Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė: 1) priteisti 837 417,96 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) neteisėtų veiksmų; 2) priteisti palūkanas už piniginės pašalpos nesumokėjimo laikotarpį; 3) indeksuoti valstybės teisėto piniginio vieneto perkamosios galios nuvertėjimą; 4) nedelsiant atnaujinti nusikalstamai nutrauktą elektros energijos gyvenamajam butui tiekimą; 5) pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų sąmoningo, ilgalaikio vykdymo bei viešojo intereso gynimo; 6) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas, šalindamas nustatytus trūkumus, 2017 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai yra formalūs ir pertekliniai, o pateiktas skundas atitinka skundo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, todėl jį tikslinti nėra teisinio pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. sausio 3 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Teismo vertinimu, pareiškėjas ne tik nesuformulavo aiškaus skundo dalyko ir faktinio pagrindo, bet ir neištaisė kitų skundo trūkumų, nustatytų atsižvelgiant į ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktų reikalavimus.

Teismas akcentavo, kad trūkumai, kurių pareiškėjas nepašalino, buvo esminiai, dėl kurių administracinė teisena pagal pareiškėjo pateiktą skundą, negalėjo būti pradėta. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo išaiškintos skundo trūkumų nepašalinimo teisinės pasekmės, o pareiškėjo subjektyvus vertinimas dėl nustatytų skundo trūkumų, savaime nesudaro pagrindo juos laikyti pašalintais.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, laikė pareiškėjo skundą nepaduotu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, nustatytų teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje įtvirtinamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

Aiškindamas minėtas nuostatas, LVAT savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS261-86/2009). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS602-244/2012). Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A17-217/2007, LVAT biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Pabrėžtina, jog teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012 ir kt.). Abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-2301/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 2011 m.).

Pagal LVAT praktiką žalos atlyginimo bylo­se, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašo­mo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrody­mų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ASl43-242/2011).

Pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateiktu Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundu, be kita ko, prašė priteisti 837 417,96 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis skundžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus dėl jam priklausančios piniginės paramos, nurodo, kad jam neteisėtai neišmokėta socialinė pašalpa už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d. buvo išmokėta tik 2017 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus bylą Nr. I-3080-764/2016.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. gruodžio 28 d. skundo trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundą, jame keliamus reikalavimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi tinkamai suformuoti reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jį pagrįsti: nurodyti dėl kokių valstybės institucijų ir/ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta žala, pateikti patirtą žalą patvirtinančius įrodymus ir kt., kadangi tik tinkamai ir aiškiai suformuluotas skundo reikalavimas (skundo dalykas) leidžia apibrėžti ginčo ribas ir yra esminė sąlyga tinkamam bylos nagrinėjimui teisme.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad, jo manymu, nepagrįstai buvo nustatyti formalūs skundo trūkumai, nustatyti ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktuose, pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, tačiau pareiškėjo skundas šių reikalavimų neatitiko.

ABTĮ 43 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį panaikinus ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėjusi teisėja neturėjo pagrindo nusišalinti nuo šio klausimo sprendimo iš naujo nesant kitų nusišalinimo pagrindų, numatytų ABTĮ, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės tinkamai nerealizavo, pateikdamas 2017 m. gruodžio 28 d. skundą neištaisė teismo nustatytų skundo trūkumų, dėl nustatyto termino skundo trūkumams šalinti pratęsimo į teismą nesikreipė, todėl teismas pagrįstai skundžiama 2018 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Atkreiptinas dėmesys, kad šia nutartimi nepaneigiama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veiksmuose nenustatyta akivaizdžių pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, remiantis ABTĮ 111 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo.

Vertinant pareiškėjo prašymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, priėmusiai pareiškėjo skundžiamą nutartį, pažymėtina, kad teisėjo drausminės atsakomybės klausimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos procesinis klausimas, jis nėra susijęs su pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimais, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis pareiškėjo atskirąjį skundą, plačiau nurodytu klausimu nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.