Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. K. dėl išreikalavimo savo daikto iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė L. P. savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pagal 1992 m. gruodžio 8 d. sutartį įsigijo 42 kv. m. ploto butą ir ūkinius pastatus, plane pažymėtus 5-1, bei rūsį, esančius (duomenys neskelbtini). Pradėjusi gyventi įsigytame bute sandėliuko neturėjo, nes nebuvo planų, kas kam priklauso. Antstoliai, areštuodami jos turtą, nurodė, kad aštuntas sandėliukas yra jos, tačiau ji negalinti jų įleisti, kadangi ten kabo spyna. Paaiškino, kad Nr.1056 yra pažymėta malkinė, sandėliukų blokas pažymėtas Nr.1045, aštuntas sandėliukas ir yra pažymėtas Nr.1056. Jos sandėliukas yra priešpaskutinis ir dar pristatytas.

Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo V. K. atstovas advokatas Gintaras Gricius, antrindamas atsakovui, nurodė, kad byloje esantys dokumentai akivaizdžiai įrodo, kad atsakovas V. K. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), o kartu su juo – nuosavybės teisę į 1/8 dalį pastato, plane pažymėto 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ankstesnis savininkas V. B. tuo sandėliuku naudojosi prieš perduodamas jį pirkėjui. Parduodamas turtą atsakovui nurodė, kuris būtent sandėliukas priklausys atsakovui ir perdavė jam raktus. Nuo 2006 m. gegužės 26 d. atsakovas V. K. tuo sandėliuku naudojasi, ką patvirtino ir atsakovė. Sandėliukai nėra atidalinti, neturi unikalaus numerio. Yra nusistovėjusi tokia naudojimosi tvarka. Žmonės sandėliukus užsiėmė dar iki privatizavimo. Kai atsirado galimybė juos privatizuoti, visi privatizavo tuos, kuriais naudojosi. Tiek iš ieškovės pateiktų dokumentų, tiek iš kitų, pačios ieškovės paaiškinimų matyti, kad jai priklauso malkinė, plane pažymėta 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios atsakovas V. K. nėra užėmęs ir pretenzijų į tą malkinę niekas nereiškia. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė jau bandė reikšti pretenzijas dėl A. Š. priklausančio sandėliuko, tačiau nepasiekus norimų tikslų, ėmėsi veiksmų prieš atsakovą V. K..

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. B. nurodė, kad atsakovui V. K. kartu su butu pardavė ir sandėliuką, kuriuo pats naudojosi ir kuris jam priklausė. Paaiškino, kad sandėliukais buvo naudojamasi bet kaip, t.y. kad 6-tas sandėliukas nebūtinai turėjo priklausyti 6-tam butui.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Š. paaiškino, kad už ūkinio pastato galo pastatyta malkinė dviems asmenims, viena pusė priklausė ieškovei, o kita B. Ieškovė naudojosi malkine už ūkinio pastato galo kartu su B. Ūkinis priklausė B. jis juo naudojosi, o dabar juo naudojasi atsakovas V. K..

Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. J. nurodė, kad iš pradžių sandėliukais naudojosi pagal žodinį susitarimą, jeigu buvo laisvų sandėliukų, vėliau sandėliukus buvo leista išsipirkti, ji tai ir padarė, o 1998 m. viską pardavė Š.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta Z. K. nurodė, kad kai buvo galima privatizuoti sandėliukus, kas juos turėjo, tas ir išsipirko. Ieškovė sandėliuko neišsipirko, nes nenorėjo. Sandėliukų yra aštuoni, o butų dvylika. Atsakovas V. K. naudojasi aštuntu (paskutiniu) sandėliuku, o ieškovė turi priestatą už galo, ten yra jos malkinė, kurią ji yra išsipirkusi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.95 straipsnis nustato savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei, kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroras v. V-ų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2008). Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei L. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinys pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m (10–11 b. l.). Atsakovas V. K. 2006 m. gegužės 26 d. sutarties pagrindu iš G. B. ir V. B. įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinius iš kito registro: 1/8 dalį pastato / paskirtis pagalbinio ūkio / ūkinio pastato 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/12 bei ¼ kitų statinių, dėl kurių ginčo nėra (30, 31, 32–36 b. l.). 2010 m. liepos 29 d. turto arešto aktu areštuotas ieškovei L. P. priklausantis pastatas-malkinė, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (51–52 b. l.).

Išanalizavus teismui pateiktus VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus apie (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą ir jo priklausinius akivaizdu, kad ieškovė L. P. ir atsakovas V. K. nuosavybės teise valdo visiškai skirtingus pagalbinio ūkio paskirties pastatus – ieškovei L. P. nuosavybės teise priklauso medžio su karkasu pagalbinio ūkio pastatas – malkinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), schematiniame plane pažymėtas 5I1m, o atsakovui V. K. nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis plytiniame bloke, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), schematiniame plane pažymėtame 4I1p, esančio pagalbinio ūkio pastato / ūkinio pastato.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. P. patvirtino, kad šalia plytinio bloko buvo medinis „kampelis“, kuris nugriuvo ir tuomet ji pasistatė medinę stoginę, kurią įvardijo kaip malkinytę. Pažymėjo, kad tik antstoliams areštuojant turtą suprato turinti teisę į pagalbinio ūkio pastatą, nes, anot ieškovės, būtent antstoliai nurodė, kad jai priklauso 8-tas sandėliukas. Tai kad ieškovė naudojosi tik malkine, o ne plytiniame bloke esančiu sandėliuku, patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Š..

Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė L. P. klaidingai suvokia jai nuosavybės teise priklausant pagalbinio ūkio paskirties pastatą, manydama, jog turi teisę į plytiniame bloke esantį sandėliuką, nors tuo sandėliuku niekada nesinaudojo, priešingai nei atsakovas V. K., kuris nuo pat ginčo sandėliuko įsigijimo, jį užsiėmė ir jame laikė buto remontui reikalingas medžiagas.

Taigi, tiek bylos rašytiniams įrodymams, tiek šalių bei liudytojų parodymams patvirtinus, kad ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise valdo skirtingus pagalbinio ūkio paskirties pastatus, ieškovei neįrodžius, kad ginčo sandėliukas nuosavybės teise priklauso jai, o ne atsakovui, o taip pat kad atsakovas šį sandėliuką yra užėmęs neteisėtai, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą V. K. savo sąskaita ir jėgomis atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią malkinę, plane pažymėtą 5I1m, pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (37–38 b. l.), kurias sudaro 600 Lt atsiliepimo į ieškinį parengimas ir 1000 Lt atlygis advokatui už atstovavimą teisme. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo (toliau vadinama – advokatas) teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau vadinama – paslaugos) maksimalūs dydžiai nustatyti 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1r-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Vadovaujantis minėtų rekomendacijų 8.2., 8.18. punktais, atsižvelgiant į tai, kad bendras atstovavimo teisme laikas neviršijo 2 valandų, atsakovo Viliaus Kaminsko išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iš ieškovės Liudos Ploščiauskienės jam priteisiant 900 Lt advokato pagalbai apmokėti (600 Lt + (1 000 Lt x 0,15 x 2 val.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 419–423 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. P. 900 Lt (devynis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui V. K..

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.