Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vyginto Simonavičiaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovo Vyginto Simonavičiaus ieškinys atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-12-02 nutartimi ieškovo Vyginto Simonavičiaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui dėl draudimo išmokos priteisimo paliko nenagrinėtą ir šį ieškinį kartu su visais pateiktais priedais grąžino ieškovui; įpareigojo Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui Vygintui Simonavičiui 2009-09-15 įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 314 Lt žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, jog šiame ieškinyje nurodytas atsakovas – AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas – yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Teismas nustatė, kad atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ buveinė yra Brivibas iela 39, Ryga, Latvija, nes ADB „RESO Europa“ teisių perėmėjas yra būtent AAS „Gjensidige Baltic“, o ne šios įmonės Lietuvos filialas, neturintis juridinio asmens statuso. Ieškinio reikalavimai yra susiję su ADB „RESO Europa“, o ne AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo veikla, todėl CPK 30 str. 3 d. šioje byloje netaikytina. Teismas po bylos iškėlimo nustatė, jog ši byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, o Latvijos Respublikos teismams, todėl ieškinį remdamasis CPK 782 str. nuostatomis paliko nenagrinėtą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias netinkamos šalies pakeitimo tinkama taisykles bei netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, dėl ko priimta teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Viena iš būtinų civilinės bylos iškėlimo sąlygų – proceso šalių subjektiškumas, t. y. civilinio teisnumo turėjimas ir veiksnumo įgijimas. Šalimis civiliniame procese gali būti tik fiziniai ar juridiniai asmenys (CPK 38 str.). Tai reiškia, jog įmonių, įstaigų, organizacijų galėjimas būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektu siejamas su juridinio asmens statuso turėjimu. Lietuvos civilinėje teisėje laikoma, kad tam tikras asmuo įgyja juridinio asmens statusą nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 str. 1 d.). Tik nuo šio momento toks asmuo įgyja civilinį teisnumą, t. y. galėjimą turėti teises, o kartu ir civilinį veiksnumą, t. y. gebėjimą savo veiksmais įgyti teises ir pareigas (CK 2.74 str.). Taigi, juridinio asmens, skirtingai nei fizinio asmens, teisnumas ir veiksnumas sutampa ir atsiranda nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre momento. Pagal Lietuvos tarptautinės privatinės teisės normose įtvirtintą inkorporacijos principą užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie asmenys įsteigti, teisę (CK 1.19 str. 1 d.). Tai reiškia, kad užsienio juridinio asmens galėjimą būti civilinio proceso šalimi lemia jo įsteigimo valstybės įstatymai. Tuo tarpu šių užsienio juridinių asmenų įsteigtiems filialams ir atstovybėms Lietuvoje taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.21 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-29 nutartis civilinėje Nr. 1225/2009). Atsižvelgdama į teismų formuojamą praktiką, teisėjų kolegija pažymi, jog juridinio asmens – tiek nacionalinio, tiek ir užsienio filialas yra tik jį įsteigusio juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 str. 1 d.). Tai nėra juridinis asmuo, todėl negali būti savarankišku teisės subjektu (CK 2.53 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, procesas prieš nacionalinio ar užsienio juridinio asmens įsteigtą filialą negali būti pradėtas. Nurodytos taisyklės, nustatančios asmens civilinį teisinį subjektiškumą apskritai, taikomos ir sprendžiant klausimą, ar asmuo turi civilinį procesinį teisinį subjektiškumą (teisnumą ir veiksnumą).

Nagrinėjamu atveju byloje ieškovas atsakovu nurodė užsienio juridinio asmens AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad bendrovės filialas negali būti atsakovu šioje byloje, nes neturi civilinio procesinio teisnumo. Atsakyti pagal pareikštus reikalavimus turėtų AAS „Gjensidige Baltic“, kaip Lietuvos filialo steigėjas.

CPK 45 str. numato teismo teisę esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama, kas proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo prasme leidžia greičiau išspręsti kilusį ginčą. Tik esant ieškovo sutikimui netinkamas atsakovas gali būti pakeistas tinkamu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui turėjo pareigą išaiškinti ieškovui jo teisę kreiptis su prašymu pakeisti netinkamą proceso šalį tinkama. Tokiu atveju teismas keisdamas netinkamą atsakovą tinkamu, ieškovui sutikus, kad atsakovas būtų pakeistas, tiesiog pakeistų netinkamą atsakovą tinkamu, o ieškovui nesutikus pakeisti atsakovą, nagrinėtų bylą iš esmės ir ieškinį atmestų. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokioje bylos stadijoje nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu.

Esant konstatuotoms aplinkybėms dėl kitų argumentų kolegija nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė nepagrįstą nutartį, dėl ko ji naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.