Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. V. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinius atsakovui D. M. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad dar iki santuokos nutraukimo su E. V. kartu nebegyveno, bendrą gyvenimą nutraukė 2014 m. ir jokių ryšių nebepalaikė, E. V. gyveno su D. M., su kuriuo susilaukė dviejų vaikų. Apie tai, kad yra įrašytas E. V. gimusios dukros E. tėvu, sužinojo tik tada, kai E. V. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl mano, kad nėra praleidęs termino tėvystės nuginčijimui.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė ieškinį palaikė. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globoje, E. V. tėvas yra žinomas, todėl prašė, nuginčijus E. V. tėvystę pagal ieškovo M. V. ieškinį, nustatyti, kad E. V. tėvu yra atsakovas D. M.

Atsakovas D. M. atsiliepimo į ieškovo M. V. ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu pripažino, jog yra E. V. tėvas, nurodęs, jog kartu su E. V. pragyveno nuo 2015 m. iki 2020 m. Gyvendami kartu susilaukė dviejų vaikų - sūnaus M. ir dukros E.. E. V., žinodama, kad dukros gimimo įrašas dėl tėvo yra neteisingas, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau E. V. mirus, įrašas nebuvo nuginčytas. Atsakovas abiem vaikais – sūnumi M. ir dukra E. rūpinosi, teikė išlaikymą ir nutraukus bendrą gyvenimą su E. V. Su vaikais ir šiuo metu bendrauja, palaiko ryšius, tačiau dėl darbo pobūdžio ir netinkamų buitinių sąlygų negali gyventi su vaikais nuolat. Norėtų, kad dukra žinotų tikrąją savo kilmę ir kas yra jos tėvas. Pageidauja, kad dukrai būtų suteikta jo pavardė „M.“.

Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į ieškovo M. V. ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo D. M. nurodytas aplinkybes apie jo ir E. V. bendrą gyvenimą, bendro ūkio vedimą. Paaiškino, kad tiek iš E. V., tiek iš paties D. M. jai žinoma, kad E. V. tėvu yra D. M., kuris pripažino tėvystę nuo pat dukros gimimo, teikė jai išlaikymą, rūpinasi dukra ir šiuo metu, teikdamas materialinę pagalbą, ją aplankydamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškiniai tenkinami.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.152 straipsnio 1 dalis).

Kaišiadorių rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriaus įrašas dėl santuokos nutraukimo patvirtina, kad santuoka tarp ieškovo M. V. ir E. V. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) įrašas (duomenys neskelbtini)).

Iš byloje esančio nepilnametės E. V. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Plungės rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje matyti, kad jos tėvu nurodytas ieškovas M. V. Tėvystė įrašyta, remiantis CK 3.140 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. vaikui gimus, nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu įrašytas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (ieškovas M. V.).

Ieškovas nurodo, kad jis nėra E. V. biologinis tėvas.

Ieškovas paaiškino, kad su E. V. dar iki santuokos nutraukimo kartu negyveno, santuokinių ryšių nepalaikė, kad buvusi sutuoktinė, nenutraukusi santuokos gyveno su atsakovu D. M., su kuriuo susilaukė dviejų vaikų – sūnaus M. ir dukros E Tokius ieškovo paaiškinimus iš dalies patvirtina Telšių apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 sprendimu (civilinė byla Nr. e2YT-320-187/2018) nustatytos aplinkybės dėl ieškovo ir E. V. bendro gyvenimo, kuriame konstatuota, kad šalys kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė daugiau kaip dvejus metus (apie 3 metus). Taip pat 2017 m. gruodžio 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. e2-2477-971/2017), kuriuo buvo nuginčyta ieškovo tėvystė kito E. V. vaiko – sūnaus, gimusio 2016 m. balandžio 21 d., atžvilgiu. Šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad M. V. kartu su E. V. negyveno dar prieš gimstant E. V. sūnui, kad M. V. nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. sausio 4 d. atliko laisvės atėmimo bausmę. Kad ieškovas ir E. V. kartu nebegyveno ir bendro ūkio nevedė keletą metų iki santuokos nutraukimo, nurodė E. V. ieškinyje Telšių apylinkės teismui dėl tėvystės nuginčijimo, kuriuo prašė pripažinti, kad M. V. nėra dukros E. V., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, nurodžiusi, jog dukros tėvas yra D. M. Šias E. V. ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtino atsakovas D. M., paaiškinęs, kad nuo 2015 m. gruodžio apsigyveno ir vedė bendrą ūkį su E. V. Remiantis teismo sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, šalių paaiškinimais, konstatuotina, kad bendras ieškovo ir E. V. gyvenimas nutrūko 2015 m. gegužės mėnesį. Šie šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, aplinkybės fiksuotos dokumentuose leidžia daryti išvadą, kad E. V. gimimo metu ieškovas bendro ūkio su E. V. nevedė, gyveno atskirai ir jokių ryšių nepalaikė.

Tokie šalių paaiškinimai ir pateikti kiti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad E. V. tėvu yra ne ieškovas, bet kitas asmuo.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.149, 3.150 straipsniai).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas M. V. nėra nepilnametės E. V. biologinis tėvas. Nustatyta, kad emociniai ir psichologiniai ryšiai ieškovo su vaiku, kurio tėvu jis įrašytas, nesusiklostė, vaiko auklėjime ieškovas nedalyvauja, su vaiku jokio kontakto nepalaikė ir nepalaiko, teismas sprendžia, kad, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, nebūtų pažeisti vaiko interesai turėti tėvą, vykdantį savo valdžią bei užtikrinantį vaiko turtines ir neturtines teises, kadangi biologinio tėvo tapatybė yra žinoma. Prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, įskaitant ir vaiko teisę žinoti savo kilmę, tai, kad biologinės tėvystės nustatymas turi esminę reikšmę vaiko interesams, yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti.

CK 3.152 str. numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus nuo tos dienos, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovas nurodo, kad apie tai, jog nėra biologinis E. tėvas sužinojo tik 2021 m. gavęs procesinius dokumentus iš teismo. Remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovas kartu su E. V. negyveno apie šešerius metus, todėl tikėtina ieškovo paaiškinimu, jog tik 2021 m. jam tapo žinomos aplinkybės, kad duomenys apie E. tėvystę neatitinka tikrovės, dėl kol ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

Dėl tėvystės nustatymo

CK 3.147 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė ieškinį dėl tėvystės nustatymo pareikšti valstybinei vaikų teisių apsaugos institucijai. CK 3.148 straipsnyje. išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti gali būti ne tik nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo), bet ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Byloje atsakovo D. M. paaiškinimais, E. V. rašytiniais paaiškinimais ieškinyje dėl tėvystės nuginčijimo nustatyta, kad atsakovas ir E. V. susipažino ir artimai bendrauti pradėjo 2015 m. gruodžio mėnesį, apsigyvendami kartu atsakovo gyvenamojoje vietoje, nesudarę santuokos gyveno bendrai ir vedė bendrą ūkį iki 2020 m., gyvenant kartu 2016 m. gimė sūnus, kurio tėvu įrašytas atsakovas, o 2018 m. – E.. Gimus E., atsakovas D. M. pripažino tėvystę, teikė išlaikymą. Atsakovo nurodytas aplinkybes apie bendro ūkio vedimą su E. V. patvirtino trečiasis asmuo A. K.

Atsakovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės apie atsakovo D. M. ir E. V. bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ir E. V. iki gimstant dukrai E. gyveno kaip šeima, gimus vaikui, atsakovas tėvystę pripažino, ją lankė, teikė išlaikymą. Teismo posėdžio metu atsakovas D. M. pripažino esantis biologiniu E. V. tėvu, nurodė abejonių dėl tėvystės neturintis. Nustatytos aplinkybės apie atsakovo ir vaiko motinos bendrą gyvenimą, vaiko išlaikymą bei atsakovo tėvystės pripažinimas sudaro pagrindą išvadai, kad E. V. tėvas yra atsakovas D. M., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkinamas. Atsakovo prašymu nustačius tėvystę, vaikui suteiktina atsakovo pavardė (CK 3.167 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ieškinį tenkinus, ieškovui atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjant ir vertinant ieškovo prašymą, susijusį su advokato pagalbai apmokėti išlaidų priteisimu, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008; kt.). Taip pat teismas turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo 700 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovui suteiktos teisinės paslaugos nebuvo didelės apimties, sudėtingos, teismo posėdis buvo trumpas nagrinėtas neturtinio pobūdžio reikalavimas, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidas mažintinos ir ieškovui iš atsakovo priteistina 500 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (CPK 93, 98 straipsniai). Iš atsakovo taip pat išieškotinas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo M. V. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinius tenkinti.

Pripažinti, jog M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. V., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu.

Pripažinti negaliojančia Plungės r. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos gimimo akto (duomenys neskelbtini) įrašo (duomenys neskelbtini) dalį, kuria M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas E. V., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, kad D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. V., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. V., gimusi (duomenys neskelbtini) yra D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Suteikti E. V., gimusiai (duomenys neskelbtini) pavardę „M.“.

Priteisti iš atsakovo D. M. ieškovui M. V. 585 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.