Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ir atsakovo V. K. apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3308-169/2013, iškeltoje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. K. dėl išreikalavimo savo daikto iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) V. K. prašo pakeisti teismo sprendimą dalį, kuria buvo sumažintos bylinėjimosi išlaidos, ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai. Nurodė, kad susitarime dėl teisinės pagalbos su advokatu susitarė dėl advokato atlyginimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atstovavimas teisme apima ir pasiruošimą bylos nagrinėjimui, teismo praktikos analizę ir t. t. Mano, kad rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Atsiliepdama į atsakovo apeliacinį skundą, ieškovė prašo atsakovo skundą atmesti. Tvirtina, kad nesutinka atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepdamas į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo manymu, ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantės (ieškovės) L. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 306 straipsnio 3 dalį kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikti motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Nors apeliantė su skundu pateikė naujus (papildomus) įrodymus, tačiau skunde nesuformulavo prašymo priimti šiuos įrodymus ir nepagrindė būtinybės minėtus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, apeliantė nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina apeliantės pateiktų naujų įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise valdo skirtingus nekilnojamuosius daiktus. Teismo išvadas, be kita ko, patvirtina VĮ „Registrų centras“ išrašai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, pagal kuriuos ieškovei nuosavybės teise priklauso buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (10–11 b. l.), o atsakovui nuosavybės teise priklauso, buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys: 1/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (13, 17, 30 b. l.).

Pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

CK 4.93 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtintas bendrasis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas – „kas teigia, tas ir įrodinėja“, reiškia ne tik tai, kad ieškovė įrodinėja aplinkybes, kurias teigia esant, bet ir pakartotinai įrodinėja jų buvimą po to, kai atsakovas atremia pradinius ieškovės argumentus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuoseklius ir neprieštaringus liudytojų parodymus, remdamasis bylos medžiaga, sprendė, kad ieškovė nepagrįstai mano, jog atsakovui priklausanti ūkinio pastato dalis priklauso jai, pažymėdamas, kad ieškovė, priešingai, nei atsakovas, atsakovo ūkinio pastato dalimi niekada nesinaudojo. Pažymėtina, kad apeliantė skunde nesuformulavo jokių teisinių argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo (jo dalies) neteisėtumą ir nepagrįstumą (CPK 306 str. 1 d. 4 p.), deklaratyviai nurodydama, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliantės L. P. apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovui priteistinos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (CPK 98 str. 1 d.).

Apelianto (atsakovo) V. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai priteisė jam mažiau advokato pagalbos išlaidų, nei jis patyrė.

Pagal CPK 98 straipsnį 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Priešingai, nei teigia apeliantas, CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas, ir atsakovas byloje patyrė 1600 Lt bylinėjimosi išlaidas (37, 49 b. l.), kurias sudarė 600 Lt atsiliepimo į ieškovės ieškinį parengimo išlaidos ir 1000 Lt atstovavimo teisme išlaidos (48 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo posėdžių trukmę ir skaičių, vadovaudamasis rekomendacijomis, nuo 1600 Lt iki 900 Lt sumažino iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenimis, atsakovo atstovas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, ir jų trukmė, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neviršijo 2 valandų (55–59, 69–74 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau rekomendacijų) 8.18 punktą už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojam priteisti 0.15 MMA (150 Lt) (LR Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas dėl Nr. 1543).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos pagrįstai nuo 1000 iki 300 Lt sumažino atstovavimo teisme išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau negu įtvirtinta rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos.

Pažymėtina, kad pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytini vienos rūšies paslaugomis, numatytomis rekomendacijų 8.18 punkte (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. AS556-766/2009).

Kiti skundų teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 300 Lt advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą.