- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2-1755-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01500-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,EMSI“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „CPO LT“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,EMSI“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EMSI“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „CPO LT“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „EMSI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau jį patikslinusi, prašydama atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „CPO LT“, vykdomo viešojo pirkimo atviro konkurso „Degalų degalinėse užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. 391283 (toliau – ir pirkimas) sąlygas pripažinti neteisėtomis, jas panaikinti ir viešąjį pirkimą nutraukti. Netenkinus šio reikalavimo, pripažinti neteisėtomis ir panaikinti atskiras pirkimo sąlygas. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. liepos 16 d. paskelbė apie pirkimą ir pateikė pirkimo sąlygas. Ieškovės vertinimu, pirkimo sąlygos neteisėtos, kadangi yra nelygiateisės, nesąžiningos, diskriminuojančios, neaiškios, neskaidrios ir pažeidžiančios šalių lygiateisiškumo principą (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalis). Pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės sąlygos tiekėjams, kurie sujungs daugiau partnerių (subtiekėjų ar kt.) su jų degalinių tinklais. Jei konkurentai susitars dėl šio pirkimo, investuos į bendrą veiklą, labiau tikėtina, kad buvusių konkurentų bendradarbiavimas tęsis ir pirkimui pasibaigus. Pirkimo sąlygos ne užtikrina konkurenciją, bet skatina tiekėjų koncentraciją, verčia juos vienytis į kartelius, t. y. dirbtinai mažina, nepagrįstai riboja konkurenciją prekių (degalų) rinkoje ateityje. Pirkimo sąlygos neskatina smulkaus ir vidutinio verslo – diskriminuoja mažas ir vidutines tiekėjų įmones, nes jos, siekdamos laimėti esant didžiųjų tinklų naudai nustatytoms sąlygoms, arba turi visos susivienyti, arba prašytis į vieno ar kito didžiojo tinklo subrangovus.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo procedūrų sustabdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė nurodė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba visiškai negalimas. Šiuo atveju ieškovė ginčija atsakovės pirkimo sąlygas iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo. Tiekėjai, pateikę pasiūlymus ir atitikę kvalifikacinius reikalavimus, galės sudaryti preliminariąsias sutartis, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirkimo procedūrų nutraukimas iš esmės reikštų, kad visos pirkimo sąlygos pašalintos, todėl būtų neracionalu, jei reikėtų spręsti dėl sudarytų (jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos) preliminariųjų sutarčių ir pagrindinių sutarčių galiojimo. Atsakovė yra tik tarpininkė (VPĮ 2 straipsnio 3 dalis, 82 straipsnis) tarp tiekėjų, kurie degalus tiekia pagal galiojančias sutartis, ir perkančiųjų organizacijų užsakovių, kurios dar nėra pateikusios užsakymų, todėl perkančiųjų organizacijų užsakovės ar bent jų dauguma, tikėtina, apie rengiamą naują degalų viešo pirkimo būdą nežino, todėl juntamų nepatogumų nepatirs. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, perkančiųjų organizacijų užsakovių apsirūpinimo degalais sąlygos nepablogės, o tik tam tikrą laiką bus tokios pat, kokios buvo iki šiol. Pirkimo procedūrų sustabdymu gali būti išvengta nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo. Daugiau atsirastų žalos ir kiltų didesnis viešojo intereso pažeidimas, jeigu prekėmis (degalais) būtų prekiaujama neteisėtu pagrindu, ribojant konkurenciją ar diskriminuojant tiekėjus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama nauda yra sąžininga tiekėjų konkurencija, kuri taip pat yra viešasis interesas. Nėra duomenų, kad yra tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti ginčijamo viešojo pirkimo procedūras. Pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė, kuri užtikrintų tiekėjui veiksmingą ir efektyvią jo teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VšĮ „CPO LT“ prašė atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydama, kad būtų pažeistas viešasis interesas ir sukeltos neigiamos pasekmės valstybei bei Lietuvos Respublikos perkančiosioms organizacijoms, kadangi viešojo sektoriaus perkančiosios organizacijos neturėtų galimybės įgyvendinti VPĮ 82 straipsnio nuostatų ir įsigyti automobilinių degalų naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – ir CPO) sudarytomis preliminariosiomis sutartimis. Dalis perkančiųjų organizacijų bylos nagrinėjimo metu gali likti be sutarčių automobilinių degalų įsigijimui, tokiu būdu sukeliant grėsmę tinkamam jų funkcijų atlikimui, nebūtų išnaudoti automobilinių degalų pirkimų centralizavimo privalumai, valstybės mastu nebūtų išnaudota viešųjų pirkimų centralizavimo teikiama ekonominė nauda. Atskiroms sektorinėms grupėms, kurioms griežtai apriboti viešųjų pirkimų vykdymo terminai, ypatingai Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų paramos gavėjams, būtų apribotos galimybės efektyviau įsisavinant lėšas, skirtas socialinės aplinkos gerinimui, kadangi dalis struktūrinių fondų paramos gavėjų apskritai neturi patirties vykdant viešuosius pirkimus, todėl jų pačių vykdomas automobilinių degalų pirkimas gali ne tik ilgai užtrukti, bet ir būti pripažintu neatitinkančiu VPĮ reikalavimų, dėl to paramos gavėjui galėtų būti sumažinta ar net atimta ES parama. Ieškovės kaip privataus juridinio asmens interesas negali būti tapatinamas su viešuoju interesu. Aplinkybės, kad atsakovė yra įgaliota padėti organizuoti viešuosius pirkimus daugeliui perkančiųjų organizacijų, siekiant racionalaus valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų panaudojimo bei kad toks pirkimas yra viešas ir sudaro galimybes jame dalyvauti visiems pirkimo reikalavimus atitinkantiems tiekėjams, yra viešojo intereso užtikrinimas. Byloje ieškovė siekia apginti savo tariamai pažeidžiamus interesus, jos netenkinančias pirkimo sąlygas a priori (liet. iš anksto) traktuodama kaip akivaizdų viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Pirkimo sąlygos yra parengtos remiantis perkančiųjų organizacijų poreikiu, o analogiškų atsakovės centralizuotų automobilinių degalų pirkimų sąlygos visų instancijų teismų jau buvo ne kartą nagrinėtos (įskaitant ir principų pažeidimo kontekste) ir visada pripažintos teisėtomis ir atitinkančiomis viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą. Viešojo pirkimo konkursai organizuojami ne tiekėjų, o visų pirma perkančiųjų organizacijų poreikiams tenkinti, todėl vien tai, kad vienam ar kitam potencialiam tiekėjui nepatinka pirkimo sąlygos, savaime negali reikšti perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumo ar nepagrįstumo.
4. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija) prašė ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovės vykdomo pirkimo rezultatai yra susiję su racionaliu valstybės biudžeto ir (ar) ES fondų lėšų panaudojimu, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones valstybė galimai patirtų nuostolių ir būtų pažeistas viešasis interesas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju kur kas labiau pažeistų viešąjį interesą, negu šių priemonių netaikymas, kadangi pirkimo procedūrų stabdymas apsunkintų viešojo sektoriaus perkančiųjų organizacijų galimybes įgyvendinti VPĮ 82 straipsnio nuostatas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, perkančiosios organizacijos būtų priverstos pačios savarankiškai vykdyti automobilių degalų pirkimus, tai sąlygotų didesnes laiko, finansų ir žmogiškųjų išteklių sąnaudas. Tai reiškia, kad tokiu būdu būtų pažeidžiami ne tik efektyvumo, ekonomiškumo principai, tačiau ir viešasis interesas. Šių prekių įsigyti pasibaigus teisminiam nagrinėjimui negalima, kadangi jos reikalingos kasdieniam perkančiųjų organizacijų tiesioginių funkcijų vykdymui, jos yra naudojamos nuolat, jų įsigijimas negali būti atidėliojamas. Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeidžiamas viešasis interesas, apimantis pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „EMSI“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas, įvertinęs, kad atsakovė yra viešoji įstaiga, kuri vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 50 vykdo VPĮ 2 straipsnio 2-3 dalyse numatytą CPO veiklą, centralizuodama Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus pirkimus, apjungdama visų Lietuvos Respublikos perkančiųjų organizacijų poreikį ir atlikdama centralizuotų viešųjų prekių, paslaugų ir darbų pirkimų procedūras, sprendė, kad toks valstybės poreikio centralizavimo tikslas yra racionalus valstybės lėšų panaudojimas, kai CPO apjungiant ir perkant didelius prekių, paslaugų ar darbų kiekius yra gaunamos palankios jų kainos ir tiekimo sąlygos kiekvienai, net ir labai nedidelį prekių, paslaugų ar darbų kiekį užsakančiai Lietuvos Respublikos perkančiajai organizacijai. Neužtikrinus šios galimybės, perkančiosios organizacijos būtų priverstos pačios vykdyti automobilinių degalų pirkimus, tokiu būdu didinant laiko, žmogiškųjų išteklių ir finansines sąnaudas. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užkirstas kelias viešojo sektoriaus perkančiosioms organizacijoms įgyvendinti VPĮ 82 straipsnio nuostatas vykdant automobilinių degalų viešuosius pirkimus bei pasinaudoti šių pirkimų centralizavimo teikiama ekonomine nauda. Tokiu būdu viešojo sektoriaus perkančiosios organizacijos, o tuo pačiu ir valstybė patirtų nuostolių, o tai nebejotinai pažeistų viešąjį interesą.
7. Teismas pažymėjo, kad pareikštas ieškinys ipso facto (liet. savaime) neturi sąlygoti viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo, tai turi būti išimtis, kurios taikymą ieškovas visuomet privalo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti. Šiuo atveju atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebus suvaržyti ieškovės interesai bei apribotos galimybės apginti savo teises, nes jai palankaus teismo sprendimo atveju pastaroji įgytų teisę reikalauti žalos, atsiradusios (jeigu ji atsirastų) dėl padarytų pažeidimų, atlyginimo. Teismas darė išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina šalių interesų pusiausvyros ir nėra proporcingos siekiamiems tikslams, jos pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės VšĮ „CPO LT“ vykdomo viešojo pirkimo atviro konkurso „Degalų degalinėse užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą“ Nr. 391283 pirkimo procedūrų sustabdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismo teiginys, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užkirstas kelias viešojo sektoriaus perkančiosioms organizacijoms įgyvendinti VPĮ 82 straipsnio nuostatas vykdant pirkimą teisingas tik su sąlyga, kad atsakovė parengė teisėtas pirkimo sąlygas ir nepagrįstai neapribojo tiekėjų konkurencijos.
8.2. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovės netinkamai atlikti centralizuoti pirkimai jau iškreipė degalų tiekėjų konkurenciją vieno tiekėjo naudai taip, kad šis laimėjo 48 proc. pirkimų, kad pirkimai diskriminavo mažas ir vidutines įmones. Teismo nurodytą racionalų valstybės lėšų panaudojimą atsakovė gali pasiekti tik teisėtais centralizuotais pirkimais, o šis centralizuotas pirkimas planuojamas visai ketverių metų Lietuvos degalų prekybos rinkai ir yra neteisėtas. Pirkime net ir nedidelio pažeidimo žala bus reikšminga, neproporcingai didelė, lyginant su tikėtina nauda, kurią gaus perkančiųjų organizacijų užsakovės per paprastesnes užsakymo procedūras dalyvaudamos neteisėtuose pirkimuose dėl pagrindinių sutarčių.
8.3. Ieškovė prašo atsižvelgti į naują aplinkybę, kad dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 4-497 „Dėl Viešosios įstaigos CPO LT Paslaugų kainų ir tarifo nustatymo“ dalinio panaikinimo ji 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI-4610-189/2018), taip pat į skunde nurodytus naujus įsakymo neteisėtumo aspektus.
8.4. Teismas nenurodė, kad ieškovė savo prašymo nepagrindė, o tik kad nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir yra proporcingos siekiamiems tikslams.
8.5. Teismas nemotyvavo išvados, kodėl laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, kuriomis įrodinėjo, kad viešasis interesas gali būti tenkinamas ne bet kokiais, o teisėtais centralizuotais viešaisiais pirkimais, kuriuose užtikrinta tiekėjų konkurencija.
8.6. Ieškinys grindžiamas naujuoju VPĮ ir naująja kasacinio teismo praktika dėl mažų bei vidutinių įmonių veiklos skatinimo, kad perkančiųjų organizacijų diskrecijos teisė spręsti dėl konkurenciją ribojančių pirkimo sąlygų aiškinama vis griežčiau, siauriau ir vien svarbių priežasčių nurodymo nebepakanka, nes būtina įrodyti, kad konkurenciją varžantis sprendimas yra vienintelis galimas ir yra būtinas rezultatas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis, kuri pradėta formuoti atsižvelgiant į naujausias viešųjų pirkimų direktyvas (2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES, kuri nuo 2016 m. balandžio 18 d. panaikino direktyvą 2004/18/EB) dar iki naujos redakcijos VPĮ priėmimo. Ieškovė poziciją grindžia kasacinio teismo formuojama praktika civilinėse bylose Nr. e3K-3-322-916/2017, Nr. e3K-3-319-969/2018, Nr. e3K-3-112-690/2018, Nr. e3K-3-317-469/2018.
8.7. Neteisėtai tiekėjų sąskaita sutaupytos lėšos nėra viešųjų pirkimų tikslas.
8.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebus suvaržyti ieškovės interesai bei apribotos galimybės apginti savo teises, nes palankaus teismo sprendimo atveju ji galėtų reikalauti žalos atlyginimo. Dėl pirkimo sąlygų pagrindu sudarytų sutarčių galiojimo ieškovė turėtų tikslinti ieškinį, reikšdama reikalavimus tiek dėl sudarytų sutarčių nuginčijimo, tiek dėl žalos priteisimo, tai apsunkintų bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė VšĮ „CPO LT“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1 Atsakovė iš esmės atkartoja argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme. Ieškovė 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė pasiūlymą atsakovės vykdomame pirkime, tokiais veiksmais paneigdama savo pačios atskirajame skunde nurodomus argumentus. Pateikdama pasiūlymą viešajame pirkime ieškovė parodė savo suinteresuotumą, kad šios viešojo pirkimo procedūros būtų vykdomos, o joms pasibaigus būtų sudarytos preliminariosios sutartys su automobilinių degalų tiekėjais, pateikusiais pasiūlymus pirkime.
10.2 Aplinkybė, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 4-497 „Dėl Viešosios įstaigos CPO LT Paslaugų kainų ir tarifo nustatymo“ dalinio panaikinimo įtakos sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi. Teiginiai dėl galimo ieškinio patikslinimo ateityje ir bylos apsunkinimo yra hipotetiniai ir taip pat neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimui.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Ūkio ministerija prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Trečiojo asmens vertinimu, šiuo konkrečiu atveju atsakovės vykdomo pirkimo ekonominė nauda didesnė už tuos nuostolius, kuriuos galimai patirtų ieškinį pateikęs tiekėjas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtų proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
10.2. Sutikdamas su teismo motyvais, laiko, kad skundžiama nutartis priimta teismui tinkamai įvertinus tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atsiliepimuose į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus, tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, o teismo padarytos išvados yra motyvuotos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
13. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reguliavimas suponuoja teismo pareigą palyginti, kokia kiltų grėsmė būsimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo galimybėms netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir kokia galėtų būti sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neigiama įtaka viešiesiems interesams.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino klausimo sprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų daroma neigiama įtaka viešajam interesui, kuri pasireikštų tuo, jog pirkimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užsitęstų ilgesnį laikotarpį. Tai reikštų, kad perkančiosios organizacijos tik vėliau, pasibaigus teisminiam procesui ir atsakovei įvykdžius centralizuotą pirkimą, galėtų pasinaudoti šio pirkimo privalumais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai turėtų neigiamos įtakos valstybės biudžeto lėšų racionaliam panaudojimui, nes tam tikrą laikotarpį nebūtų išnaudota viešųjų pirkimų centralizavimo teikiama ekonominė nauda. Be to, kadangi pirkimu perkama perkančiųjų organizacijų kasdieninėje veikloje būtina prekė, vėlesnis pirkimo įvykdymas turėtų neigiamos įtakos laiko, žmogiškųjų išteklių ir finansine prasmėmis, nes perkančiosios organizacijos pačios turėtų rūpintis prekių įsigijimu pasibaigus galiojančių pirkimo sutarčių terminams. Organizuojamas didelės vertės, aktualus daugeliui perkančiųjų organizacijų centralizuotas pirkimas, todėl kuo skubesnis tokio pirkimo įvykdymas yra svarbus viešasis interesas.
16. Vertinant galimos grėsmės būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį svarbu tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, jog bus sudarytos preliminarios, o vėliau pagrindinės viešojo pirkimo sutartys. Tačiau pirkimo objekto pobūdis (pirkimu siekiama įsigyti lengvai rinkoje prieinamų prekių) nėra toks, kad preliminariųjų ir pagrindinių sutarčių pripažinimas negaliojančiomis ar jų trukmės sutrumpinimas (kaip alternatyvi sankcija) teismo sprendimu galėtų būti komplikuotas. Be to, ieškovė gina savo privatų interesą, todėl bet kuriuo atveju ji turės teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl pagal galimai neteisėtas pirkimo sąlygas įvykdyto viešojo pirkimo. Ieškinio tenkinimo atveju ieškovei nebūtų užkirstas kelias dalyvauti ir naujame atsakovės organizuojamame tų pačių prekių viešajame pirkime. Kita vertus, atsakovė pateikė duomenis, kad ieškovė 2018 m. rugsėjo 12 d. pateikė pasiūlymą ir pagal ginčijamas pirkimo sąlygas vykdomame pirkime. Tokie ieškovės veiksmai rodo, kad ji ginčijamų pirkimo sąlygų nevertina kaip apskritai eliminuojančių jos galimybę dalyvauti pirkime ir siekti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo.
17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą, neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei pažeistų viešąjį interesą. Todėl prioritetas turi būti teikiamas kuo skubesniam pirkimo procedūrų vykdymui, kaip iš esmės teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas.
18. Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo naikinti ar keisti teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.