Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-09-11 · Civilinė byla Nr. e2-2651-750/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-11
Bylos Nr.
e2-2651-750/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01015-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
G. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2651-750/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01015-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 11 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei G. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės G. M. 4520,94 Eur negrąžintos kredito dalies; 384,63 Eur mokėjimo (pelno palūkanų); 24 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4520,94 nuo vartojimo kredito nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-04-22; 1850,90 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5,64 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 24 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4520,94 nuo vartojimo sutarties termino pabaigos 2024-02-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės „NEO Finance“, AB, ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos G. M. 2019-02-12 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K649319033, kuria atsakovei buvo suteiktas 5050,53 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3666,87 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.), 427,15 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024-02-22. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis atsakovės turėjo būti grąžinta ieškovei per 60 mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovė iki pat šios dienos nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir prašo teismo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka juos įteikiant asmeniškai atsakovei G. M. per jos darbovietės UAB „Maxima LT“ administraciją. Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovės atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus „NEO Finance“, AB ir atsakovės – vartojimo kredito gavėjos G. M. 2019-02-12 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K649319033, kuria atsakovei buvo suteiktas 5050,53 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3666,87 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.), 427,15 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024-02-22. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis. Atsakovė turėjo būti grąžinta ieškovei per 60 mėnesinių įmokų.

2020-04-28 atsakovei G. M. buvo išsiųstas Raginimas, kurio ieškovė pareikalavo nedelsiant padengti esamą 588,78 Eur įsiskolinimą, susidariusį 2020-04-28 dienai. 2020-05-27 Pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo ieškovė paprašė atsakovės nedelsiant padengti esamą 775,36 Eur įsiskolinimą, susidariusį 2020-05-27 dienai ir nurodė, kad nesumokėjus šio įsiskolinimo, vadovaujantis sudaryta vartojimo kredito sutartimi vartojimo kredito sutarties nutraukimas įsigalioja 2020-06-02. Duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 4520,94 Eur negrąžinto kredito dalis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos iki sutarties nutraukimo dienos, taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę į 384,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-02), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 384,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 24 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4520,94 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Taigi, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 24 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4520,94 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-06-02 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-02-22).

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės 1850,90 Eur tarpininkavimo mokesčio. Kaip matyti iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir bendrųjų sąlygų, ieškovė, sudarydama kredito sutartis, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), ir turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas. Vartojimo kredito sutartimi atsakovė sutiko mokėti tarpininkavimo mokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 1850,90 Eur tarpininkavimo mokesčio yra pagrįstas ir tenkinamas.

Taip pat ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 5,64 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-01-23 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020-06-02. Kaip matyti iš kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto, šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 5,64 Eur kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, atmetamas.

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 24 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą 4520,94 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-02-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 24 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą 4520,94 Eur kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-02-23 iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetamas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir toks reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovė įsipareigojimų nevykdė, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6756,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti 152 Eur žyminio mokesčio ir 200 Eur ieškinio parengimo bei kitų išlaidų. Teismas tenkino 99,91 procentus ieškovės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 151,86 Eur žyminio mokesčio ir 199,82 bylinėjimosi išlaidų, iš viso 351,68 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Be to, byloje patirta 3,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šios dengiamos iš valstybės biudžeto (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, 4520,94 Eur negrąžintos kredito dalies, 384,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 24 procentų dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 4520,94 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito nutraukimo dienos (2020-06-02) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024-04-22; 1850,90 Eur tarpininkavimo mokesčio; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (6756,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-25) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 351,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė G. M., dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti sprendimą už akių priėmusiam teismui (Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė akcinė bendrovė „NEO Finance“ per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo gali apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėja Dalia Zimantienė