- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- A-656-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01911-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- D. C.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. C. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja D. C. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 1SS-733-(7.5.) „Dėl pakartotinio skundo nagrinėjimo“ (toliau –ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT inicijuoti kelio panaikinimo procedūrą.
2. Pareiškėja nurodė, jog yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) savininkė. Atlikus sklypo kadastrinius matavimus, vienas sklypas buvo padalintas į tris sklypus, kadangi sklype yra bendro naudojimo keliai. NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 45SK-498-(14.45.110) patvirtino individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Busolė“ matininko parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir nustatytus kadastro duomenis. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgus į tai, kad dėl menamo bendro naudojimo kelio vienas sklypas dalinamas į tris sklypus, iš kurių vienas yra visiškai neracionalus naudoti dėl mažo ploto, bendro naudojimo kelio realiai niekada nebuvo ir nėra, juo niekas nesinaudojo ir nesinaudoja, jis veda į pelkę, o ne prie kitiems asmenims priklausančių sodybų ar žemės sklypų, 2020 m. birželio 8 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama spręsti klausimą dėl bendro naudojimo kelio panaikinimo. NŽT Švenčionių skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2020 m. liepos 1 d. sprendime Nr. 45SD-2236(14.45.104) nurodė, kad pareiškėjai priklausančiame Žemės sklype yra įsiterpę bendro naudojimo keliai, kurių plotai nebuvo įskaičiuoti į bendrą privatizuojamo žemės sklypo plotą, todėl IĮ „Busolė“, atlikusi kadastrinius matavimus, parengė tris atskirus žemės sklypų planus. Žemės sklype įsiterpę bendro naudojimo keliai pagal valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių eksplikaciją priskiriami valstybės išperkamai žemei. Pareiškėja nurodė, kad, nesutikdama su NŽT Švenčionių skyriaus 2020 m. liepos 1 d. sprendimu, kadangi 2020 m. birželio 8 d. pateiktas prašymas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, nepasisakyta ir neatsakyta dėl prašyme keliamų klausimų, su skundu kreipėsi į NŽT, kuri 2020 m. liepos 30 d. sprendimu pavedė NŽT Švenčionių skyriaus vedėjui pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos skundą ir pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus atitinkantį atsakymą, atsakyti į visus prašyme keliamus klausimus papildant/patikslinant 2020 m. liepos 1 d. raštą.
3. Pareiškėja paaiškino, jog NŽT Švenčionių skyrius, vykdydamas NŽT 2020 m. liepos 30 d. sprendime nurodytą pavedimą, 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte informavo, kad bendro naudojimo kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, nėra įtrauktas į Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą. Šis bendro naudojimo kelias, nurodytas Vilniaus apskrities Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projekto plane M 1:5000 (toliau – ir Projekto planas), reikalingas žemės sklypo pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, todėl nebus naikinamas. NŽT Švenčionių skyrius, papildydamas 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašte informavo, kad bendro naudojimo kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, nėra pažymėtas Vilniaus apskrities Švenčionių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės kadastro plano valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės, miško ir vandens telkinių plane. Šis kelias yra nurodytas Projekto plane.
4. Pareiškėja nurodė, kad, nesutikdama su NŽT Švenčionių skyriaus atsakymais, su skundu 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į NŽT, kuri 2020 m. spalio 12 d. sprendimu skundo nagrinėjimo procedūrą nutraukė, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. dėl to, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. NŽT šiame sprendime nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje taip pat bus vertinami veiksmai dėl Žemės sklypo suformavimo bei prašomo panaikinti kelio suprojektavimo, todėl skundo nagrinėjimo procedūra yra nutraukta, nes iš esmės tuos pačius klausimus nagrinėja teismas. Nesutikdama su NŽT 2020 m. spalio 12 d. sprendimu, pareiškėja kreipėsi su skundu į administracinį teismą, kuris 2021 m. sausio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 13-1181-1063/2021 pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino NŽT 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1913-(105) bei įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. skundą iš naujo.
5. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimui, NŽT jo nevykdė, tik raštu paprašius pateikti informaciją apie sprendimo įvykdymą, Sprendimu pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 19 d. skundą atmetė ir nurodė, jog menamas bendro naudojimo kelias reikalingas miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus, todėl nebus naikinamas.
6. Pareiškėja tvirtino, kad bendro naudojimo kelio, kuris suprojektuotas per pareiškėjos sklypą, niekada nebuvo, juo niekas niekada nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja, jokių kitų sodybų ar žemės sklypų, prie kurių minėtu bendro naudojimo keliu būtų reikalinga privažiuoti, nėra, menamas kelias veda į pelkę, todėl visiškai neaiški jo paskirtis, be to, jis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad 2002 m. gegužės mėn. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Švenčionių r. gyventojų aptarnavimo biuro pažymėjime jokių įrašų apie bendro naudojimo kelią pareiškėjos sklype nėra. Nutiesti ir gyventojų naudojami vietinės reikšmės keliai turi būti įtraukti į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus, tačiau NŽT Švenčionių skyrius 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte informavo, kad bendro naudojimo kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, nėra įtrauktas į Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą.
Šalies argumentai
7. Pareiškėja nurodė, kad NŽT Švenčionių skyrius, papildydamas 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštą, 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašte papildomai informavo, kad bendro naudojimo kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, nėra pažymėtas ir Vilniaus apskrities Švenčionių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės kadastro plano valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės, miško ir vandens telkinių plane. Šis kelias yra nurodytas Projekto plane. Pareiškėja darė išvadą, kad dėl minėtų priežasčių NŽT Sprendime nepagrįstai nurodė, jog kelias reikalingas žemės sklypo pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus.
8. Nors pagal NŽT kelias yra nurodytas Projekto plane, pareiškėjos teigimu, šis kelias teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įteisintas. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, jog vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų (toliau – ir Nurodymai) 7 punkte pateiktą apibrėžimą („III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų“) byloje aptariamo kelio, kuris, atsakovo teigimu, nurodytas Projekto plane, nėra pagrindo pripažinti III kategorijos vietiniu keliu. Minėtų Nurodymų 17 punkte numatyta, kad vietiniai keliai registruojami vietos savivaldybėje, tačiau kelias nėra įtrauktas į Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, nėra pažymėtas ir Vilniaus apskrities Švenčionių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės kadastro plano valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės, miško ir vandens telkinių plane. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypo registracijos dokumentuose, t. y. valstybinio žemės kadastro duomenų registre, pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą nėra duomenų apie per sklypą einantį kelią; aptariamas kelias nenurodytas ir valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje. Pareiškėja darė išvadą, kad nėra jokių kliūčių panaikinti kelią, skiriantį pareiškėjai priklausantį sklypą į tris sklypus.
Atsiliepimas
9. Atsakovas NŽT atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja dar 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo pateikusi NŽT skundą dėl kaimyninio žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo. NŽT 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. 1SS-1897-(5.59 E.) pareiškėja buvo informuota, kad paženklinimo–parodymo akto 3 punkte yra nurodyta, jog žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 38 ir Nr. 57, kerta 4 m pločio valstybei priklausantys bendro naudojimo keliai, kurie užima 0,07 ha. Taip pat buvo pažymėta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3174-86 patvirtintame Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ties pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu suprojektuoti keliai (pažymėti šviesiai ruda spalva), bendro naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) gatvė) ir lauko kelias, kuris pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo (projektinis Nr. 85 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarų pusės. Atsakovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. 13-719-872/2021, kurioje pareiškėja ginčija NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 45SK-498-(14.45.110.), kuriuo buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas, kurios yra saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemės „Geomatininkas“ elektroniniame archyve. Administracinis teismas, atsižvelgdamas į administracinėje byloje Nr. 13-719-872/2021 nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Žemės sklypo suformavimo dokumentais, įvertinęs tai, kad pareiškėjai nuo 2019 metų buvo žinoma, kad atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypas bus padalintas į tris žemės sklypus, padarė išvadą, kad NŽT Švenčionių skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimas yra pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo ir pareiškėjos skundą atmetė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja pateiktame 2020 m. liepos 7 d. skunde nurodė, jog jos nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu vienas žemės sklypas buvo padalintas į tris sklypus, nes sklype yra bendro naudojimo kelias. Taip pat skunde buvo pažymėta, kad iš pat pradžių ji nesutiko, kad sklypas būtų padalintas į tris žemės sklypus, tačiau po IĮ „Busolė“ matininko paaiškinimo sutiko su jo atliktais matavimais.
11. Atsakovo teigimu, NŽT, įvertinusi turimą informaciją ir dokumentus bei remdamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribos yra suprojektuotos Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3174-86 patvirtintame Vilniaus apskrities Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) žemės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ir kurio ribos pažymėtos. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projekto plane nurodyta, kad ties pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu suprojektuoti keliai (pažymėti šviesiai ruda spalva), bendro naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) gatvė) ir lauko kelias, kuris pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo (projektinis Nr. 85 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarų pusės ir toliau.
12. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomas (2002 m. balandžio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 920 pagrindu) 0,55 ha ploto Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2002 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 86-5859 pagrindu. Minėtu sprendimu Žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę A. T., D. C. prieiti ir privažiuoti prie jiems priklausančių statinių bet kuriuo paros metu sklypo Nr. 38. Šiame sprendime nurodyta, kad sprendimo priedas yra „žemės, miško sklypo planas“. Taip pat nustatyta, kad akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Vilniaus hidroprojektas“ inžinierė M. M., 2000 m. gegužės 15 d. ir 2001 m. rugpjūčio 1 d. paženklinusi Žemės sklypo ribas vietovėje, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) ir, atlikusi Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, 2001 m. rugsėjo mėn. parengė šio žemės sklypo planą M 1:5000. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad paženklinimo–parodymo akto 9 punkte nėra nurodytų pastabų dėl paženklinto Žemės sklypo ribų. Išnagrinėjus Žemės sklypo dokumentus nustatyta, kad Žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte, surašytame 2000 m. gegužės 15 d. ir 2001 m. rugpjūčio 1 d., žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (žemės sklypo plotas 0,55 ha) esantys įrašai patvirtina faktą, kad AB „Vilniaus hidroprojektas“ 2001 m. rugsėjo mėn. parengtame žemės sklypo plane M 1:5000 ir žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) pažymėjo kelią valstybinės žemės plote, kuris dalina pareiškėjos nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą į tris sklypus. Atsakovas pažymėjo, kad IĮ „Busolė“ matininkas M. K. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus, 2020 m. vasario 7 d. paženklino šio žemės sklypo (trijų sklypų): 0,1682 ha, 0,3114 ha, 0,0734 ha ribas vietovėje, surašė paženklinimo–parodymo aktus, parengė 2020 m. vasario 10 d. aiškinamuosius raštus ir 2020 m. vasario 10 d. bei 2020 m. vasario 12 d. parengė Žemės sklypo (trijų sklypų) planus. Atsakovas pažymėjo, kad Žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktuose (visų trijų žemės sklypų), surašytuose 2020 m. vasario 7 d., 4 punkte nurodyta, jog šio žemės sklypo ribos suderintos su Žemės sklypo savininku (pareiškėja).
13. Atsakovas nurodė, kad, atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, visų trijų sklypų kadastro duomenų bylos buvo pateiktos NŽT Švenčionių skyriui tikrinti, kuris, patikrinęs žemės sklypų (1 682 kv. m, 3 114 kv. m, 734 kv. m) kadastro duomenų bylas, 2020 m. gegužės 19 d. ir 2020 m. gegužės 21 d. surašė Žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti šiose kadastro duomenų bylose komplektuojamus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planus, 2020 m. gegužės 20 d., 2020 m. gegužės 25 d. juos suderino. NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 45SK-498-(14.45.110.) buvo patvirtinti Žemės sklypo (1 682 kv. m, 3 114 kv. m, 734 kv. m) kadastro duomenys, nustatyti pagal IĮ „Busolė“ matininko M. K. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas, kurios yra saugomos Nekilnojamojo turto registro posistemės „Geomatininkas“ elektroniniame archyve. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja 2020 m. birželio 8 d. buvo pateikusi prašymą dėl jai atliktų jos žemės sklypo kadastrinių matavimų. Pareiškėja 2020 m. birželio 8 d. buvo pateikusi prašymą dėl jai atliktų jos Žemės sklypo kadastrinių matavimų. NŽT Švenčionių skyrius 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. rugpjūčio 14 d., 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštais informavo pareiškėją, kad jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype yra įsiterpę bendro naudojimo keliai, kurių plotai nebuvo įskaičiuoti į bendrą privatizuojamo žemės sklypo plotą, todėl IĮ „Busolė“, atlikusi Žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengė tris atskirus žemės sklypų planus (su kurių ribomis pareiškėja sutiko, pasirašydama 2020 m. vasario 7 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktuose). Taip pat nurodė, kad Žemės sklype įsiterpę bendro naudojimo keliai pagal valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių eksplikaciją priskiriami valstybės išperkamai žemei, kad bendro naudojimo kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, nėra įtrauktas į Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą. Bendro naudojimo kelias, nurodytas Projekto plane, reikalingas žemės sklypo Nr. 38 pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, todėl nebus naikinamas.
14. Atsakovas pažymėjo, kad NŽT pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. skundą dėl kelio, kertančio Žemės sklypo ribas, panaikinimo bei dėl NŽT Švenčionių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 45SD-2857-(14.45.104.), 2020 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 45SD-2964-(14.45.104.) panaikinimo, nustačiusi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 13-4301-872/2020 (Nr. 13-719-872/2021) priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 45SK-498-(14.45.110.) panaikinimo, 2020 m. spalio 12 d. raštu Nr. 1SS-1913-(10.5.), remdamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjos skundo nagrinėjimo procedūrą nutraukė, nes iš esmės tuos pačius klausimus nagrinėja teismas. Pareiškėja, nesutikdama su NŽT 2020 m. spalio 12 d. rašte Nr. 1SS-1913- (10.5.) pateiktu sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl paminėto NŽT rašto panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendime, padaręs išvadą, kad pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. skundas, susijęs su bendrojo naudojimo kelio panaikinimu, nėra tapatus pareiškėjos skundui, nagrinėjamui administracinėje byloje Nr. 13-4301- 872/2020 (Nr. 13-719-872/2021) dėl NŽT Švenčionių skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimo panaikinimo, šį NŽT raštą panaikino ir įpareigojo nagrinėti iš naujo. NŽT, vykdydama teismo įpareigojimą, naujai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir parengė Sprendimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėja buvo informuota, jog Žemės sklype yra įsiterpę bendro naudojimo keliai, kurių plotai nebuvo įskaičiuoti į bendrą privatizuojamo žemės sklypo plotą, todėl atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus turi būti rengiami trys atskiri žemės sklypų planai. Atsakovo teigimu, pareiškėjai NŽT teiktuose raštuose buvo aiškiai išdėstyta, kad kelias turi būti ir jis nebus naikinamas.
15. Pasisakydamas dėl pareiškėjos teiginių, kad bendro naudojimo kelias nėra įtrauktas į Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, todėl nėra kliūčių spręsti šio bendro naudojimo kelio panaikinimo klausimą, atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad konkretūs kriterijai, kuriais remiantis keliai įtraukiami į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus, teisės aktuose nėra nustatyti, tačiau šis klausimas yra priskirtas spręsti išimtinai savivaldybės tarybos diskrecijai ir turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į savivaldos tikslus, principus, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus, finansinius išteklius.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 22, 65, 67 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu ir pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribos yra suprojektuotos Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3174-86 patvirtintame Vilniaus apskrities Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) žemės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, ir kurio ribos pažymėtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo išskirstymo sklypais žemės reformos žemėtvarkos projekto plane. Projekto plane nurodyta, kad ties pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu suprojektuoti keliai (pažymėti šviesiai ruda spalva), bendro naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) gatvė) ir lauko kelias, kuris pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo (projektinis Nr. 85 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) vakarų pusės ir toliau. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nustatyta, kad AB „Vilniaus hidroprojektas“ inžinierė M. M., 2000 m. gegužės 15 d. ir 2001 m. rugpjūčio 1 d. paženklinusi Žemės sklypo ribas vietovėje, surašė paženklinimo–parodymo aktą, parengė šio žemės sklypo lauko brėžinį (abrisą) ir, atlikusi Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą, 2001 m. rugsėjo mėn. parengė šio žemės sklypo planą M 1:5000. Teismas atkreipė dėmesį, kad paženklinimo–parodymo akto 9 punkte nėra nurodytų pastabų dėl paženklinto Žemės sklypo ribų. Teismas nustatė, kad Žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte, surašytame 2000 m. gegužės 15 d. ir 2001 m. rugpjūčio 1 d., žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (žemės sklypo plotas 0,55 ha) esantys įrašai, patvirtina faktą, kad AB „Vilniaus hidroprojektas“ 2001 m. rugsėjo mėn. parengtame žemės sklypo plane M 1:5000 ir žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) pažymėjo kelią valstybinės žemės plote, kuris dalina pareiškėjos nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą į tris sklypus.
18. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo vadovaujasi teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo tvirtinamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį būtų suprojektuoti asmenims grąžinami, perduodami ar suteikiami nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog kelias nebuvo įteisintas, nes vien tai, kad kelias nėra įtrauktas į Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nepagrįstai, remiantis Žemėtvarkos projekto planu, taip pat nuosavybės teisių atkūrimo metu parengtais byloje esančiais Žemės sklypo planais ir pirminiais Žemės sklypo suformavimo dokumentais, buvo patvirtinti pareiškėjos prašymu jos pateikti Žemės sklypo pakeisti kadastro duomenys. Teismas taip pat pažymėjo, jog bendro naudojimo kelias, nurodytas Projekto plane, reikalingas Žemės sklypo pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, todėl nebus naikinamas.
19. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad kelias nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo raštų nepagrįstais. Darydamas šią išvadą, teismas vadovavosi Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktu.
20. Teismas pabrėžė, jog atsakovas vertino visas pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir Sprendime dėl jų pasisakė. Teismas, vadovaudamasis pirminiais Žemės sklypo suformavimo dokumentais, įvertinęs tai, kad, atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, Žemės sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus bei į tai, kad pareiškėja pasirašė žemės sklypo paženklinimo parodymo aktuose, jog atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas nesumažėjo, darė išvadą, jog Sprendimo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė. Kadangi pareiškėjos reikalavimas panaikinti Sprendimą nebuvo tenkintas, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti NŽT inicijuoti kelio panaikinimo procedūrą.
III.
21. Pareiškėja D. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
22. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas remiantis išskirtinai atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgus į faktinę situaciją, netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepasisakė ir nenurodė nei vieno argumento, dėl kokių priežasčių NŽT atsisako inicijuoti kelio panaikinimo procedūrą, nenurodė jokių argumentų, dėl kurių tokios procedūros inicijuoti nėra galimybių, nenurodo jokių teisės aktų nuostatų, draudžiančių tokią procedūrą inicijuoti. Pareiškėjos teigimu, NŽT tik formaliai Sprendime išdėstė faktines aplinkybes, kurios pareiškėjai buvo žinomos, tačiau klausimo neišsprendė iš esmės, o teismas, pritardamas atsakovo atsiliepime į skundą nurodytiems argumentams, neatskleisdamas ginčo esmės ir neįsigilinęs į faktiškai susiklosčiusias aplinkybes, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus, pakartodamas atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, nepagrįstai skundą atmetė. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, kadangi šiuo atveju klausimas dėl žemės (ne)privatizavimo byloje nebuvo keliamas. Pareiškėja nurodo, kad teismas rėmėsi Nuostatais bei Taisyklėmis, kurie šiuo atveju yra neaktualūs ir nereglamentuoja ginčijamo klausimo, kadangi esminis klausimas, dėl kurio ir kilo ginčas – tai NŽT atsisakymo panaikinti bendro naudojimo kelią pagrįstumas, o ne kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjos teigimu, teismas, atmesdamas jos argumentus dėl to, kad kelias nebuvo įteisintas, savo išvadų niekaip nepagrindė, tik nurodė, jog vien tai, kad kelias nėra įtrauktas į Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nepagrįstai, remiantis Projekto planu, taip pat nuosavybės teisių atkūrimo metu parengtais byloje esančiais Žemės sklypo planais ir pirminiais Žemės sklypo suformavimo dokumentais, buvo patvirtinti pareiškėjos prašymu jos pateikti Žemės sklypo pakeisti kadastro duomenys. Pareiškėja pažymi, kad teismas pažodžiui pacitavo atsakovo Sprendimo teiginius ir konstatavo, kad bendro naudojimo kelias nebus naikinamas, nors teisė spręsti kelio naikinimo klausimą suteikta NŽT, be to, pareiškėja teismo neprašė panaikinti bendro naudojimo kelią, o prašė įpareigoti NŽT inicijuoti kelio panaikinimo procedūrą.
24. Pareiškėja akcentuoja, teismas skunde nurodytą aplinkybę, jog bendro naudojimo kelias nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, vertino kaip nesudarančią pagrindo pripažinti NŽT raštų nepagrįstais ir vadovavosi Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktu, tačiau bendro naudojimo kelias nėra įtrauktas į Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, atitinkamai savivaldybei nėra jokios pareigos rūpintis ir prižiūrėti kelią, kurio nėra. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad realiai bendro naudojimo (lauko) kelias egzistuoja tik „popieriuje“, jis niekada nebuvo ir nėra naudojamas, todėl yra nereikalingas atsakovo nurodytam tikslui – Žemės sklypo pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, atitinkamai nėra jokių kliūčių spręsti dėl jo panaikinimo. Pareiškėja pabrėžia, kad neegzistavo ir neegzistuoja joks šio lauko kelio poreikis, atitinkamai nėra jokių kliūčių atsakovui spręsti dėl jo panaikinimo (inicijuoti jo panaikinimo procedūrą). Pareiškėja paaiškina, kad kelias tik sudaro pareiškėjai papildomas kliūtis racionaliai naudotis nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu (nėra galimybės apsitverti namų valdą ir pan.). Be to, aptariamame bendro naudojimo (lauko) kelyje auga medžiai, kurie buvo ir rengiant bei tvirtinant Projekto planą, kurie taip pat pažymėti abrise. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad naudotis menamu keliu niekada niekam nebuvo ir nėra jokio poreikio, todėl kliūčių inicijuoti jo panaikinimo procedūrą taip pat nėra, trečiųjų asmenų (suprojektuotų kitų sklypų savininkų) teisės jį panaikinus nebus pažeistos.
25. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad NŽT jos prašymo net nenagrinėjo, nesvarstė galimybės, panaikinus suprojektuotą lauko kelią, kuris skiria pareiškėjos sklypus, jį įrengti už pareiškėjos sklypo, o tik formaliai pateikė atsakymą, kad bendro naudojimo kelias buvo suprojektuotas, jis reikalingas miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus, pareiškėja sutiko su atliktais kadastriniais matavimais (nors ginčas dėl to buvo nagrinėjamas teisme). Pareiškėja nurodo, kad į NŽT ne kartą buvo kreiptasi su pasiūlymu taikiai išspręsti klausimą, siūlant lauko kelią projekte perkelti taip, kad nedalintų jos nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo į tris dalis, tačiau NŽT išspręsti klausimą atsisakė. Kadangi lauko kelias nėra įtrauktas ir į Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, taip pat nėra pažymėtas ir Vilniaus apskrities Švenčionių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) vietovės žemės kadastro plano valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės, miško ir vandens telkinių plane, kad aptariamo žemės sklypo registracijos dokumentuose, konkrečiai, valstybinio žemės kadastro duomenų registre, pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą nėra duomenų apie per sklypą einantį kelią; aptariamas kelias nenurodytas ir VĮ Registrų centro pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje, pareiškėjos teigimu, nėra jokių kliūčių inicijuoti kelio panaikinimo procedūrą ir suprojektuoti kelią taip, kad jis nedalintų jos nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo į tris dalis.
Atsiliepimas
26. Atsakovas NŽT atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
27. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad teismas vadovavosi netinkamais teisės aktais, neatskleidė ginčo esmės. Atsakovas pažymi, kad teismo nurodytų teisės aktų: Nuostatų, kurių 22 punkte nurodyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai, Taisyklių, kurių 6 punkte nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus, nuostatos reiškia, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos ir atstatant žemės sklypo ribas būtų vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais. Tai reiškia, kad įvertinus Sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą, žemės reformos žemėtvarkos projektą, nustačius kokiuose dokumentuose tas kelias yra pažymėtas ir pripažinus, kad kelias reikalingas Žemės sklypo pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nesant jokių įrodančių dokumentų, kad niekas keliu nesinaudoja ir juo negalima naudotis, nėra pagrindo naikinti kelio. Atsakovo teigimu, teismas nustatė visus teisės taikymui reikšmingus faktus, tinkamai taikė teisės normas, įvertino bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo NŽT 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 1SS-733-(7.5.) „Dėl pakartotinio skundo nagrinėjimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas vertino visas pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir ginčijamame Sprendime dėl jų pasisakė, vadovaudamasis pirminiais žemės sklypo suformavimo dokumentais, įvertinęs tai, kad, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypas buvo padalintas į tris žemės sklypus, bei į tai, kad pareiškėja pasirašė žemės sklypo paženklinimo parodymo aktuose, jog atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas nesumažėjo, darė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimą.
30. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei teisės taikymo ginčo santykiams.
31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).
34. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, ištyrė visus įrodymus ir pagrindė vertinimą išvadomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.
35. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise pagal 2002 m. balandžio 18 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą įsigijo Žemės sklypą, kurio plotas yra 0,55 ha ir kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. IĮ „Busolė“ atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė, kad Žemės sklypo plotas yra 0,553 ha (Žemės sklypo plotas neviršija leistinumo ribos); Žemės sklypą kerta bendrojo naudojimo gatvė ((duomenys neskelbtini) g.) ir bendrojo naudojimo kelias, o kelių plotai į bendrą Žemės sklypo plotą nėra įskaičiuoti. Todėl po kadastrinių matavimų atlikimo vienas sklypas buvo padalintas į tris sklypus, kurių bendras plotas – 0,553 ha, t. y. Žemės sklypo plotas nebuvo sumažintas. Pareiškėja sutiko su pagal 2020 m. vasario 7 d. žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus parengtuose trijų žemės sklypų plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypų plotais ir pasirašė IĮ „Busolė“ parengtuose trijų žemės sklypų planuose, o IĮ „Busolė“ parengė žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kuriomis remiantis buvo priimtas NŽT Švenčionių skyriaus 2020 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 45SK-498-(14.45.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.
36. Pažymėtina, kad pareiškėja ginčijo minėtą 2020 m. birželio 1 d. sprendimą teismuose, nesutikimo argumentais nurodydama iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir šioje administracinėje byloje, t. y. per Žemės sklypą suprojektuoto bendrojo naudojimo kelio niekada nebuvo, juo niekas niekada nesinaudojo, jokių kitų sodybų ar žemės sklypų, prie kurių bendrojo naudojimo keliu reikalinga būtų privažiuoti, nėra, kelias veda į pelkę, todėl visiškai neaiški jo paskirtis, kelias taip pat neatitinka teisės aktų reikalavimams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-76-520/2022 nurodė, kad tiek pareiškėjai atlikęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus matininkas, tiek atsakovas nustatė, jog bendrojo naudojimo kelio, nurodyto Žemėtvarkos projekto plane, plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą privatizuojamo Žemės sklypo plotą pagal preliminarius matavimus. Atsakovas 2019 m. spalio 3 d. raštu Nr. lSS-1897-(5.59 E.) pareiškėją yra informavęs, kad paženklinimo–parodymo akto 3 punkte yra nurodyta, jog žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 38 ir Nr. 57, kerta 4 m pločio valstybei priklausantys bendrojo naudojimo keliai, kurie užima 0,07 ha. Paženklinimo–parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypus Nr. 38 ir Nr. 57 kerta 4 m pločio valstybei priklausantys bendrojo naudojimo keliai, kurie užima 0,07 ha (O. P. nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą Nr. 38, kurį paveldėjo pareiškėja). Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (žemės sklypo plotas 0,5 ha) esantys įrašai patvirtina faktą, jog AB „Vilniaus hidroprojektas“ 2001 m. rugsėjo mėnesį parengtame žemės sklypo plane M 1:5000 ir žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) pažymėjo valstybinės žemės plote kelią, kuris dalija žemės sklypą Nr. 38 į tris sklypus.
37. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. birželio 8 d. prašymu kreipėsi į NŽT Švenčionių skyrių, prašydama spręsti klausimą dėl bendro naudojimo kelio panaikinimo, atsižvelgiant į tai, kad dėl menamo bendro naudojimo kelio, kurio realiai niekada nebuvo, juo niekas nesinaudojo, jis veda į pelkę, o ne prie kitiems asmenims priklausančių sodybų ar žemės sklypų, vienas sklypas turi būti padalintas į tris sklypus, iš kurių vienas yra neracionalus naudoti dėl mažo ploto. Šiame prašyme pareiškėja taip pat prašė ją informuoti, ar minėtas kelias, kaip valstybės išperkamas plotas, buvo įtrauktas į NŽT Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planą, taip pat, ar bendro naudojimo kelias yra įtrauktas į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus.
38. NŽT Švenčionių skyrius atsakė į pareiškėjos 2020 m. birželio 8 d. prašymą 2020 m. liepos 1 d. raštu. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu raštu su skundu kreipėsi į NŽT, kuri 2020 m. liepos 30 d. sprendimu pavedė NŽT Švenčionių skyriaus vedėjui pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos skundą ir pateikti VAĮ reikalavimus atitinkantį atsakymą, atsakyti į visus prašyme keliamus klausimus papildant/patikslinant 2020 m. liepos 1 d. raštą. NŽT Švenčionių skyrius priėmė 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštą, kurį papildė 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu. Su šiais raštais pareiškėja nesutiko ir kreipėsi su 2020 m. rugsėjo 16 d. skundu į NŽT, tačiau NŽT 2020 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjos skundo nagrinėjimo procedūrą nutraukė, vadovaudamasi VAĮ 27 straipsnio 5 dalies pagrindu. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo NŽT sprendimu, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. sausio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 13-1181-1063/2021 pareiškėjos skundą tenkino, panaikino NŽT 2020 m. spalio 12 d. sprendimą bei įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. skundą iš naujo. NŽT šioje byloje skundžiamu Sprendimu konstatavo, kad NŽT Švenčionių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 ir 24 d. raštai yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.
39. NŽT 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodė, kad bendro naudojimo kelias, nurodytas Projekto plane, yra reikalingas žemės sklypo Nr. 38 pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. skundą, sutiko su šiomis NŽT Švenčionių skyriaus konstatuotomis aplinkybėmis. Todėl atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl nebuvo inicijuojama kelio panaikinimo procedūra. Nesutiktina su pareiškėjos pozicija, jog atsakovas Sprendime tik formaliai išdėstė pareiškėjai daugmaž žinomas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad, sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl kelio panaikinimo, yra reikšmingos Sprendime nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės dėl: AB „Vilniaus hidroprojektas“ parengto Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto turinio (žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 38 ir Nr. 57, kerta 4 m pločio valstybei priklausantys bendro naudojimo keliai, kurie užima 0,07 ha); Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3174-86 patvirtinto Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (jame nurodyta, kad ties Žemės sklypu suprojektuoti keliai, bendro naudojimo kelias ((duomenys neskelbtini) g.) ir lauko kelias, kuris pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo (projektinis Nr. 85 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); turėjo būti rengiami trys atskiri žemės sklypų planai, kad Žemės sklype yra įsiterpę bendro naudojimo keliai, kurių plotai nebuvo įskaičiuoti į bendrą privatizuojamo žemės sklypo plotą.
40. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Nuostatais ir Taisyklėmis. Pažymėtina, kad pareiškėja skundą grindė ir aplinkybe, jog bendro naudojimo kelias yra netinkamai suprojektuotas per pareiškėjos sklypą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Taisyklėmis ir Nuostatais, paaiškino, kaip buvo suprojektuotos Žemės sklypo ribos. Šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant skundžiamame Sprendime padarytų išvadų teisėtumą ir pagrįstumą.
41. Pareiškėja nurodo, kad teismas tik pažodžiui pacitavo Sprendimo teiginius ir konstatavo, kad bendro naudojimo kelias nebus naikinamas. Pažymėtina, kad tai, jog kelias nebus naikinamas, nurodyta NŽT Švenčionių skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte, kuriam pritarta Sprendimu. Kadangi atsakovas, įvertinęs, ar ginčo kelias yra vis dar reikalingas, nustatė, kad jis yra reikalingas žemės sklypo Nr. 38 pietinėje pusėje žemiau suprojektuotų miškų ūkio paskirties žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, pagrįstai nebuvo inicijuota kelio panaikinimo procedūra. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad, netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti Sprendimą, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT inicijuoti kelio panaikinimo procedūrą.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos teiginiai dėl kelio neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre, neįtraukimo į Švenčionių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą prašymo inicijuoti kelio panaikinimą nagrinėjimo stadijoje neturi jokios reikšmės. Tik pradėjus kelio panaikinimo procedūrą tokios aplinkybės būtų svarbios dėl procedūroje dalyvaujančių kompetentingų subjektų ir kelio panaikinimo klausimo sprendimo būdo.
43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja 2020 m. birželio 8 d. prašyme prašė spręsti klausimą dėl kelio panaikinimo. Savo prašymo pareiškėja neargumentavo galimybe perkelti kelią į kitą vietą, t. y. už pareiškėjos žemės sklypo. Todėl atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas jos prašymo nenagrinėjo ir atsakė formaliai, nes nesvarstė galimybės perkelti kelią, t. y. jį panaikinti ir įrengti kitoje vietoje – ne pareiškėjos žemės sklype. Kaip minėta, atsakovas nustatė ginčo kelio reikalingumą, pareiškėja šių aplinkybių nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos prašymai panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus negali būti tenkinami.
44. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginių, susijusių su tuo, kad teismas palaikė atsakovo poziciją, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, primintina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).
45. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nesant pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą, negali būti tenkinamas ir pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą inicijuoti kelio panaikinimo procedūrą.
46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. C. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.