- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- e1-688-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12074-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- E. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B. (E. B.), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – profesinis, išsiskyręs, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas – teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. B. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei D. D., o būtent – 2020 m. kovo 21 d. apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau dešimt smūgių dešine ranka sugyventinei D. D. į galvą, veidą, po to, suėmęs rankomis jos kaklą, – smaugė, tokiais veiksmais padarydamas jai poodinę kraujosruvą prie kairės akies. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tyčia į krūtinę sudavė sugyventinei D. D. du smūgius dešinės rankos kumščiu ir vieną smūgį dešine koja, sukeldamas jai fizinį skausmą.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
4. Kaltinamojo E. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Kaltinamasis paaiškino, kad jis nuo 2016 m. gruodžio mėnesio gyvena su D. D., jai priklausančiame socialiniame bute adresu – (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. Nurodė, kad 2020 m. kovo 21 d. apie 20.30 val. jis po darbo grįžo į namus, juose sugyventinė su kaimynais, kurių vardų ir pavardžių negali pasakyti, vartojo alkoholį. Tarp jo ir sugyventinės įvyko žodinis konfliktas – po konflikto sugyventinė nuėjo miegoti, o kaltinamasis su kaimynais toliau vartojo alkoholį. Vėliau kaltinamasis nuėjo į kambarį, kuriame miegojo nukentėjusioji. Pamatęs miegančią neblaivią sugyventinę, jis supyko ir sudavė sugyventinei smūgius į veidą, krūtinę, galvą, buvo sugriebęs rankomis už jos kaklo. Vėliau jis išbėgo iš namų, o, po kurio laiko grįžęs, pamatė, kad sugyventinė virtuvėje vartoja alkoholį – kaltinamasis sudavė jai smūgius į krūtinę ir spyrė koja. Pagalvojęs, kad sugyventinė gali vėl vartoti alkoholį, ar eis jo nusipirkti, paėmė iš stalčiaus jos piniginę ir išvažiavo. Sugyventinė jam skambino, prašė, kad jis atvažiuotų. Pirmadienį (ar antradienį) kaltinamasis nuvažiavo pas sugyventinę ir grąžino jos daiktus. Sugyventinė pažadėjo daugiau negerti ir jie susitaikė (išsamesni parodymai – 2020 m. balandžio 21 d. įtariamojo apklausos protokole b. l. 66-68).
4.2. Nukentėjusioji D. D. apklausos metu davė parodymus bei paaiškino, kad ji kartu su sugyventiniu E. B. gyvena nuo 2016 metų pavasario, jai priklausančiame socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. 2020 m. kovo 21 d. apie 19 val. sugyventinis grįžo į jų namus. Tuo metu ji su savo pažįstamais K. ir S. namuose vartojo alkoholį. Vėliau nukentėjusioji nuėjo miegoti, o sugyventinis su minėtais asmenimis toliau namuose (virtuvėje) vartojo alkoholį. Nukentėjusioji parodė, kad ji prabudo nuo sugyventinio smūgių – nukentėjusiajai į veidą, galvą, krūtinę, buvo suduota ne mažiau kaip dešimt smūgių, sugyventinis taip pat ją smaugė, ji pajuto fizinį skausmą. Vėliau sugyventinis išbėgo į lauką, o nukentėjusioji pamatė, kad dingo jos piniginė su dokumentais bei kortelėmis, todėl paskambino policijai – pranešė, kad iš jos buvo pavogti dokumentai. Tuo metu sugyventinis vėl įbėgo į namus ir pribėgęs prie nukentėjusiosios sudavė jai smūgius į krūtinės sritį – du smūgius dešinės rankos kumščiu ir vieną smūgį dešine koja, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai skausmą. Nukentėjusioji po trijų dienų dėl sužalojimų kreipėsi į medikus. Praėjus savaitei, nukentėjusioji susitaikė su kaltinamuoju, jis grąžino paimtus jos daiktus. Dėl piniginės ir joje buvusių daiktų pretenzijų sugyventiniui neturi. Pažymėjo, kad civilinio ieškinio neteiks (išsamesni parodymai – 2020 m. balandžio 9 d. liudytojo apklausos protokole b. l. 36-38).
4.3. Policijos įvykių suvestinės duomenys patvirtina, kad 2020 m. kovo 21 d. 20.34 val. nukentėjusioji D. D. pranešė, jog sugyventinis pavogė jos banko kortelę, pinigus, sudavė jai į veidą ir pabėgo (b. l. l2-13).
4.4. Remiantis 2020 m. balandžio 1 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, D. D. nustatyta poodinė kraujosruva prie kairės akies. Pažymėta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, galimai suduodant smūgį ranka. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 41).
4.5. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimas patvirtina, kad E. B. atlygino 33,58 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b. l. 61).
Motyvuojamoji dalis
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama E. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia sudavė smūgius savo sugyventinei į galvą, veidą, ją smaugė; taip pat tyčia sugyventinei į krūtinę sudavė du smūgius dešinės rankos kumščiu ir vieną smūgį dešine koja – dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo E. B. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad E. B. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui). Taip pat skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą.
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka, bausmę atliks (b. l. 75-76).
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje, yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė –nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, dirba.
11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, įpareigojant 9 mėnesius neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
12. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą.
13. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
14. Teismas priima civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos, ieškinio atsisakymą (BPK 112 straipsnio 3 dalis), nenustatęs, kad ieškinio atsisakymas nagrinėjamoje byloje prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, ar galėtų pažeisti trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
E. B. (E. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.
Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti galutinę bausmę – šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos terminą.
E. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Priimti civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos, ieškinio atsisakymą.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Baudžiamojo įsakymo nuorašą siųsti probacijos tarnybai.