Pasiūlyta 25 proc. finansinė korekcija 3 666,57 Eur nuo tinkamos finansuoti pakeistų medžiagų išlaidų vertės – 14 666,28 Eur (16 396,31 Eur - 1 730,03 Eur). Nurodė, jog su viešojo pirkimo pažeidimu susijusių išlaidų suma – 14 666,28 Eur, pritaikius 25 proc. finansinę korekciją, netinkamų finansuoti išlaidų suma – 3 666,57 Eur. Netinkamų finansuoti išlaidų suma – 5 396,60 Eur, apskaičiuota taip: 1 730,03 Eur (kainų skirtumas) + 3 666,57 Eur (14 666,28 Eur x 25 proc.).

Tyrimo išvados 11 dalyje nurodyta, jog LVPA, atsižvelgdama į tai, kad nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 80 430,41 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir pateikė pasiūlymą Ūkio ministerijai susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį – 43 587,86 Eur, taikant lėšų pervedimo būdą, ir išskaičiuoti nesumokėtų netinkamų finansuoti išlaidų sumą – 36 842,55 Eur, iš pareiškėjo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, kadangi lėšos Projekto vykdytojui (pareiškėjui) dar nesumokėtos.

Pareiškėjas, nesutikęs su Tyrimo išvada, dėl jos pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Finansų ministerija, atsižvelgdama į VPT išvadą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad pirkimo „Stogo šiltinimo, patalpų vidaus apdailos, langų sandarinimo, išorinių sienų bei perdangų virš pravažiavimų šiltinimo, parapetų pakėlimo darbų pirkimas“ teisinis pagrindas neatitinka VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto sąlygos ta apimti, kurioje sudarytų pirkimų sutarčių vertės viršija 30 proc. ribą nuo pagrindinės sutarties kainos, be to, VPT pareiškė, kad sutinka su LVPA sprendimu (Tyrimo išvada), kad pirkimo būdas pasirinktas neteisėtai (t. 1, b. l. 165–172), 2017 m. kovo 15 d. rašte Nr. ((24.16)-5K-1526862-5K-1608196-5K-1610355-5K-1610967-5K-1609045-5K-1612278-5K-1613364-5K-161396)-6K-1702060 darė išvadą, jog VPT ir LVPA savarankiškai pagal kompetenciją patvirtino tą patį VPĮ pažeidimą (t. 2, b. l. 30–33).

Lietuvos Respublikos ūkio ministras, be kita ko, atsižvelgdamas į LVPA Tyrimo išvadą, Finansų ministerijos 2017 m. kovo 15 d. raštą Nr. ((24.16)-5K-1526862-5K-1608196-5K-1610355-5K-1610967-5K-1609045-5K-1612278-5K-1613364-5K-161396)-6K-1702060, 2017 m. balandžio 13 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą Įsakymą Nr. 4-233, kurio rezoliucinės dalies 1.1 punktu nustatė, kad pareiškėjas iki 2017 m. birželio 30 d. privalo grąžinti išmokėtų lėšų dalį – 43 587,86 Eur, į Ūkio ministerijos sąskaitą (t. 2, b. l. 10–11), ir Įsakymą Nr. 4-234, kuriuo pakeitė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ antrąją pastraipą, skirdamas Projekto kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 1 801 921,62 Eur finansavimo (t. 2, b. l. 12–13).

Pareiškėjas, ginčydamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymą Nr. 4-233 ir Įsakymą Nr. 4-234, savo poziciją grindžia tuo, kad dalis pareiškėjo papildomai įsigytų darbų, kuriuos LVPA pripažino kaip įsigytus, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu, buvo už 39 613,48 Eur įsigyti, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu, dalis už 75 248,85 Eur – vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktu, o pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą pareiškėjas įsigijo darbų už 342 985,75 Eur. Todėl pareiškėjo už 342 985,75 Eur įsigytų papildomų darbų vertė neviršijo 30 proc. pradinės pirkimo sutarties kainos ir pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą.

VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 2 d.) 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Pagal VPĮ 92 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą gali neskelbti, jeigu yra bent viena iš šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų sąlygų. Tokiu atveju (išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3, 4, 7 punktuose, 4 dalies 2, 3 punktuose, 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose, 7 dalies 2 punkte nurodytus pirkimus) perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą pirkti prekių, paslaugų ar darbų neskelbdama apie pirkimą, apie tai privalo paskelbti informacinį pranešimą šio įstatymo 86 straipsnio nustatyta tvarka, o pirkimo sutartį sudaryti ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo dienos.

Pareiškėjo teigimu, 2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. 10/VP13-011/1 įsigyti darbai (vertė 75 248,85 Eur) buvo įsigyti vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktu.

VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodyta, jog neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai, perkant iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo sudaryta skelbiant apie pirkimą ir kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, galimybė pirkti papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento. Remiantis šia norma, gali būti atliekamas pirkimas, jei: 1) perkami papildomi darbai ir paslaugos; 2) papildomi darbai ir paslaugos perkami iš esamo tiekėjo; 3) perkami papildomi darbai ir paslaugos yra tapatūs, pirktiems pagal ankstesnę pirkimo sutartį; 4) ankstesnioji sutartis buvo sudaryta skelbiant apie pirkimą ir kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę; 5) galimybė pirkti papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime; 6) visi pirkimai skirti tam pačiam projektui vykdyti. Tik esant šių sąlygų visetui, gali būti atliekamas pirkimas supaprastintų neskelbiamų derybų būdu.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas 2010 m. balandžio 27 d. su AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. 10/VP13-011, kuri sudaryta, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 27 d. pirkimu Nr. 81586 supaprastintų skelbiamų derybų būdu (t. 1, b. l. 213–220). 2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartis Nr. 10/VP13-011/1 taip pat sudaryta su AB „Panevėžio statybos trestas“ (t. 1, b. l. 173–179). Sutartyje Nr. 10/VP13-011/1 nurodytų darbų tapatumas darbams (darbų daliai), nurodytiems sutartyje Nr. 10/VP13-011, patvirtintas Ekspertinio tyrimo aktu (t. 1, b. l. 81–134). Tačiau apie galimybę pirkti papildomai skelbime apie darbų, kurie buvo įsigyti sutartimi Nr. 10/VP13-011/1, pirkimą nebuvo nurodyta. Minėta, jog tam, kad, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktu, pirkimas būtų atliekamas, neskelbiant apie jį VPĮ 86 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti įgyvendintos visos VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos. Todėl nustačius, kad atliekant papildomą pirkimą nebuvo įgyvendinta viena iš kumuliatyvių sąlygų – galimybė pirkti papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, sutarties Nr. 10/VP13-011/1 sudarymo teisinis pagrindas negali būti VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktas. Pareiškėjo skundo teismui argumentas, kad jis skelbimo apie supaprastintą pirkimą V.2. punkte nurodė, jog pirkimo dokumentai skelbiami CVPIS, kur bet kuris viešuoju pirkimu besidomintis subjektas galėjo pamatyti pagrindinės pirkimo sutarties projektą ir tokiu būdu sužinoti (gauti informaciją) apie pareiškėjo galimybę pirkti papildomus darbus, nepaneigia išvados, jog apie galimybę pirkti papildomai skelbime apie darbų, kurie buvo įsigyti sutartimi Nr. 10/VP13-011/1, pirkimą nebuvo nurodyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus VPT išvadą, kurioje VPT iš pareiškėjo pateiktų dokumentų (2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartis Nr. 10/VP13-011/1, pirkimo sąlygos, kvietimas pateikti pasiūlymą) nustatė, kad pirkimas pagal sutartį Nr. 10/VP13-011/1 buvo vykdomas, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu (t. 1, b. l. 167), darytina išvada, jog 2010 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutarties Nr. 10/VP13-011/1 sudarymo teisinis pagrindas – VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktas.

Pareiškėjas skunde teismui teigė, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS13VP13-111 papildomų darbų pirkimas (vertė 21 464,81 Eur) ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS14VP18-108 dalies papildomų darbų pirkimas (langų sandarinimo darbai, kurių vertė 17 966,67 Eur) buvo vykdomas, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu.

VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 30 d.) nustatyta, jog neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai dėl techninių priežasčių, meninio kūrinio sukūrimo arba įsigijimo ar dėl objektyvių aplinkybių, patentų, kitų intelektinės nuosavybės teisių ar kitų išimtinių teisių apsaugos tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir kai nėra jokios kitos alternatyvos.

Ekspertinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog sutartyje Nr. TS13VP13-111 numatytus darbus (vertė 21 464,81 Eur) ir sutartyje Nr. TS14VP18-108 numatytą lango rėmo ir sienos tarpo sandarinimo, naudojant difuzinę plėvelę, darbą (vertė 17 966,67 Eur (t. 1, b. l. 162)) dėl techninių priežasčių galėjo atlikti tik tas pats rangovas, su kuriuo buvo sudaryta 2010 m. balandžio 27 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartis Nr. 10/VP13-011. Taigi remiantis Ekspertinio tyrimo išvada, minėti darbai galėjo būti įsigyjami, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Tačiau, įvertinus tai, jog tiek 2013 m. rugpjūčio 6 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartyje Nr. TS13VP13-111 (t. 1, b. l. 58–66), tiek 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartyje Nr. TS14VP18-108 (t. 1, b. l. 135–143) nurodyta, jog sutartis sudaryta, vadovaujantis viešuoju pirkimu, atliktu vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu; pareiškėjas 2015 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 09.03-R4-398 LVPA pateiktame paaiškinime neteigė, kad papildomų pirkimų sutartys sudarytos kitu, nei šiose sutartyse nurodytu VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 51); pareiškėjas 2015 m. gruodžio 14 d. skunde Nr. 13-R4-1107 Ūkio ministerijai dėl Tyrimo išvados nenurodė, jog sutartyje Nr. TS14VP18-108 numatyti lango rėmo ir sienos tarpo sandarinimo, naudojant difuzinę plėvelę, darbai buvo įsigyti, vadovaujantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktu (t. 2, b. l. 57–60); pareiškėjas kitus (ne VPĮ 92 str. 7 d. 1 p.) pirkimų vykdymo ir sutarčių sudarymo pagrindus nurodė tik po LVPA Tyrimo išvadoje konstatuoto VPĮ pažeidimo (t. 1, b. l. 172), pripažintina, jog papildomo pirkimo pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. TS14VP18-108 teisinis pagrindas – VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktas. Be to, pažymėtina, kad net atėmus minėtą sutarčių, pareiškėjo teigimu, sudarytų pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą, vertę (39 431,48 Eur), likusių papildomų darbų sudarytų sutarčių vertė (418 234,60 Eur) vis tiek viršija 30 proc., skaičiuojant nuo pagrindinės sutarties vertės (1 343 299,58 Eur), ribą.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartimi Nr. TS14VP18-108 įsigytų papildomų rangos darbų pirkimo vertė viršijo 30 proc. pradinės pirkimo sumos, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 86 straipsniu, privalėjo skelbti apie papildomą pirkimą, o ne vadovautis VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir vykdyti papildomą pirkimą apklausos būdu. Todėl LVPA Tyrimo išvadoje pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas, apklausos būdu atlikęs papildomų cokolio, fasado, stogo šiltinimo, apdailos, langų sandarinimo ir parapetų pakėlimo darbų pirkimą, t. y. pasirinkęs netinkamą papildomo pirkimo būdą ir deklaravęs papildomo pirkimo išlaidas mokėjimo prašymuose, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, 18 straipsnio 8 dalį, 85 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1179 „Dėl Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių (toliau – ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės) 8.7–8.8 punktus, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-265 patvirtinto Priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktą, Finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 punktą ir bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktą, Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1-117 patvirtintų Vilniaus pedagoginio universiteto supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 11.5.5.1 ir 15.5 punktus.

Pareiškėjo teigimu, pripažinus, jog, vykdant Projektą, papildomų darbų pirkimų negalima laikyti kaip atliktų pagal VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 2 punktą, 3 dalies 6 punktą, reikėtų nustatyti, kiek (kokios vertės) papildomų darbų nupirkta, pažeidus VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, ir tik tą, viršijančią 30 proc. pradinės pirkimo kainos, darbų vertę pripažinti su pažeidimu susijusiomis išlaidomis, ir tik nuo tos vertės, o ne nuo visos pirkimo sutarties kainos, taikant korekcijas, apskaičiuoti netinkamas finansuoti išlaidas. Šis pareiškėjo teiginys yra teisiškai nepagrįstas.

Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8 punkte nustatyta, jog tam, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, privalo atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: apmokant išlaidas nebus pažeisti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šių taisyklių 4 punkte, reikalavimai, taip pat valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų, aplinkos apsaugos ir kitų taikytinų horizontalaus lygio sričių ES reikalavimai (8.7 p.); išlaidos atitinka šiose taisyklėse, projektų finansavimo sąlygų aprašuose (įgyvendinant visuotinių dotacijų priemones – visuotinių dotacijų priemonių aprašuose) ir kituose teisės aktuose išdėstytus reikalavimus ir vadovaujančiosios institucijos ir (arba) jos atsakomybe užduotis vykdančios institucijos pripažintos atitinkančiomis šiuos reikalavimus (8.8 p.).

Pagal Aprašo 12 punktą, tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, atitinkančios Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių ir Aprašo reikalavimus.

Kadangi, kaip jau konstatuota šiame sprendime, pareiškėjas, pasirinkęs netinkamą papildomų darbų pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. TS14VP18-108 pirkimo būdą, pažeidė VPĮ nuostatas, todėl šioje netinkamai sudarytoje sutartyje nurodyta papildomo pirkimo vertė (304 392,21 Eur) pripažintina su viešojo pirkimo pažeidimu susijusių išlaidų suma. Sutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo teismui argumentu, kad pareiškėjas, neskelbdamas apie pirkimą, išvengė viešesnių, skaidresnių ir didesnę konkurenciją skatinančių procedūrų vykdymo, tuo pažeisdamas VPĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, todėl tokio pažeidimo poveikis yra susijęs su visu papildomų darbų pirkimu, o ne tik su ta dalimi, kuri viršijo 30 proc. ribą nuo pradinės sutarties kainos.

Pasisakant dėl pareiškėjo skundo teismui argumentų dėl antrojo LVPA nustatyto pažeidimo, pažymėtina, jog LVPA pažeidimo tyrimo metu nustatė, kad faktiškai sumontuotų parapetų kaina yra 16 proc. arba 1 730,03 Eur mažesnė, nei projektinių parapetų kaina, taip pat ir tai, kad faktiškai sumontuotos parapetų skardos techninės charakteristikos neatitinka numatytų techniniame projekte (t. y. 0,5 mm skarda dengta poliesteriu vietoje 0,5 mm skardos dengtos puralu). Kadangi 2010 m. balandžio 27 d. renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartyje Nr. 10/VP13-011 ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. papildomų renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartyje Nr. TS14VP18-108 nebuvo numatytos keičiamų darbų kainodaros taisyklės, todėl tokie keitimai, vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio 8 dalimi, nebuvo galimi be VPT sutikimo. Pareiškėjas, pakeisdamas medžiagas be VPT sutikimo ir nevykdydamas VPĮ nustatytų procedūrų šioms medžiagoms įsigyti, pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalį, 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nustačiusi šį pažeidimą, LVPA pagrįstai iš visos darbo „N12P-0713 Parapetų, stogelių dengimas skarda, pagaminant detales, kai tvirtinimo pagrindas betonas arba mūras“ sumos – 16 396,31 Eur, atėmė netinkamomis finansuoti pagal Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 19.8.1 punktą pripažintas išlaidas – 1 730,03 Eur, ir, gavusi realią darbų sumą – 14 666,28 Eur, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją (3 666,57 Eur) už VPĮ pažeidimą. Taigi nustačius netinkamas finansuoti pagal Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 19.8.1 punktą pripažintas išlaidas – 1 730,03 Eur, ir, nustačius VPĮ pažeidimą, nuo realios darbų sumos – 14 666,28 Eur, taikant finansinę korekciją, apskaičiavus netinkamų finansuoti išlaidų sumą, iš viso teisėtai ir pagrįstai apskaičiuota netinkama finansuoti išlaidų suma – 5 396,60 Eur.

Pareiškėjas nesutinka su už nustatytus pažeidimus pritaikytu dideliu – 25 proc. nuo netinkamų finansuoti išlaidų sumos – finansinės korekcijos dydžiu. Pareiškėjo įsitikinimu, skiriant poveikio priemonę – finansavimo sumažinimą, atsakovas privalėjo atsižvelgti į pažeidimų pobūdį, svarbą, įvertinti dėl nustatytų pažeidimų kilusius nuostolius.

Vertinant pareiškėjui taikytos priemonės teisėtumą ir pagrįstumą, pabrėžtina, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma buvo apskaičiuota, atsižvelgus į Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintas viešai prieinamas Gaires. Gairių taikymą numato Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26 punktas, įtvirtinantis, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Gairėmis bei Finansinių korekcijų taikymo aprašu. Gairės taip pat numato, kad, jeigu valstybės narės nustato pažeidimų, jos turi atlikti reikiamas pataisas. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms rekomenduojama taikyti tuos pačius kriterijus ir normas, taisant savo tarnybų nustatytus pažeidimus, nebent jos taiko griežtesnius standartus.

Pabrėžtina, kad Gairių 1.3 punkte nurodyti kriterijai, taikomi sprendžiant, kokią pataisos normą taikyti. Gairėse nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms. Jomis atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą. Šios pataisų normos taikomos, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir susijęs finansinis poveikis Sąjungos biudžetui vertinamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumo ir vienodo požiūrio principus. Kai taisyklių nesilaikymas atgraso galimus konkurso dalyvius arba kai nesilaikant taisyklių sutartis sudaroma ne su tuo konkurso dalyviu, su kuriuo ji turėjo būti sudaryta – tai ženklas, kad pažeidimas yra sunkus. Kai pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, pataisos nedaromos. Kai nustatomi keli tos pačios konkurso procedūros pažeidimai, pataisų normos nesudedamos, o pataisos norma (5, 10, 25 arba 100 proc.) nustatoma pagal sunkiausią pažeidimą. Jeigu tam tikros rūšies pažeidimas ištaisomas, bet valstybė narė nesiima tinkamų taisomųjų priemonių dėl kitų su tos pačios rūšies pažeidimu susijusių konkurso procedūrų, finansinių pataisų normos gali būti padidintos (pvz., iki 10, 25 arba 100 proc.). 100 proc. finansinė pataisa gali būti taikoma sunkiausiais atvejais, kai dėl pažeidimo teikiama pirmenybė tam tikram (-iems) konkurso dalyviui (-iams) ar kandidatui (-ams) arba pažeidimas susijęs su sukčiavimu, kurį nustatė kompetentingos teisminės ar administracinės įstaigos.

Sprendžiant, ar pagrįstai pareiškėjui dėl papildomų pirkimų pažeidimų buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija, pažymėtina, jog pareiškėjui, vadovaujantis Gairių 24 punktu, buvo pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo dėl netinkamai įvykdyto papildomo pirkimo sudarytos sutarties vertės ir 25 proc. finansinė korekcija nuo netinkamai pakeistų medžiagų išlaidų vertės. Nors, pareiškėjo teigimu, taikant finansinę korekciją, nebuvo atsižvelgta į pažeidimų pobūdį, svarbą, įvertinti dėl nustatytų pažeidimų kilę nuostoliai, tačiau pastebėtina, jog teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Teismo vertinimu, net ir formalūs pirkimo procedūrų pažeidimai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017). Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C‑199/03, 31 punktas; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo Ministre de l’Intérieur, de l’Outre-mer, del Collectivités territoriales et de l’Immigration prieš Chambre del commerce et d’industrie de l’Indre, C-465/10, 47 punktas).

Taigi, iš formuojamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, kad pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Be to, teigiant, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad netinkama finansuoti pripažintina suma yra akivaizdžiai neproporcinga nustatytiems pažeidimams. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad LVPA pagrįstai sprendė, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažintina 25 proc. dėl netinkamai įvykdyto pirkimo sudarytos sutarties vertės – 75 033,81 Eur, ir 25 proc. nuo netinkamai pakeistų medžiagų išlaidų vertės – 3 666,57 Eur. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad finansinė korekcija yra neproporcinga padarytiems pažeidimams.

Pareiškėjo skundo teismui argumentas, kad Įsakymo Nr. 4-234 turinys prieštarauja ir neatitinka Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 ir 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-604 turiniui, nes Projekto finansavimas sumažinamas ne nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų suma – 80 430,41 Eur, bet 102 247 Eur suma, yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 4-728 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-379 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ pareiškėjo Projekto finansavimui buvo skirta iki 1 882 352,03 Eur. LVPA Tyrimo išvada dėl pareiškėjo padarytų VPĮ pažeidimų pripažinus netinkamomis finansuoti išlaidomis 80 430,41 Eur, Įsakymu Nr. 4-234 teisėtai ir pagrįstai Projekto finansavimui skirtos lėšos sumažintos iki 1 801 921,62 Eur.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad LVPA ir Ūkio ministerija tinkamai vertino faktines aplinkybes ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. balandžio 13 d. Įsakymas Nr. 4-233 ir Įsakymas Nr. 4-234 yra teisėti ir pagrįsti, todėl skundo reikalavimai juos panaikinti atmestini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio,

nusprendžia:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos edukologijos universiteto skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita RasiukevičienėMargarita StambrauskaitėMilda Vainienė