- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-103-315/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-3-00016-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Stasys Lemežis, Vladislavas Lenčikas
- Nukentėjusysis
- I. L.
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius, Šarūnas Ivanauskas
Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-315/2018
Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00016-2017-8
2018 m. vasario 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant privačiai kaltintojai - nukentėjusiajai I. L., jos atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos I. L. ir nuteistosios V. K. gynėjo advokato Šarūno Ivanausko (toliau – ir apelianto) apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir skirta jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimas, uždraudžiant per šį laikotarpį bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja I. L.. Nukentėjusios I. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš V. K. 50 (penkiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti ir 200 (du šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti. V. K. ir I. L. prašymai dėl išlaidų teisiniai pagalbai atlyginti atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. K. nuteista už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų, o būtent ji, 2016 m. birželio 26 d. apie 16.30 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, mušdama nukentėjusiajai I. L. padarė odos nubrozdinimą pakaušio dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, dešiniame skruoste, daugybines taškines kraujosruvas odoje dešiniame žande, abipus kaklo priekiniame paviršiuje, sprando dešinėje pusėje, krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairėje pusėje, dešinėje krūtyje, kairio peties sąnario srityje, poodines kraujosruvas abiejų žastų srityse, poodines ir odines kraujosruvas kairiame dilbyje, odines kraujosruvas kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kairio klubo sąnario srityje, dešiniame kelyje, kurie vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, be to suplėšė ir sugadino I. L. rūbus, t. y. suknelę - 20 eurų vertės, liemenėlę - 30 eurų vertės. Tokiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu privati kaltintoja I. L. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl žalos atlyginimo. Mano, kad skundžiamas 2017-11-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-253-298/2017 yra formalus, sudaro tik teisingo ir įrodymais pagrįsto nuosprendžio regimybę, nes sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje, atsižvelgta į nukentėjusios patirtus sužalojimus ir fizinį skausmą, į tai, kad nusikaltimą matė jos vaikai, į tai, kad abi konflikto pusės aktyviais veiksmais dalyvavo konflikte, į kaltinamosios turtinę padėtį, kuri nedirba, teismas pripažino, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintiems, tačiau iš dalies.
2.1. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas neįvertino žalą padariusio asmens turtinės padėties, esamos bylos nagrinėjimo metu, bet ir kitų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių, kurios gali turėti įtakos jos turtinei padėčiai ateityje. V. K. yra jauna, sveika, galinti dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, byloje nebandyta nustatyti ar ji turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, ar, kaip nurodė teismas, kad „nedirbanti“, negalėjo būti laikoma išskirtine aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti nustatomas netgi mažesnis nei vieno mėnesio minimalus atlyginimas.
2.2. Pažymi, kad kaltinamoji V. K. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, dėl nusikalstamos tyčinės veikos nesigailėjo ir nukentėjusiosios neatsiprašė. Dėl savo turtinės padėties kaltinamoji V. K. teisme valstybės finansuojamo advokato skirti neprašė ir, savo iniciatyva nusisamdžiusi brangų advokatą, nurodė iš nukentėjusiosios priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Kaltinamoji į teismo posėdžius atvykdavo ir iš jų išvykdavo taksi automobiliu, prieš konfliktą nukentėjusiajai I. L. ir jai artimos aplinkos žmonėms sakydavo turinti verslą užsienyje. Kaltinamosios V. K. išvaizda ir aprangos detalės leidžia numanyti gerą jos turtinę padėtį.
2.3. Be to, teismas nepateikė motyvuotų išvadų apie nukentėjusiosios I. L. sąžiningus parodymus - pirmo fizinio kontakto metu nukentėjusioji nesigynė nuo ją užpuolusios kaltinamosios V. K., tikėdamasi, kad kaltinamoji nurims. Kaltinamajai V. K. tęsiant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, išimtinai tik savigynos tikslais panaudojo adekvačią fizinę jėgą - atsistūmė nuo užpuolėjos. Nurodo, kad apeliantė, nepaisydama savo ir vaikų patirtų išgyvenimų konflikto metu ir emocinės būklės, baimindamasi susigadinti darbinę reputaciją po įvykusio konflikto praėjus kelioms dienoms išleido savo vaikus į anksčiau suplanuotą stovyklą, kurioje po kelių dienų jauniausioji dukra dėl blogos savijautos buvo išvežta į ligoninę (tai patvirtina elektroninis susirašinėjimas su stovyklos administracija). Konkrečios sveikatą sutrikdžiusios indikacijos nenustatytos. Be to, dėl patirtų ir labai aiškiai matomų sužalojimų nukentėjusioji aiškinosi tuo metu, artimam draugui, su kuriuo, praėjus kelioms dienoms po konflikto, kartu dirbo vestuvėse Graikijoje. Dėl tos pačios priežasties nukentėjusioji turėjo neplanuotų išlaidų, nes teko ieškoti aprangos, kuri pridengtų matomus sužalojimus ir nesukeltų neigiamų emocijų ceremonijoje dalyvaujantiems svečiams, taip pat susimokėti už teismo eksperto paslaugas, nuvažiuoti į kitas įstaigas tam, kad būtų užfiksuotos nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta nusikalstama veika.
2.4. Taip pat apeliantės manymu, nepagrįstai nukentėjusiosios patirtos 1500 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, nepripažintos proceso išlaidomis, todėl nepriteistos iš kaltinamosios, grindžiant tik kaltinamosios nedarbingumu.
2.5. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 lapkričio 9 d. nuosprendį ir iš V. K. nukentėjusiosios I. L. atžvilgiu priteisti 1 800 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei priteisti atlyginti visas atstovavimo išlaidas - 1 500 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
3. Apeliaciniu skundu nuteistosios V. K. gynėjas prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi V. K. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir priteisti V. K. turėtas proceso išlaidas iš I. L..
3.1. Apelianto teigimu, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, kuriuos pripažino įrodymais V. K. kaltei pagrįsti, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias ir prieštaraujančias išvadas, neteisingai cituodamas parodymus padarė faktinių klaidų, kurios lėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą.
3.2. Visų pirma teismas, darydamas išvadą, kad konflikto metu abi šalys (t. y. ir V. K.) buvo aktyvios, remiasi klaidingai nustatyta aplinkybe, kuri prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Nuosprendyje nurodoma, kad: „Atsistojusi kaltinamoji puolė nukentėjusiąją ir tarp jų prasidėjo abipusės muštynės". Tuo tarpu tiesioginė liudytoja, stebėjusį šį konfliktą, M. P. apklausta teisme nurodė priešingai, kad I. L. spyrė V. K. į pilvą, nuo ko V. K. pargriuvo ir jai atsistojus I. L. vėl puolė V. K., po ko prasidėjo muštynės (2017-09-05 teismo posėdžio protokolas). Tokią pačią poziciją nurodė ir V. K. teisme parodžiusi, kad: ,,Kai prie jos priėjau ji man spyrė į pilvą, skridau į sieną, griuvau, kol atsitokėjau ji vėl mane puolė ir gavosi muštynės“ (2017-10-09 teismo posėdžio protokolas). Todėl akivaizdu, kad teismas supainiojo kaltinamosios ir nukentėjusiosios veiksmus teigdamas, kad kaltinamoji puolė nukentėjusiąją, kadangi byloje liudytoja nurodė priešingai. Kaip ir nurodoma nuosprendyje, liudytojai parodymus davė įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, todėl netikėti jais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstos teismo išvados, kad šioje situacijoje nebuvo besiginančių, tik puolantys ir nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylos neatitinka šios bylos situacijos, kadangi puolanti buvo viena pusė - I. L. ir tik V. K. atrėmus kėsinimąsi, muštynės baigėsi.
3.3. Antra, nepagrįsta teismo išvada, kad: „Konflikto metu kaltinamoji paėmė ir laikė nukentėjusiąją už rankų“. V. K. paaiškino, kad konfliktui įsisiūbavus, ji vis dar jame buvo neutrali stebėtoja. I. L. ir ji viena kitai pretenzijų neturėjo, tarpusavyje nesižodžiavo ir nesipyko. Todėl V. K. pamanė, kad gali ramiai pasikalbėti su I. L. ir norėdama nuraminti aistras nusprendė nusivesti ją į terasą. Priėjusi prie I. L. draugiškai mėgino paimti ją už rankos ir palydėti į terasą, tačiau I. L. spyrė jai į pilvą. Už rankos I. L. ji net nepaėmė, šią aplinkybę patvirtina ir liudytoja M. P.. Bandymas paimti už rankos negali būti vertinamas kaip smurto naudojimas, šiuo veiksmu V. K. tiesiog siekė draugiškai, be smurto atskirti konfliktuojančias puses ir dėl to nukentėjo.
3.4. Liudytojas O. G. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, kelios moterys buvo apdraskytos. Tai, priešingai nei teigiama nuosprendyje, tik patvirtina, kad V. K. taip pat buvo padaryti sužalojimai ir kartu su kitais bylos įrodymais (liudytojų parodymais) patvirtina jos versiją, kad ji sužalojimus I. L. padarė gindamasi.
3.5. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad liudytojų parodymai skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti netinkamai ir klaidingai, todėl V. K. kaltės nusikalstamos veikos padarymu nepatvirtina, o paneigia.
3.6. Pažymi ir tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvada, kuria teismas remiasi patvirtindamas kaltę, patvirtina patį muštynių faktą, tačiau iš jos negalima nustatyti sužalojimų atsiradimo aplinkybių, o iš kitų bylos duomenų matyti, kad sužalojimai buvo padaryti ginantis nuo neteisėto kėsinimosi.
3.7. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo prašo V. K. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi V. K. veikė būtinosios ginties sąlygomis.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovas prašė jų apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistosios – atmesti. Nuteistosios gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, o nuteistosios – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Privačios kaltintojos - nukentėjusios I. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistosios V. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose.
5. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos tinkamai išanalizavęs pagrįstai V. K. pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. Esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus nenustatyta.
Dėl nuteistosios V. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentų
6. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde ginčija atliktą įrodymų vertinimą ir nesutinka su teismo išvadomis dėl V. K. kaltės. Apelianto teigimu, nuosprendis turi būti panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta, kadangi V. K. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Apelianto nuomone, liudytojų parodymai skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti netinkamai ir klaidingai, todėl V. K. kaltės nusikalstamos veikos padarymu nepatvirtina, o paneigia.
7. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20str.). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d., kurioje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne pagal proceso dalyvių išdėstytą poziciją savaime BPK normų nepažeidžia, nes esminis įstatymo reikalavimas yra tai, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
8. Patikrinus skundžiamą teismo sprendimą konstatuotina, kad apylinkės teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų.
9. Teismo išvados dėl V. K. kaltės grindžiamos surinktų ir teismo posėdyje objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištirtų bylos įrodymų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus (nuteistosios, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, specialisto išvadą ir kitą rašytinę bylos medžiagą), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 str. 1 d., išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas apie tai, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia V. K. kaltę, taip pat motyvuotai paneigė nuteistosios versiją, kad ji veikė būtinosios ginties sąlygomis. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl V. K. kaltės, su jomis visiškai sutinka ir bylos įrodymų bei teismo argumentų iš naujo nebekartoja.
10. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios šio straipsnio keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi, t. y. kėsinimasis nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan., o kėsinimosi realumas nustatomas tuomet, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, tačiau ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tuo pačiu pažymėtina, kad ne bet kokia konfliktinė situacija reiškia, kad jau yra pradėtas ar gresia pavojingas kėsinimasis.
11. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistajai V. K. dėl I. L. veiksmų būtų kilęs pavojingas realus ir akivaizdus pavojus sveikatai ar gyvybei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tarp V. K. ir I. L. įvyko asmeninio pobūdžio žodinis konfliktas, kuris peraugo į abipuses muštynes. Iš įvykio dalyvių parodymų matyti, jog jos viena kitą įžeidinėjo, buvo priešiškai nusiteikusios. V. K. mėgino paimti nukentėjusiajai už rankos, tuomet nukentėjusioji V. K. spyrė į pilvą ir tarp jų prasidėjo abipusės muštynės. Priešingai apelianto nuomonei, teismas teisingai nustatė, kad muštynių metu abi konflikto šalys buvo aktyvios, abi patyrė sužalojimus. Nuteistosios veiksmų intensyvumą patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kuria nustatyti daugybiniai nukentėjusios sužalojimai. Taigi vietoje to, kad išvengti tolimesnio konflikto ir iš įvykio vietos pasišalinti, priešingai, V. K. su nukentėjusiąja susigrūmė. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek V. K., tiek I. L. neteisėtus veiksmus nulėmė ne būtinybė vienai nuo kitos gintis, bet pyktis dėl kilusio nesutarimo ir netinkamo elgesio. Taigi nuteistosios argumentai, kad ji veikė būtinosios ginties sąlygomis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to nepripažino, atmestini kaip nepagrįsti.
12. Muštynių atveju kiekvienas iš besimušančiųjų asmenų turi atsakyti už atsiradusias pasekmes. Šiuo atveju I. L. sužalojimo pasekmės atsirado dėl V. K. veiksmų. Todėl pastarosios nusikalstami veiksmai - tyčia smurtaujant prieš I. L. ir tokiu būdu padarant jai nežymų sveikatos sutrikdymą, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nuteistosios V. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį.
Dėl privačios kaltintojos – nukentėjusiosios I. L. apeliacinio skundo argumentų
14. Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios I. L. apeliacinio skundo argumentai dėl V. K. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio, nesudaro pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
15. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusios patirtus sužalojimus ir fizinį skausmą, į tai, kad nusikaltimą matė jos vaikai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, pagrįstai įvertino ir tai, kad abi konflikto pusės aktyviais veiksmais dalyvavo konflikte, atsižvelgė ir į A. K. turtinę padėtį, kuri nedirba, bei vadovavosi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusioji I. L. neabejotinai patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bei gėdą, kaip minėta, sužalojimų faktą matė ir nukentėjusiosios dukros, tačiau konstatuoti, kad skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistas 200 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas ar neproporcingas, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Priteista suma atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nukentėjusios apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.
17. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai jos patirtas 1 500 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nepripažino proceso išlaidomis, grindžiant tik kaltinamosios nedarbingumu. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė papildomai priteisti iš nuteistosios 300 eurų atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismui pateikta 2018 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymo kopija už teisines paslaugas Nr. 12149, patvirtina nukentėjusiosios 300 eurų išlaidas, turėtas dėl advokato V. Martyšiaus teisinės pagalbos.
18. Pagal BPK 104 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
19. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).
20. Konkrečioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji iki bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje sumokėjo atstovui advokatui 1 500 Eur už jos atstovavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 28).
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinų proceso išlaidų, nepagrįstai nepripažino proceso išlaidomis jos patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Privataus kaltinimo tvarka kaltinta V. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta kalta ir nuteista, todėl teisinio pagrindo nepripažinti nukentėjusios patirtas minėtas išlaidas proceso išlaidomis, nėra. Kaltininkės turtinė padėtis, konkrečiu atveju, nėra pakankamas pagrindas daryti priešingą išvadą.
22. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tiek nuteistosios, tiek ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, civilinį ieškinį, bylos sudėtingumą ir teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese (Vilniaus rajono apylinkės teisme byla išnagrinėta per keturis teismo posėdžius), į I. L. sumokėtą pinigų sumą advokatui, siekdama abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti 1 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašoma priteisti suma mažintina iki 750 Eur, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai išspręsto atstovavimo išlaidų klausimo (BPK 328 str. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teisme baudžiamoji byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. Tas pats nukentėjusiosios atstovas dalyvavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ir apeliacinėje instancijoje, todėl su byla buvo susipažinęs.
23. Vilniaus apygardos teisme baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal abiejų proceso šalių - nuteistosios ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus. Nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintas dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo, o nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi. Taigi atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus bei siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisėjų kolegija sprendžia, kad 300 Eur suma mažintina iki 150 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuteistosios V. K. priteisti nukentėjusiajai I. L. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš nuteistosios V. K. priteisti nukentėjusiajai I. L. 150 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.