- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- A13.-368-598/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00018-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Nukentėjusysis
- P. J.
- Advokatai
- Saulius Majauskas, Gintas Matulevičius
- Kategorijos
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovei Anetai Laimutei Lazarevičiūtei,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., jo atstovui advokatui Gintui Matulevičiui,
nukentėjusiajam P. J., nukentėjusiojo įstatyminei atstovei E. J., nukentėjusiojo atstovui advokatui Sauliui Majauskui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nebaustas administracine tvarka, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K., būdamas šuns laikytoju, neužtikrino, kad jo laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nes šuo 2018 m. balandžio 6 d. apie 12.00 val., išbėgo iš A. K. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir apkandžiojo Žeimių gatvės šaligatviu pro šalį ėjusį mažametį P. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., padarant jam kastines žaizdas abejose šlaunyse, dėl ko atsirado žala P. J. sveikatai. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei padarė ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismo posėdžio metu A. K. nepripažino savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo. Paaiškino, kad jis yra šuns savininkas. 2018 m. balandžio 6 d. apie 16.00 val. grįžo iš darbo. Tą dieną apie 12.00 val. namuose buvo tik penkiolikmetis vaikas. Kiti vaikai tuo metu buvo išėję pas draugus. Vaikai septyniolikos, penkiolikos ir trylikos metų amžiaus. Iš sutuoktinės sužinojo, kad skambino nežinoma moteris, kuri klausė ar jų laikomas šuo yra skiepytas ir, kad buvo apkandžiotas svetimas vaikas. Jie su sutuoktine nekreipė į tai dėmesio, manė, kad skambina aferistai. Šuo visą laiką buvo voljere, galimybės iš jo ištrūkti nėra. Voljeras atsidaro į vidų su didesne jėga. Su šunimi kiekvieną vakarą išeidavo pasivaikščioti, o vaikams vieniems su šunimi išeiti pasivaikščioti draudžiama. Yra tikras, kad vaikai patys niekada neišleidžia šuns. Vakare apžiūrėjus voljerą šuo buvo vietoje, niekas iš šeimos narių nesakė, kad šuo buvo pabėgęs. Šunį augina apie septynerius metus ir per šiuos metus šuo niekada nebuvo pabėgęs. Šuo juodo atspalvio, tuo metu dėvėjo cinkuoto metalo grandinėlę 2-3 cm pločio. Šuo yra draugiškas, užaugęs kartu su vaikais, neturi jokios agresijos. Kai šuo rujoja, prie jų vartų dažnai ateina svetimi šunys, bando patekti į teritoriją. Žeimių gatvėje dažnai pastebi laukinius šunis, taip pat ir vilkšunius. (duomenys neskelbtini) namo kioskelyje dirbanti moteris yra sutuoktinės motina, kuri sakė, kad pačio įvykio nematė ir negirdėjo. Prašo jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes apie įvykį jam nėra žinoma.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Gintas Matulevičius prašė administracinio nusižengimo bylą A. K. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas šuo, kuris užpuolė vaiką. Namuose tuo metu buvo tik nepilnamečiai vaikai, kurie neturėjo galimybės iš voljero išleisti šuns. Neginčija, kad nukentėjusysis P. J. buvo apkandžiotas šuns, tačiau tai galėjo padaryti laukiniai šunys, kadangi namų vartai buvo atidaryti ir į teritoriją rujojant patelei galėjo pateikti kiti šunys. Nenustatyta ir moteris su rožiniu chalatu. Telefoninis pokalbis tarp N. K. ir E. J. nelaikytinas įrodymu, nes tai tik dviejų paties įvykio nemačiusių moterų pokalbis. Tuo tarpu liudytojas E. R. sąžiningai klysta duodamas parodymus, kadangi galėjo matyti tik patį užpuolimą, o ne vartus ar momentą kai moteris veda šunį į voljerą. Nėra objektyviosios ir subjektyviosios administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepilnametis P. J. parodė, kad 2018 m. balandžio 6 d. ėjo iš draugo namo Žeimių gatve. Prie jo iš priekio pribėgo šuo ir įkando į kairę ranką. Atleido ranką ir tada šuo kando į dešinę koją. Prie jo sustojo mašina ir vyras nuvijęs šunį jį palydėjo namo. Ant lapuko vyras užrašė savo telefono numerį. Šuns ausys buvo apvalios, spalva smėlio ir juoda dėmė, jokių žymių neprisimena. Šeimininkė stovėjo šalia vartų ir šaukė šunį vardu. Vėliau šuo įbėgo į ta patį namą, kur stovėjo šeimininkė. Šeimininkė stovėjo prie vartelių. Tą pačią dieną važiavo pas gydytojus. Labai skaudėjo kai šuo įkando. Toje gatvėje niekada nėra matęs lakstančių palaidų šunų. Su policija ir pats prie minėto šuns voljero niekada nebuvo priėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo įstatyminė atstovė E. J. parodė, kad 2018 m. balandžio 6 d. jai paskambino sūnus, kuris buvo labai išsigandęs. Iš sūnaus žodžių ji suprato, kad jį užpuolė šuo, kuris lakstė po (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Sūnus minėjo, kad tuose namuose stovėjo moteris su rožiniu chalatu ir pašaukė šunį. Vaikas nurodė, kad šuo buvo vilkinis. Nepažįstamas žmogus sūnų palydėjo namo, buvo sukandžiotos jo kojos. Tą pačią dieną ji nuvyko pas (duomenys neskelbtini) name esančio kioskelio darbuotoją, kuri turėjo išsiaiškinti ir pranešti ar įkandusio šuns šeimininkai skiepijo šunį ar ne. Kioskelio darbuotoja paaiškino, kad šuo iš (duomenys neskelbtini) namo jos sūnui įkando nestipriai. Būnat poliklinikoje, po 10-15 minučių nuo telefono numerio palikimo kioskelio darbuotojai, paskambino šuns šeimininkė ir pranešė, kad šuo yra skiepytas. Moteris sakė, kad žalą atlygins. Pradžioje sakė, kad šuo skiepytas, o vėliau sakė, kad neskiepytas. Šeimininkė supyko, kad ji parašė pareiškimą policijai. Į policiją kreipėsi kitą dieną apie pietus. Po įvykio vaikui buvo pirktas kitas telefonas, nes įvykio metu turėtas telefonas krintant buvo sugadintas. Sūnus iki šios dienos emociškai jaučiasi prastai. Šiuo metu dėl savo baimių patiria patyčias, lankosi pas psichologus.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas Saulius Majauskas nurodė, kad administracinio nusižengimo faktą patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kurie matė iš kurio namo kiemo išbėgo šuo ir į kurį kiemą šuo buvo nuvestas, todėl ginčo dėl įvykio vietos nėra. Netiesioginis įrodymas byloje yra N. K. ir E. J. pokalbio išklotinė, iš kurios matyti, kad N. K. priekaištavo nukentėjusiojo mamai, kad ši padavė pareiškimą policijai. Esminės reikšmės neturi tai, kad A. K. nebuvo namuose, nes voljero skląstį galėjo atidaryti bet kuris iš tuo metu buvusių namuose asmenų, o šuns laikytojas turi pareigą užtikrinti, kad šuo būtų laikomas saugiai, nepadarytų žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. R. parodė, kad yra šuns elgesio specialistė. A. K. pasikvietė ją ištirti jo šuns elgesį. Tvirtina byloje duotą charakteristiką, nes ruja gali turėti poveikį šuns agresyvumui. Voljeras yra tvarkingas, pats šuo negali ištrūkti. Dėl šuns psichikos stabilumo abejonių nekilo. Tai, jog šuo augo su vaikais, nereiškia, kad negali įkasti svetimam vaikui. Apžiūros metu šuo buvo su metaliniu antkakliu.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. R. parodė, kad važiavo Žeimių gatve ir pamatė kaip vilkšunis išbėgdamas iš kiemo užpuolė vaiką. Automobiliu pradėjo signalizuoti, kad nuvyti šunį. Šuo nubėgo tik tada kai jis išlipo iš automobilio ir suriko ant šuns. Pasirodė, kad kalei buvo daugiau nei 5 metai. Tuo metu išėjo moteris ar mergina iš kiemo ir išsivedė šunį. Lydėdamas vaiką namo matė kaip moteris uždarė šunį į voljerą. Šunį įsivedė į antrą namą, esantį nuo Varnutės, namas buvo renovuotas. Moteris buvo su chalatu, juodais plaukais, moteris nebuvo stambi, ūgis apie vienas metras septyniasdešimt centimetrų, apie keturiasdešimt metų. Moters pakviestas šuo buvo paklusnus. Matė ant berniuko kūno nubrozdinimus. Šį įvykį taip pat matė ir kioskelio darbuotoja. Palydėjus berniuką jis paprašė jo atnešti popieriaus lapą, kuriame užrašė savo telefono numerį. Apklausos metu buvo nuvykęs prie minėto šuns voljero. Tose apylinkėse nėra matęs palaidų šunį. Prieš įvykį ne kartą buvo praėjęs pro minėtą namą ir ne vieną kartą matė ten lankstantį šunį.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra jos darbo vieta, t. y. prekybos kioskas, kuris stovi žento ir dukros nuosavybėje. 2018 m. balandžio 6 d. apie 11.00 val. pamatė atbėgantį vilkšunį. Jis neturėjo grandinės ant kaklo. Ji nepastebėjo kaip jis nubėgo, per kiosko langelį nesimato. Apie 300 metrų nuo kioskelio stovėjo vyriškis su vaiku. Negirdėjo jokio pagalbos šauksmo ar triukšmo, apie jokį įvykį nieko neįtarė. Maždaug po vienos valandos atėjo iš matymo pažįstama moteris, kuri nurodė, kad nežinomas šuo užpuolė jos vaiką ir norėjo sužinoti šio namo numerį. Moteris minėjo, kad jos sūnų namo palydėjo artimas draugas. Dirbdama mato daug palaidų šunų, įvairių veislių.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad jis po tyrėjos nušalinimo perėmė administracinio nusižengimo bylos medžiagos tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą. Šuns atpažinimui buvo pateiktos juodai baltos nuotraukos, nes kitokių pateikti nebuvo galima dėl techninių galimybių. Konflikto su N. K. jis neturėjo.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad A. K. yra jo buvęs bendradarbis ir tolimas kaimynas. Kaimyno šunį atpažintų pagal spalvą, nes turi tamsiai juodos ir tamsiai rudos spalvos. Jų gatvėje daugiau tokių šunų nėra. Neteko matyti minėto šuns pabėgusio ar vedžiojamo.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. K. paaiškino, kad apie šioje administracinio nusižengimo byloje tiriamo įvykio aplinkybes nieko nežino. 2018 m. balandžio 6 d. telefonu kalbėjosi su moterimi, kurios sūnų neva užpuolė jų šuo. Kalbėdama neturėjo jokio tikslo jai atlyginti žalos. Įtarė, kad minėta moteris yra aferistė ir domisi jos privačiu gyvenimu. Sąvoką „nelaimingas atsitikimas“ vartojo, nes šią sąvoką vartojo ir telefonu paskambinusi moteris. Jokio spaudimo E. J. nedarė. Prisimena, kad 2018 m. balandžio 6 d. dirbo be pietų. Rožinės spalvos chalato neturi nei ji, nei jos dukra.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tuo tarpu ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.
A. K. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, padarymo, nurodant, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą. ANK 346 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Šio nusižengimo sudėtis yra materiali, todėl, tam kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyti ne tik žalingi padariniai, bet ir priežastinis ryšys tarp asmens neteisėtų veiksmų ir žalingų padarinių. Minimo straipsnio dispozicijoje nurodytos normos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose yra įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Be to, gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, taip pat nustato ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1070 patvirtintos Gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietoje taisyklės.
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. savo kaltę neigia, nurodydamas, kad įvykio dieną jis buvo darbe, o jam priklausantis šuo buvo voljere ir galimybės ištrūkti iš jo nebuvo. Nurodė, kad kai patelė rujoja, prie jų namų vartų dažnai ateina svetimi šunys, kurie bando patekti į namų teritoriją. Prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. A. K. atstovas advokatas papildomai nurodė, jog tyrimo metu nebuvo nustatytas šuo, kuris užpuolė vaiką, nenustatyta ir moteris su rožiniu chalatu, kuri neva nusivedė šunį. Mano, kad E. R. duodamas parodymus sąžiningai klysta, o administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas pažeidžiant proceso taisykles. Prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo atlikti visi privalomi ir būtini procesiniai veiksmai – apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, liudytojai, apžiūrėta įvykio vieta, atliktas asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimas, šuns parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimas, atliktas parodymų patikrinimas vietoje ir kt. Nepilnametis nukentėjusysis P. J. nuo pat proceso pradžios nurodė tas pačias esmines šio nusižengimo aplinkybes, t. y. kad protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, palaidas šuo jį apkandžiojo ir padarė kastines žaizdas abejose šlaunyse. Tuo metu iš šalia sustojusio automobilio išlipo E. R., kuris nuvijo šunį ir palydėjo jį iki namų. Tuo tarpu šuo nubėgo į kiemą, esantį šalia konditerijos kiosko, renovuoto raudonų plytų namo, o paskui šunį nuėjo ir jo šeimininkė su chalatu (1 t., b. l. 21-22). P. J. padarytus sužalojimus patvirtina fotonuotraukos, VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ Jonavos ligoninės duomenys (1 t., b. l. 18, 20, 38-42).
Nepilnamečio parodymus patvirtino liudytojas E. R., kuris taip pat davė nuoseklius parodymus, jog protokole nurodytu laiku važiuodamas automobiliu pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) namo išbėgantį vilkšunį, kuris nubėgo prie P. J. ir jį užpuolė. E. R. sustabdė automobilį ir priėjęs prie berniuko pradėjo rėkti ant šuns, todėl šuo atsitraukė. Iš (duomenys neskelbtini) namo išėjo moteris, kuri kvietė šunį, todėl šuniui pribėgus arčiau, moteris jį sugriebė už sprando ir nuvedė į kiemą (1 t., 24-25). Administracinio nusižengimo tyrimo metu E. R. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje tiksliai nurodydamas namą, iš kurio išbėgo minėtas šuo – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90-93). Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus ir papildomai nurodė, kad įvykio dieną lydėdamas vaiką namo matė kaip moteris uždarė šunį į voljerą. Siekiant patikrinti šią ir kitas aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas liudytojo E. R. parodymų patikrinimas vietoje. Šio procesinio veiksmo atlikimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios būtų objektyvus ir pakankamas pagrindas netikėti liudytojo nurodyta aplinkybe, kad jis lydėdamas vaiką galėjo matyti kaip moteris uždaro šunį į voljerą, ar matyti pačius vartus. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nekilo jokių abejonių dėl liudytojo E. R. suinteresuotumo šios bylos baigtimi ar ryšiais su viena iš proceso šalių, todėl netikėti šiais liudytojo parodymais teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas bylos nagrinėjimo teisme metu išreiškė abejones dėl nukentėjusiojo ir liudytojo E. R. šuns parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo kaip procesinio veiksmo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi proceso dalyviams atpažinti buvo pateiktos nespalvotos šunų nuotraukos, o E. R., atpažįstant šunį, jau buvo jį matęs parodymų patikrinimo vietoje metu. Šiuo aspektu teismas sutinka su A. K. atstovo advokato pozicija ir daro išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu pateiktos nespalvotos fotonuotraukos nėra pakankamai informatyvios ir šio procesinio veiksmo rezultatas negali būti vertinamas kaip esminis A. K. kaltę pagrindžiantis įrodymas. Nepaisant to, vien nurodyta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusiojo ir liudytojo E. R. parodymai patvirtina kaltinime nurodytas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes. Kaip matyti, byloje nėra ginčo ir dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos – (duomenys neskelbtini).
Aplinkybę, kad nukentėjusįjį P. J. apkandžiojo būtent A. K. šuo sustiprina ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros protokole užfiksuota N. K. ir E. J. telefoninio pokalbio įrašo išklotinė (1 t., b. l. 63-72). Iš šios telefoninio pokalbio įrašo išklotinės matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė N. K. ir nukentėjusiojo motina E. J. kalbėjosi telefonu apie įvykį, kurio metu buvo apkandžiotas E. J. sūnus P. J.. Pokalbiu metu N. K. ne kartą užsiminė apie žalos atlyginimą nukentėjusiojo motinai ir išreiškė nepasitenkinimą dėl policijai parašyto pareiškimo ir jai sukeltų nemalonumų. Teismo posėdžio metu apklausta E. J. patvirtino užfiksuotame telefoniniame pokalbyje nurodytas aplinkybes, o būtent, kad paskambinusi šuns šeimininkė jai žadėjo atlyginti žalą, tačiau supyko, jog ji kreipėsi į policiją. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas nurodė, kad minėto telefoninio pokalbio įrašo išklotinė negali būti pripažintina įrodymu, tačiau teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas bei jų visumos pagrindu nustatytų aplinkybių konstatavimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir N. K., kuri apklausta teisme paaiškino, kad kalbėdama telefonu su E. J. manė, kad ji yra aferistė, savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų ir jiems palankų byloje esančių duomenų vertinimą, todėl tai nėra pagrindas nepripažinti minėtos telefoninio pokalbio įrašo išklotinės turinčia įrodomąją galią.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė ir tai, jog jam priklausantis šuo įvykio dieną ant kaklo turėjo grandinėlę, todėl tai, jog nei nukentėjusysis, nei liudytojas jos neįvardijo apibūdindami šunį, leidžia manyti, kad P. J. įkando kitas šuo. Teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog nukentėjusiajam įkando ne A. K. šuo. Manytina, jog streso ir išgąsčio akimirkoje tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas galėjo nepastebėti minėtos šuns grandinėlės. Kita vertus, nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad įvykio dieną A. K. šuo buvo su grandinėle. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos, A. K. sutuoktinės motinos, I. P. pateiktus paaiškinimus teisme, jog įvykio dieną ji dirbo prekybos kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), Jonavoje, ir matė atbėgantį vilkšunį (ne jos žento šunį), kuris neturėjo grandinėlės ant kaklo. Visgi, šie liudytojos parodymai vertintini kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinės versijos palaikymas, kadangi šių parodymų nepagrindžia jokie kiti byloje esantys duomenys.
Be kita ko, A. K. bylos nagrinėjimo teisme metu akcentavo, kad įvykio dieną nei jo, nei sutuoktinės N. K. nebuvo namuose. Administracinio nusižengimo tyrimo metu apklausta A. K. dukra I. K. nurodė, kad įvykio dieną šuo iš voljero išleistas nebuvo (1 t., b. l. 31-32). A. K. buvo nurodęs, kad šuns voljeras atsidaro į vidų su didesne jėga, tačiau vaikams išleisti šuns ir vieniems su juo būti neleidžiama. Visgi, šiame kontekste pažymėtina, jog neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad A. K. šuo įvykio metu buvo voljere byloje nėra, o net ir pripažinus, jog šunį iš voljero išleido ne A. K., o kitas asmuo, arba šuo ištrūko pats, atsakomybė už inkriminuotą administracinį nusižengimą A. K. neišnyksta. Byloje neginčijamai nustatyta, ką patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad jis yra šuns šeimininkas. Ši aplinkybė neatleidžia A. K. nuo atsakomybės, nes būtent šuns laikytojas atsako už tinkamą savo šuns laikymą, kad šuo negalėtų pabėgti. Taigi, A. K. būdamas atsakingas už savo šunį, už tinkamą jo laikymą, už tai, kad jis neišbėgtų iš privačios teritorijos ir nepadarytų žalos kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui, privalėjo imtis visų įmanomų ir pakankamų priemonių, kad jo šuo neišeitų iš privačios žemės valdos, nepadarytų žalos kitiems asmenims. Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti nukentėjusiojo P. J. ir liudytojo E. R. parodymais, kadangi juos patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai, tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. parodymais, kad jo šuo nebuvo išbėgęs iš jam priklausančios žemės valdos, sprendžiant jo kaltės klausimą, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įvertinus visus kitus bylos įrodymus, jie vieni kitiems neprieštarauja, papildo vieni kitus ir yra pakankami spręsti, jog A. K., būdamas atsakingas už savo šunį, už tinkamą jo laikymą, už tai, kad jis neišbėgtų ir nedarytų žalos kitiems asmenims, jų turtui ir sveikatai, nesiėmė pakankamų priemonių, jog jo šuo neišeitų iš uždaros žemės valdos, ir paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius, jog jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, abejoti jais nėra pagrindo, todėl byloje neginčijamai nustatyta, kad A. K., būdamas šuns laikytoju, neužtikrino, kad jo laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nes šuo 2018 m. balandžio 6 d. apie 12.00 val., išbėgo iš A. K. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir apkandžiojo Žeimių gatvės šaligatviu pro šalį ėjusį mažametį P. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., padarant jam kastines žaizdas abejose šlaunyse, dėl ko atsirado žala P. J. sveikatai. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl jo veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.
A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, bei daro išvadą, jog A. K. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti už nusižengimo padarymą paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
ANK 346 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 16, 17, 18, 19 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas. Dėl šios priemonės skyrimo teismas sprendžia įvertinęs visas padaryto nusižengimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvūnas (šuo) priklauso A. K., kuris netinkamai vykdė gyvūno laikytojo pareigas. Praeityje A. K. nebuvo baustas dėl netinkamo gyvūnų laikymo ar priežiūros, todėl tikėtina, jog dėl šio pažeidimo padarymo jis savo elgesį įvertins savikritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai prižiūrint savo turimą gyvūną (šunį), todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju A. K. netaikytinas jam priklausančio gyvūno (šuns), konfiskavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 – 637 straipsniais, 646 straipsniu,
nutaria:
A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18083625402. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus