Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir viešajai įstaigai „Žaliasis taškas“ dėl atliekų tvarkymo konkurso nutraukimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tauragės regioninis atliekų tvarkymo centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kauno stiklas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti atsakovių VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdomą Tauragės regiono (Tauragės rajono, Jurbarko rajono, Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybių) komunaliniame atliekų sraute susidarančių stiklo pakuočių atliekų ir stiklo antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugų pirkimo konkursą (toliau – ir Konkursas); ex officio pripažinti niekiniais ir negaliojančiais: 2016 m. rugpjūčio 11 d. bendradarbiavimo sutarčių Nr. 1.16-13/68, Nr. 1.16-13/70, Nr.1.16-13-69, Nr.1.16-13/71 dėl Tauragės rajono, Jurbarko rajono, Šilalės rajono, Pagėgių savivaldybių komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo pakeitimą Nr. 16/08/11, ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. bendradarbiavimo sutarčių Nr. 1.16-13/72, 1.16-13/73, 1.16-13/74, 1.16-13/75 dėl Tauragės rajono, Jurbarko rajono, Šilalės rajono, Pagėgių savivaldybių komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo ir paruošimo naudoti organizavimo pakeitimą Nr. 1.6-16/62 (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartys su pakeitimais); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad remiantis teisės aktais komunalinių atliekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, tačiau vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 30 straipsnio 1 dalimi savo funkcijoms vykdyti ir atliekų tvarkymo sistemos efektyvumui užtikrinti jos gali įsteigti bendrą juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių. Šiuo atveju Tauragės rajono, Jurbarko rajono, Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybės (toliau – ir Savivaldybės) tokias savo funkcijas yra perdavusios UAB „Tauragės regioninis atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir TRATC). Būtent TRATC pagal ATĮ 30 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra pavesta organizuoti konkursus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiam atliekų tvarkytojui parinkti. Nepaisant to, remdamosi Bendradarbiavimo sutartimis ir su pakeitimais, ginčijamą Konkursą organizuoja atsakovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacijos), kurios yra, vadovaujantis ATĮ 34²² straipsnio 1 dalimi ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – PPATĮ) 10 straipsnio 1 dalimi, pakuočių gamintojų ir/ar importuotojų įsteigtos organizacijos, kurioms jų dalyviai arba sutartiniu pagrindu gamintojai/importuotojai yra pavedę organizuoti atliekų tvarkymą. Konkurso sąlygose nurodyta, kad jis organizuojamas remiantis Bendradarbiavimo sutartimis su pakeitimais, ATĮ, PPATĮ ir Aplinkos ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-563 patvirtintu Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Ieškovės vertinimu, Bendradarbiavimo sutartys ir minėti teisės aktai nesudaro teisinio pagrindo Organizacijoms vykdyti Konkursą. Nei ATĮ, nei PPATĮ negali būti aiškinami, kaip suteikiantys teisę organizacijoms savivaldybėms ir/ar jų įsteigtiems atliekų tvarkymo centrams perleisti teisę vykdyti komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų konkursus, nes tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos apeiti viešųjų pirkimų procedūras. PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad Organizacijos turi teisę atrinkti pakuočių atliekų surinkėjus dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo, bet ne dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo. Ir nors ATĮ 30 straipsnio 16 dalyje bei PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose savivaldybėms ir pakuočių gamintojams bei importuotojams nustatyta pareiga sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl papildomos pakuočių atliekų surinkimo sistemos, tačiau už tinkamą atliekų sistemos, kaip viešosios paslaugos, funkcionavimą yra atsakingos tik savivaldybės, kurios turi pareigą išrinkti pakuočių atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybių bei organizacijų bendradarbiavimas gali pasireikšti konsultacijomis, techninių specifikacijų derinimu, Organizacijų atstovų įtraukimu į viešųjų pirkimų komisijos sudėtį ir kt.Ieškovė pažymėjo, jog net jei Organizacijos ir turėtų teisę vykdyti Konkursą, jo sąlygos turėtų būti pripažintos pažeidžiančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucijos) 46 straipsnį bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 5 bei 7 straipsnius. Konkurso pagrindu atrinkus vienintelį paslaugų teikėją iš stiklo pakuočių atliekų tvarkymo ir susijusių rinkų būtų išstumti visi kiti tokių atliekų tvarkytojai, naudotojai ir perdirbėjai, bei uždaryta rinka naujų dalyvių atėjimui. Tokiu būdu būtų sugriauta iki šiol Tauragės regione stiklo pakuočių atliekų tvarkymo srityje bei susijusiose rinkose veikusi konkurencija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.Pasisakydamas dėl atsakovių teisės organizuoti Konkursą, išnagrinėjęs šiuo klausimu aktualias teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek Organizacijoms, tiek ir Savivaldybėms (jų pavedimu TRATC) įstatyme nustatyta pareiga sudaryti dvi sutartis – bendradarbiavimo ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo (PPATĮ 10 str. 4 d. 1 ir 2 p.). Tuo tarpu įstatyme aiškiai nustatyta savivaldybių pareiga atrinkti tik atliekų surinkėjus (ATĮ 30 str. 16 d.), o savivaldybė (administratorius) turi teisę bendradarbiavimo sutartimi su organizacijomis nustatyti atliekų tvarkytojo parinkimo tvarką. Atsakovės, įgyvendindamos minėtas PPATĮ nuostatas, su TRATC yra sudariusios bendradarbiavimo sutartis ir jų pakeitimus. Bendradarbiavimo sutartyse nustatyta, kad pakuočių atliekų paruošėjas (-ai) naudoti ir (ar) naudotojas (-ai) parenkamas (-i) bendru arba atskirai vykdomu konkursu, kuriuos organizuoja, skelbia ir atlieka Organizacijos, turinčios Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 liepos 2 dienos įsakymu Nr.D1-563 patvirtintą Organizacijų, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nėra perkančiosios organizacijos, pirkimų tvarkos aprašą (2016 m. rugpjūčio 11 d. bendradarbiavimo sutarties pakeitimas). Ginčijamu Konkursu ir yra atrenkamas atliekų tvarkytojas ne teikti bendras komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, o vykdyti specifines paslaugas – komunalinių atliekų sraute susidarančių stiklo pakuočių atliekų ir stiklo antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugas. Konkursu nėra įsigyjamos atliekų surinkimo paslaugos, kurių atrinkimas, kaip minėta, pavestas savivaldybėms (administratoriams). Dėl šių priežasčių teismas atmetė ieškovės argumentus, susijusius su neturėjimu teisės atsakovėms organizuoti Konkursą. Ieškovo argumentai, kad organizuojamas Konkursas pažeidžia imperatyvias konkurencijos teisės normas, yra nepagrįsti, kadangi, nepaisant to, kas organizuos Konkursą (atsakovės ar savivaldybė (administratorius)), toje savivaldybėje (regione) viena tvarka bus išrinktas vienas atliekų surinkėjas, su kuriuo abi atsakovės turės pasirašyti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartį vienodomis sąlygomis, pagal PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Organizacijos negali būti laikomos konkuruojančiomis, nes įgyvendina imperatyviai įstatymu joms pavestas identiškas pareigas. Perkamos paslaugos kokybė yra užtikrinama tai įrodančių dokumentų išdavimu (ATĮ 34²⁵ str.). Tik sutvarkę pakuočių atliekas, o tai patvirtina atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, gamintojai ir importuotojai yra atleidžiami nuo pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą (PPATĮ 7 str.3 d.). Tai ir yra pagrindinis Organizacijų veiklos tikslas. Dėl šių priežasčių teismas taip pat atmetė ir argumentus, susijusius su Konkurencijos įstatymo pažeidimais organizuojant Konkursą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė UAB „Kauno stiklas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus: Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai aiškino atliekų surinkėjo, atliekų tvarkytojo ir jų vykdomos veiklos sąvokas, ir atitinkamai visiškai nepagrįstai susiaurino savivaldybių išimtinės kompetencijos ribas, kurias nustato ATĮ 30 straipsnis. Aiškinant jį kartu su PPATĮ 10 straipsnio 4 dalimi matyti, kad pakuočių atliekų surinkėjas atrenkamas ir atlieka ne tik komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo veiklą, bet ir jų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo veiklą, t. y. ir tą veiklą, dėl kurios organizuojamas Konkursas. Tuo tarpu PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos organizacijų ir savivaldybių (arba jų paskirtų administratorių) bendradarbiavimas gali pasireikšti konsultacijomis, techninių specifikacijų derinimu ar įtraukimu į viešųjų pirkimų komisijos narių sudėtį, bet ne Konkurso organizavimu. PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte tiesiogiai nustatyta atsakovių teisė rinkti pakuočių atliekų surinkėjus tik dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo, o šiuo atveju Konkursas yra dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo.Nors teisės aktų pakeitimų projektais ir buvo siekiama suteikti teisę tokio tipo organizacijoms, kokios yra atsakovės, rinkti pakuočių atliekų tvarkytojus, tokie pakeitimai nebuvo priimti, valstybės institucijos nurodė nesutinkančios su jų priėmimu. Apie Konkurso neteisėtumą savo pranešime yra pasisakiusi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija). Šis jos pasisakymas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu. Konkursu atsakovės perka tik dalį pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų, taip pažeisdamos egzistuojantį teisinį reguliavimą dėl atliekų tvarkymo paslaugų kompleksiškumo bei sudarydamos kliūtis tiekėjams varžytis dėl kompleksinės paslaugos teikimo. Konkursu yra pažeidžiamos konkurencijos teisės normos, nes yra renkamas vienas tiekėjas visoms Tauragės regiono savivaldybėms ir apribojama konkurencija rinkoje. Tuo tarpu iki šiol buvo sudaromos sutartys su atskirais tvarkytojai kiekvienoje iš savivaldybių, kurie gali laisvai pasirinkti keliems ir kokiems pakuočių atliekų naudotojams (perdirbėjams) ir eksportuotojams perleisti surinktas atliekas. Teismas sprendime pasisakė tik dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo nebuvimo, tačiau jame visiškai nėra jokių argumentų ir motyvų, kodėl Konkurso organizavimas nepažeidžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio, Konstitucijos 46 straipsnio.Atsakovė VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus: Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai konstatuota, kad įstatymas nustato pareigą savivaldybėms atrinkti tik atliekų surinkėjus (ATĮ 30 str. 16 d.), o bendradarbiavimo sutartimis galima nustatyti kitų atliekų tvarkymo veiklų tiekėjo parinkimo tvarką. ATĮ 30 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatyta savivaldybės pareiga atrinkti bendras komunalinių atliekų tvarkymo, o ne komunaliniame atliekų susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugas teiksiančius atliekų tvarkytojus, todėl šios teisės normos nagrinėjamu atveju nėra aktualios. Organizacijos yra tiesiogiai suinteresuotos pakuočių atliekų sutvarkymo kokybe. Tai yra pagrindinis jų veiklos tikslas. Todėl ieškovės argumentas, neva jos yra suinteresuotos tik gauti kuo daugiau atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, yra visiškai nepagrįstas.Ieškovės nurodomas ATĮ pakeitimas buvo įregistruotas ne tikslu suteikti organizacijoms teisę organizuoti konkursus, bet aiškiai ir nedviprasmiškai sureguliuoti šią atliekų tvarkymo veiklą, kad atliekų sektoriaus dalyviams nekiltų neaiškumų dėl atitinkamų nuostatų aiškinimo.Nagrinėjamoje byloje pateiktais raštais Aplinkos ministerija pateikė nuomonę, kurioje neužfiksuoti su konkrečiu ginču susiję faktai, o tik pateiktas atitinkamų aplinkybių teisinis vertinimas (nuomonė), nurodytos teisinio pobūdžio išvados. Dėl to ši nuomonė nelaikytina oficialiu rašytiniu įrodymu.Atsakovės nėra perkančiosios organizacijos ir būtent todėl Konkursas nėra organizuojamas Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta tvarka,. Tačiau ši aplinkybė nekeičia išvados, jog atsakovės turi teisę Konkursą organizuoti.Konkurencijos įstatymo nuostatos ginčo atveju netaikytinos, nes: 1) ginčo (t. y. komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo) srityje atsakovės tarpusavyje nėra konkuruojantys subjektai; 2) komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošimo naudoti ir naudojimo paslaugos nėra vartotojams teikiamos paslaugos; 3) organizacijoms (atsakovams) pakuočių atliekų tvarkymo paslaugos turės būti teikiamos vienodomis sąlygomis, todėl nei skirtingų atliekų tvarkytojų, nei rinkos pasidalijimo teritoriniu ar kitu principu objektyviai negali būti.Apelianto argumentai dėl konkurencijos pažeidimo organizuojant Konkursą Tauragės regione, o ne kiekvienoje savivaldybėje atskirai yra hipotetiniai, nes: 1) reikalavimo organizuoti atskirus konkursus kiekvienai savivaldybei įstatymas nenumato; 2) konkursą organizuojant TRATC konkurencinė situacija būtų lygiai ta pati; 3) Konkursu neuždrausta dalyvauti ūkio subjektų grupei, pasitelkti subtiekėjus.Atsakovė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:Konkursas yra vykdomas tik dėl dalies pakuočių atliekų tvarkymo veiklos, kuriai pagrindą sudaro ATĮ 30 str. 16 d. nustatyta tvarka sudarytos pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartys. Tuo tarpu apeliantė, remdamasi PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies aiškinimu sutapatina atliekų surinkėją su atliekų tvarkytoju, kas akivaizdžiai prieštarauja ATĮ 2 straipsnio nuostatoms. Ieškovė neturi suinteresuotumo šia byla, todėl neturėjo teisės jos inicijuoti. Ieškovės nurodytame Aplinkos ministerijos rašte pateikti argumentai yra nuomonė, kuri negali būti laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu. Konkursu bus atrinktas ne bendros komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, bet komunaliniame atliekų susidarančių pakuočių atliekų sistemos stiklo pakuočių bei antrinių stiklo žaliavų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugų tiekėjas, o ne visas komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo paslaugas teiksiantis atliekų tvarkytojas, todėl konkurencija juo nebus apribota.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliantė UAB „Kauno stiklas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naują įrodymą – Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2017 m. birželio 21 d. išvadą dėl atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4355. Nurodė, kad šis įrodymas atsirado jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl ieškovė neturėjo galimybės jo pateikti pirmosios instancijos teismui. Susipažinus su minėtu papildomu įrodymu matyti, kad jame iš esmės yra tik pakartojamos byloje jau esančiose valstybės institucijų išvadose pateiktos nuomonės dėl ATĮ pakeitimo. Nagrinėdamas bylą teismas turėjo progą susipažinti su jomis, todėl pakartotinis susistemintas tokių išvadų buvimas byloje neturi teisinės reikšmės. Išvadoje nurodyta atsakovės UAB „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pozicija įstatymo pakeitimų vertinimo atveju taip pat negali būti laikoma reikšminga, nes buvo pateikta kitu tikslu – siekiant įstatymo pataisų priėmimo. Dėl šių priežasčių minėtą įrodymą atsisakoma priimti.

Atsakovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ yra ATĮ 34²² straipsnio bei PPATĮ 10 straipsnio 1 dalies pagrindu pakuočių gamintojų ir importuotojų įsteigtos organizacijos, kurioms pavesta organizuoti ir (ar) dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tuo tarpu trečiasis asmuo TRATC yra ATĮ 30 straipsnio 1 dalies pagrindu įsteigtas Tauragės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Remdamosi su trečiuoju asmeniu sudarytomis Bendradarbiavimo sutartimis ir jų pakeitimais, atsakovės VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir VšĮ „Žaliasis taškas“ organizavo Tauragės regiono (Tauragės rajono, Jurbarko rajono, Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybių) komunaliniame atliekų sraute susidarančių stiklo pakuočių atliekų ir stiklo antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugų pirkimo konkursą. Ieškovė UAB „Kauno stiklas“ teismui pateiktu ieškiniu nesutiko su vykdomu Konkursu dviem pagrindiniais aspektais – kad TRATC neturėjo teisės pavesti atsakovėms vykdyti Konkursą, nes tai yra išimtinė savivaldybių arba jų įsteigto administratoriaus kompetencija, taip pat dėl to, kad Konkursu užkertamas kelias aptariamoje rinkoje vystytis paslaugų tiekėjų konkurencijai. Ieškiniu ji prašė nutraukti Konkursą bei teismui savo iniciatyva pripažinti negaliojančiomis Bendradarbiavimo sutarčių pakeitimus. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų netenkino, todėl ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisakys dėl kiekvieno iš argumentų grupių atskirai.

Dėl atsakovių teisės vykdyti Konkursą

Apeliaciniame skunde ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovės, vadovaudamosi Bendradarbiavimo sutartimis bei jų pakeitimais turėjo teisę organizuoti Konkursą. Nurodo, jog teismas skundžiamame sprendime neteisingai aiškino atliekų surinkėjo, atliekų tvarkytojo ir jų vykdomos veiklos sąvokas, ir atitinkamai visiškai nepagrįstai susiaurino savivaldybių išimtinės kompetencijos ribas, kurias nustato ATĮ 30 straipsnis. Aiškinant jį kartu su PPATĮ 10 straipsnio 4 dalimi matyti, kad pakuočių atliekų surinkėjas atrenkamas ir atlieka ne tik komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo veiklą, bet ir jų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo veiklą, t. y. ir tą veiklą, dėl kurios organizuojamas Konkursas. Tuo tarpu PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos organizacijų ir savivaldybių (arba jų paskirtų administratorių) bendradarbiavimas gali pasireikšti konsultacijomis, techninių specifikacijų derinimu ar įtraukimu į viešųjų pirkimų komisijos narių sudėtį, bet ne Konkurso organizavimu. Be to, PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte tiesiogiai nustatyta atsakovių teisė rinkti pakuočių atliekų surinkėjus tik dėl ne komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo, o šiuo atveju Konkursas yra dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei ginčui aktualias teisės normas, sprendžia, kad šie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, nei sprendime padarė pirmosios instancijos teismas.Remiantis ATĮ 2 straipsnio 15 dalimi atliekų tvarkymas apima keletą savarankiškų veiklų – atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą ir šalinimą, šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Pagal to paties straipsnio 31 punktą, pakuočių atliekų sutvarkymas – tai pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas).Bylos duomenimis nustatyta, kad aptariamu Konkursu atsakovės siekia įsigyti komunalinių atliekų sraute susidarančių stiklo pakuočių atliekų ir stiklo antrinių žaliavų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugas.ATĮ 30 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o ATĮ 30 straipsnio 12 dalyje – kad atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. ATĮ 30 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad siekdamos užtikrinti geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems savivaldybės teritorijos gyventojams, organizuodamos komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų tvarkymą, savivaldybės (arba savivaldybių įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti šio įstatymo 34², 34³ straipsniuose ir PPATĮ 10 straipsnyje nurodytas gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Komunalinių atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių atliekų surinkėjus savivaldybės turi išrinkti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė draudimą atsakovėms organizuoti Konkursą iš esmės argumentuoja cituotomis ATĮ nuostatomis. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad minėtose ATĮ 30 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatyta savivaldybės arba jos paskirto administratoriaus pareiga atrinkti atliekų tvarkytojus yra taikoma bendroms komunalinių atliekų tvarkymo paslaugoms teikti, tuo tarpu šiuo atveju reikšmingos yra specifinių komunalinių atliekų – pakuočių atliekų – tvarkymo paslaugos. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, aukščiau minėto ATĮ 30 straipsnio 16 dalis nustato pareigą savivaldybėms arba jų paskirtiems administratoriams asmeniškai išrinkti tik vieną iš pakuočių atliekų tvarkymą sudarančių veiklų – atliekų surinkimą – savivaldybei teiksiančius asmenis, tuo tarpu kitų pakuočių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjų atrinkimas gali būti vykdomas PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų bendradarbiavimo ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutarčių pagrindu.Tokių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti ieškovės argumentai, jog pakuočių atliekų surinkimas apima ir kitas atliekų tvarkymo veiklas, tarp jų ir tas, dėl kurių organizuojamas Konkursas. Kaip jau minėta, būtent (pakuočių) atliekų tvarkymas yra platesnė sąvoka, apimanti keletą savarankiškų veiklų, tarp jų ir atliekų surinkimą. ATĮ 2 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad atliekų surinkimas – tai atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Jau minėtame ATĮ 30 straipsnyje taip pat atskirai vartojamos sąvokos atliekų tvarkymas bei atliekų surinkimas. Šios aplinkybės patvirtinta, kad atliekų surinkimas negali būti tapatinamas atliekų tvarkymui. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog ATĮ 30 straipsnio 16 dalis nustato pareigą savivaldybėms (administratoriams) pačioms organizuoti visas pakuočių atliekų tvarkymo veiklas. Nors PPATĮ 10 straipsnio 4 dalyje naudojama sąvoka „atliekų surinkėjas“ tam tikra prasme ir tapatinama su kitomis atliekų tvarkymo veiklomis, tačiau šioje normoje toks sąvokos panaudojimas nepaneigia minėtų anksčiau ATĮ vartojamų sąvokų aiškinimo. PPATĮ reglamentuojantis pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą, be kita ko, nustato ir kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus. PPATĮ 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pakuočių gamintojų ir importuotojų įsteigtų organizacijų, kokios yra ir atsakovės, pareiga: 1) sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (administratoriais) dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti. Šiose sutartyse turi būti numatyta bendradarbiavimo eksploatuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemą, šviečiant ir informuojant gyventojus pakuočių atliekų tvarkymo klausimais sąlygos, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros plėtros finansavimo tvarka, komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarka; 2) ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų I ketvirčio pabaigos sudaryti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis su visomis savivaldybėmis (administratoriais) ir pagal šios dalies 1 punkte nurodytose sutartyse nustatytą tvarką parinktais atliekų surinkėjais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo finansavimo (išlaidų apmokėjimo) tvarka, pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka. Esant daugiau nei vienai organizacijai, šiame punkte nurodytos sutartys pasirašomos vienodomis sąlygomis. Nors minėtame PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte tiesiogiai nustatyta pareiga bendradarbiavimo sutartyje numatyti tik komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarką, tai nereiškia, jog šalių sutarimu joje negali būti numatyta ir kitų pakuočių atliekų tvarkymo veiklų atlikėjų parinkimo tvarka, kas šiuo atveju ir buvo padaryta ieškovės ginčijamais Bendradarbiavimo sutarčių pakeitimais. Būtent šios sutartys, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ir suteikė teisinį pagrindą TRATC pavesti atsakovėms vykdyti Konkursą, kuriuo būtų išrenkamas teikėjas, teiksiantis regione surinktų stiklo pakuočių atliekų paruošimo perdirbti ir naudoti bei perdirbimo ir naudojimo paslaugas.Ieškovės taip pat nurodomas PPATĮ 10 straipsnio 4 dalies 3 punktas ir juo suteikiamos teisės gamintojų bei importuotojų įsteigtoms organizacijoms sudaryti sutartis su atliekų tvarkytojais, kaip pažymi ir ji pati, nėra reikšmingas nagrinėjamo ginčo kontekste, nes reglamentuoja ne komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą. Aplinkybę, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia savivaldybėms (administratoriams) perleisti kitiems asmenims jų pareigos organizuoti pakuočių atliekų tvarkytojų atrinkimo konkursus, ieškovė taip pat įrodinėja Lietuvos Respublikos Seime įregistruotam tačiau nepriimtam ATĮ pakeitimo projektui pateiktomis įvairių valstybės institucijų – Seimo kanceliarijos teisės departamento, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Savivaldybių asociacijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos – išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, šios išvados yra suformuluotos kaip minėtų institucijų pozicijų pateikimas, kuris bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Sprendimą byloje teismas priima remdamasis įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais (CPK 185 str.). Teismo nuomone, jau nagrinėjamo Konkurso paskelbimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas suteikė teisę gamintojų ir importuotojų įsteigtoms organizacijoms, susitarus su savivaldybėmis (administratoriais), asmeniškai organizuoti kitas nei pakuočių atliekų surinkimo, pakuočių atliekų tvarkymo veiklas. O siekis nepakankamai konkrečias įstatymo nuostatas patikslinti šios teisės nepaneigia. Tuo tarpu byloje esantis Aplinkos ministerijos atstovų pranešimas spaudai taip pat, priešingai nei nurodo ieškovė, nelaikytinas oficialių įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Remiantis kasacinio teismo praktika, rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010). Tam, kad valstybės ir savivaldybių institucijos išduotame dokumente esanti informacija būtų vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas, ji pirmiausia turi atitikti įrodymo sampratą, t. y. dokumente turi būti užfiksuoti su byla susiję faktiniai duomenys. Dėl šios priežasties ne bet kuri valstybės ar savivaldybės institucijos išduotame dokumente užfiksuota informacija gali būti laikoma oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Valstybės ar savivaldybės institucijos atliekamas teisinių santykių kvalifikavimas ir nurodomos teisinio pobūdžio išvados išreiškia tik institucijos nuomonę, kuri nėra faktinių duomenų nurodymas ir todėl neatitinka įrodymo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013). Nagrinėjamoje byloje esančiame Aplinkos ministerijos pranešime spaudai yra pateikta tik ministerijos nuomonė, atitinkamų aplinkybių teisinis vertinimas, nefiksuojant su konkrečiu ginču susijusių faktų, todėl toks pranešimas negali būti laikomas oficialiu rašytiniu dokumentu, o jame padarytos išvados teismo nesaisto. Dėl aukščiau aptartų priežasčių atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovių negalėjimu organizuoti Konkursą ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl konkurencijos teisės normų pažeidimo organizuojant Konkursą

Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktomis išvadomis dėl Konkurso neprieštaravimo konkurencijos teisės normoms. Nurodo, kad pažeidimas pasireiškia Konkursu renkant vieną tiekėją visoms Tauragės regiono savivaldybėms ir pakankamai ilgam laiko tarpui (iki 5 metų). Pažymi, jog iki šiol buvo sudaromos sutartys su atskirais tvarkytojai kiekvienoje iš savivaldybių, kurie galėjo laisvai pasirinkti keliems ir kokiems pakuočių atliekų naudotojams (perdirbėjams) ir eksportuotojams perleisti surinktas atliekas. Be to, Konkursu atsakovės perka tik dalį pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugų, taip pažeisdamos egzistuojantį teisinį reguliavimą dėl atliekų tvarkymo paslaugų kompleksiškumo bei sudarydamos kliūtis tiekėjams varžytis dėl kompleksinės paslaugos teikimo. Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog neegzistuoja pagrindas sutikti ir su šiais ieškovės argumentais. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia ūkio subjektams sudaryti susitarimus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Tam, kad būtų galima konstatuoti Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimą, turi būti nustatyta, kad: 1) atsakovės yra konkuruojantys ūkio subjektai; 2) atsakovės sudarė susitarimą konkurencijos teisės prasme; 3) susitarimas pagal tikslą ar pasekmes itin riboja konkurenciją. Nagrinėjamu atveju vien jau aplinkybė, kad konkurenciją ribojančiu susitarimu ieškovė laiko atsakovių susitarimą vykdyti Konkursą, panaikina minėto Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio taikymo galimybę, kadangi pats savaime toks susitarimas akivaizdžiai neriboja konkurencijos. Kaip jau buvo minėta, galimybę vykdyti Konkursą atsakovėms suteikė su TRATC pasirašytos Bendradarbiavimo sutartys. Kad šios sutartys pažeidžia įstatymų reikalavimus, byloje nenustatyta. Todėl vienas pats, kaip nurodo ieškovė, atsakovių sprendimas organizuoti Konkursą, konkurencijos rinkoje neriboja. Tuo tarpu tam tikros Konkurso sąlygos neįeina į susitarimo, vertintino pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, sąvoką.Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis draudžia piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, dominuojantis padėtis yra suprantama kaip vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją.Ieškovės nuomone piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi šiuo atveju pasireiškia Konkurso sąlygose nustačius, kad jo laimėtojas teiks perkamas paslaugas regione net iki 5 metų laikotarpiu ir tokiu būdu, labai ilgam laikui užkirs kelią rinkoje veikti kitiems ta pačia veikla užsiimantiems subjektams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir su šiuo ieškovės argumentu nesutinka. Būtent Konkurso organizavimas suteikia galimybę atsakovėms išrinkti geriausią įsigyjamų paslaugų tiekėją, siūlantį priimtiniausias ir ekonomiškiausias paslaugų teikimo sąlygas. Konkurso sąlygose numatytas paslaugų teikimo terminas yra 3 metai, o sąlyga jį pratęsti dar 2 metams yra numatyta tik kaip galimybė. Konkurse nedraudžiama dalyvauti jungtinės veiklos partneriams, taip pat savo pareigoms vykdyti tiekėjas gali pasitekti subtiekėjus. Todėl vien numatytas sutarties galiojimo terminas nesuteikia pagrindo spręsti apie piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi egzistavimą šiuo konkrečiu atveju. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovės nurodyti argumentai dėl Konkurso organizavimu pažeidžiamų konkurencijos teisės normų taip pat yra nepagrįsti. Todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias komunalinių atliekų tvarkytojų išrinkimą bei konkurencijos ribojimus, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą (apeliacinis skundas netenkinamas), ieškovės UAB „Kauno stiklas“ apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė VšĮ „Žaliasis taškas“ pateikė teismui prašymą priteisti 605 Eur, o atsakovė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ – 500 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos prie prašymų pridėtais įrodymais. Jų dydis, teismo nuomone, yra proporcingas, todėl prašymai tenkinami visa apimtimi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ (juridinio asmens kodas 300037592) atsakovės viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ (juridinio asmens kodas 110884687) naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno stiklas“ (juridinio asmens kodas 300037592) atsakovės viešosios įstaigos „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (juridinio asmens kodas 302755513) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.