Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieškovui G. J., ieškovo atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rasai Piekienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei G. Š., institucijos, teikiančios išvadas byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 1 d.).

Kretingos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė 2013-09-11 išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas turi galimybę ir sąlygas rūpintis abiem savo vaikais G. J., gim. 2008-08-13 ir G. J., gim. 2009-10-22. Įvertinus vaikų motinos G. Š. galimybes vaikų poreikius tenkinti, daro išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. Š. jos gyvenamojoje vietoje neatitinka nepilnamečio vaiko interesų (b. l. 23-26). Teismo posėdžio metu Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškinį iš esmės palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad nuo bylos iškėlimo teisme atsakovė nei karto nebuvo atvykusi į vaikų teisių apsaugos skyrių. Taip pat pažymėjo, kad jos kiti nepilnamečiai vaikai E. S. ir M. Š. buvo palikti be priežiūros, todėl 2014 metų pradžioje- apgyvendinti Socialinių paslaugų centre.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė 2013-11-14 išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečių vaikų G. J. ir G. J. geriausiai atitinka vaikų interesus bei atsižvelgus į atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei į tai, kad ji turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, mano, kad ieškovo prašymas priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 200 Lt minimaliai atitiktų G. ir G. J. interesus ir užtikrintų jų poreikius. Prašė atsižvelgti į skyriaus pateiktą išvadą ir civilinę bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant (b. l. 59-60).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. J. ir G. Š. turi vaikus G. J., gim. 2008-08-13, a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6) ir G. J., gim. 2009-10-22, a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Iš 2013-05-23 Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad G. J. per mėnesį gaunamas užmokestis yra 500,00 Lt (b.l. 9). Iš 2013-05-23 Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos nustatyta, kad G. J. paskirta socialinė pašalpa bei išmoka vaikui (b.l. 10-11). 2013-09-10 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje siūlo nustatyti abiejų nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su jų tėvu, jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje ir priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės (b.l. 23-26). Iš 2013-09-04 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto nustatyta, kad G. Š. nesudaro tinkamų gyvenimo sąlygų sūnui G. J., neskiria reikiamo dėmesio jo priežiūrai (b.l. 27). Iš Sodros duomenų bazės išrašo nustatyta, kad G. Š. yra vaiko priežiūros atostogose, jai mokama motinystės pašalpa – 466,24 Lt (b.l. 29). 2012-10-10 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AI-719 G. Š. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (b.l. 30). 2013-08-28 Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametės G. J. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitinka vaiko interesus, o nustačius, kad nepilnamečių vaikų G. J. ir G. J. gyvenamosios vietos nustatymas su mama G. Š. neatitinka vaiko interesų, mano, kad jų gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su ieškovu (b.l. 59-60).

D. G. J. gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnametė dukra G. J., gim. 2008-08-13, šiuo metu gyvena kartu su ieškovu.

Lietuvos teismo praktikoje pasisakyta, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas raidos sąlygas, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2002; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d. nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Byloje nustatyta, ir šalys to neginčija, kad ieškovo gyvenimo sąlygos yra geresnės, taip pat geresnė ir jo finansinė padėtis. Šias aplinkybes nustatė ir patvirtino institucija, teikianti išvadą byloje, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Byloje nustatyta, kad dukters G. J. ryšys su tėvu yra stiprus, tėvo namuose mergaitė jaučiasi gerai ir saugiai, apsupta mylinčių artimų žmonių, o bylos šalių dukters amžius, pagal specialistų pateiktus duomenis, šiuo metu neleidžia vaikui suformuoti aiškių norų, t.y. su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų gyventi (b.l. 35-36). Prižiūrėti ir išlaikyti dukrą ieškovui padeda kartu gyvenantys tėvai. Pastebėta, kad tarp mergaitės ir močiutės yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Mergaitė glaudžiasi prie jos, ją apkabina. Mergaitė yra mylima, prižiūrėta, viskuo aprūpinta, turi žaislų, knygelių, kitų vaikiškų daiktų, yra erdvė, kur gali žaisti ir ilsėtis. Tėvo namuose yra pakankamos gyvenimo sąlygos, reikalingos vaiko vystymuisi ir ugdymuisi.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo metu, įvertinus nepilnametės G. J. amžių, jos aplinkos suvokimą ir nesugebėjimą objektyviai reikšti savo norų, vaiko gyvenamoji vieta pagrįstai nustatoma su ieškovu.

D. G. J. gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnametis sūnus G. J., gim. 2009-10-22, iki 2013 m. lapkričio mėn. pabaigos gyveno kartu su atsakove. Kretingos rajono apylinkės teismas 2013-11-22 nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną nepilnamečio vaiko G. J. gyvenamąją vietą su tėvu G. J. (b. l. 71-72, 73-75). Bylos duomenimis faktiškai nepilnametis vaikas su ieškovu pradėjo gyventi nuo 2013m. lapkričio mėn. pabaigos. Duomenų, kad vaikas gyventi pas tėvą buvo perkeltas prievarta, nėra. Kadangi teisme negauti atsakovės neprieštaravimai, todėl darytina išvada, kad ji su tokiu pareikštu ieškovo reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo sutiko. Ieškovas prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, nes turi galimybę ir sąlygas pats rūpintis sūnumi. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus G. J. teismo sprendimo priėmimo dienai yra 4 metų amžiaus, vaikas specialiųjų poreikių neturi, gyvenant kartu su atsakove jis gyveno kartu su kitais dviem jos vaikais medinio namo dalyje be patogumų, nėra nei tualeto su nutekamuoju vandeniu, nei dušo, nei vonios, namie nemalonus kvapas, kambariai nesutvarkyti, vaikui nesudarytos reikiamos ir saugios sąlygos ramiam miegui, poilsiui ir žaidimams. Kretingos socialinių paslaugų centro Socialinės darbuotojos V. D. teigimu, prie G. J. ugdymo, lavinimo bei higieninių ir kitų įgūdžių formavimo atsakovė visiškai neprisideda, ji tik nuveda vaiką į darželį, kur jam yra teikiamos ugdymo, lavinimo bei tam tikrų įgūdžių, tame tarpe ir higieninių, formavimo paslaugos (b.l. 23-26). Teismo posėdžio metu Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rasa Piekienė paaiškino, kad nuvykus į atsakovės gyvenamąją vietą buvo rasta baisi nešvara ir netvarka namuose. A. R. Piekienės nuomone, atsakovė G. Š. yra neatsakinga, neturi socialinių įgūdžių prižiūrint ir auklėjant vaikus.

Pagal galiojančius įstatymus teismas, nagrinėdamas bylą vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu, vadovaujasi išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Ginčo dėl G. J. gyvenamosios vietos nustatymo nėra, atsakovė G. Š. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, į parengiamuosius ir teismo posėdžius neatvyko. Tačiau yra nustatyti kriterijai, lemiantys sprendimą pakeisti vaiko aplinką: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Nagrinėjamoje byloje teismas ištyrė faktines aplinkybes, abiejų tėvų santykius, materialinę padėtį, gebėjimą vykdyti tėvų pareigas. Vertindamas tėvų galimybes užtikrinti vaikui nuolatinę gyvenamąją vietą ir normalias gyvenimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad atsakovė nesirūpina vaiku tinkamai, mažamečio G. J. gyvenimo sąlygos blogos, kai tuo tarpu ieškovas turi galimybę ir sąlygas pats rūpintis sūnumi. Ieškovas savo nekilnojamojo turto neturi, tačiau dirba ir gauna pastovias savarankiškas pajamas, ir jo pajamos gali užtikrinti vaikui geresnį materialinį aprūpinimą ir tinkamas sąlygas sveikam augti ir vystytis, todėl, gyvenant su tėvu, bus geriau užtikrintas teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. Taigi teismas konstatuoja, kad šiuo momentu mažamečio G. J. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu yra pateisinamas ir reikalingas vaiko teisių ir interesų apsaugai.

Byloje nenustatyta duomenų, trukdančių nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvų (Lietuvos Respublikos CK 2.14 str., 3.168 str.).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str.). Be to, Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms, vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, teismas mano, kad tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Įgyvendinant šias nuostatas, Lietuvos Respublikos CPK normos, reglamentuojančios bylų, kylančių iš šeimos santykių nagrinėjimo, ypatumus, bei procesinės teisės normos, esančios materialinės teisės įstatymuose, reglamentuojančiuose šeimos teisinius santykius, numato teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (pvz., Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d.).

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu darbo užmokesčio negauna, pragyvena iš motinystės pašalpos, kurios dydis 466,24 Lt. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė su kitais dviem vaikais gyvena atsakovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Atsakovė įrodymų, pagrindžiančių jos sveikatos būklę ir sunkią materialinę padėtį, į bylą nepateikė. Teismo turimais duomenimis iš VSDFV duomenų bazės ieškovas šiuo metu dirba ūkininko Z. J. ūkyje, per mėnesį gaunamas užmokestis yra 500,00 Lt. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nekilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių, apart dviejų nepilnamečių vaikų, taip pat neturi.

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius, į tai, kad atsakovė yra jauna, sveika, darbinga bei į Lietuvos teismų formuojamą teismų praktiką, iš atsakovės yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. J., gim. 2008-08-13, ir G. J., gim. 2009-10-22, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kiekvienam vaikui atskirai, išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013-11-22 teismo buvo taikytos ieškovo prašymu laikinosios apsaugos priemonės iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iki 2013-11-22 vaiko išlaikymu rūpinosi kiekvienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyveno, ir tik įsiteisėjus teismo sprendimui bei abiem vaikams pradėjus gyventi su ieškovu, atsakovė privalo mokėti išlaikymą abiem vaikams iki vaikų pilnametystės.

Kiti šalių išdėstyti argumentai ir byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Ieškovas paskirtinas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str.).

Ieškovui išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1 d.).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d.).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovui 2013-06-03 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-823-13 (b.l. 17) buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Ieškovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo įstatymo atleistas nuo žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl šis žyminis mokestis 144,00 Lt (72,00 Lt + 72.00 Lt) (200 Lt × 12 mėn. = 2400,00 Lt × 3 proc. = 72,00 Lt) žyminis mokestis turėtų būti priteistas iš atsakovės G. Š. valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo susijęs su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, už šį reikalavimą žyminis mokestis iš atsakovės į valstybės biudžetą nepriteistinas.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistina 144,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (144,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė turėjo 54,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Ieškinius patenkinus pilnai, iš ieškovės G. Š. valstybei priteistina 54,69 Lt (100 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 96 str.).

Byloje yra duomenų, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 17, 83). Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės G. Š. yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Atsakovei šioje byloje vadovaujantis 2013-06-03 Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. Nr. (1.31.)-TPA-823-13 buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų išlaidų (b. 17, 83), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.

2013-11-22 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta nepilnamečio vaiko G. J. gyvenamoji vieta su tėvu G. J. paliktinos iki įsiteisės teismo sprendimas, teismo sprendimui įsiteisėjus, jos panaikintinos. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2013-11-22 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi, dėl laikino išlaikymo priteisimo, panaikintinos nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str. 5 d., 282 str. 2 d. 1 p. teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. J., gim. 2008-08-13, a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. J., gim. 2009-10-22, a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų tėvu G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Lt (du šimtus litų) kiekvienam vaikui atskirai, išlaikymą priteisiant nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos 2014-03-07 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju.

Priteisti iš atsakovės G. Š. bylinėjimosi išlaidų: 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 54,69 Lt (penkiasdešimt keturis litus 69 ct.) susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, viso 198,69 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis litus 69 ct), valstybės naudai, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš G. Š. 400,00 Lt (keturis šimtus Lt) Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2013-11-22 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi, dėl laikino išlaikymo priteisimo, panaikinti nuo sprendimo paskelbimo dienos.

Palikti galioti iki įsiteisės teismo sprendimas 2013-11-22 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyta nepilnamečio vaiko G. J., gim. 2009-10-22 gyvenamoji vieta su tėvu G. J., teismo sprendimui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.