Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Kiržgalvienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei E. V., trečiajam asmeniui D. M., išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2013-05-14. M. V. gimė 2016-04-21, jo motina nurodyta E. V., tėvas – M. V..

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (LR CK 3.150 str. 1 d.). Šalių, trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas kartu su atsakove kartu negyveno dar prieš gimstant M. V.. Šalys kartu nebegyveno ir nevedė santuokinio gyvenimo daugiau kaip metus iki vaiko gimimo. Ieškovas nuo 2015-05-04 iki 2016-01-04 Kybartų pataisos namuose atliko laisvės atėmimo bausmę.

Pagal šias faktines aplinkybes, kurias ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo patvirtino teismo posėdyje, ieškovas M. V. negali būti M. V. tėvas. Ieškovas M. V. nurodo, kad nėra M. V. biologinis tėvas. Trečiasis asmuo D. M. pripažįsta, kad M. V. biologinis tėvas yra ne ieškovas M. V., o jis. Atsakovė, nurodė neprieštaraujanti, jog būtų nuginčyta tėvystė sūnui M. V., nes ieškovas nėra berniuko biologinis tėvas. Taigi visi dalyvaujantys byloje asmenys pripažįsta, kad M. V. tėvas yra ne M. V., bet D. M.. Šis faktas laikomas nustatytu (LR CPK 182 str. 5 p., 187 str.).

Sutinkamai su LR CK 3.152 str. 1 d. kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (LR CK 1.126 str. 2 d.). Ieškovas teigia, kad sužinojo, jog jis yra įrašytas M. V. tėvu, tik 2016 m. rugsėjo mėnesį, į teismą kreipėsi 2017-08-24, todėl nustačius tokias aplinkybes, laikytina, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino, juo labiau, kad atsakovė ir nekelia tokio klausimo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, pripažintina, kad ieškovas M. V. nėra M. V. biologinis tėvas (LR CK 3.150 str. 1 d.). Ieškovas ieškiniu prašė išbraukti iš gimimo įrašo duomenis apie tai, kad jis yra M. V. tėvas, tačiau pažymėtina, kad civilinės būklės aktuose įrašus keičia institucija, kompetentinga atlikti šiuos veiksmus, pateikus juridinius faktus patvirtinančius duomenis, todėl šiuo teismo sprendimu tik išspręstinas tėvystės nuginčijimo klausimas.

Šalys reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nereiškia, neprašo nustatyti, kad D. M. yra M. V. biologinis tėvas. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (LR CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį klausimą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (LR CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148 str., 3.150 str.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (LR CK 3.146 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo D. M. pripažįsta tėvystę, teismo posėdžio metu nurodė, kad klausimą dėl tėvystės nustatymo M. V. išsispręs. Įvertinant tai, kad nesant ginčo D. M. savo tėvystę gali įregistruoti Civilinės metrikacijos skyriuje notaro patvirtintu pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo (LR CK 3.142 str.), todėl šiuo sprendimu tėvystės pripažinimo klausimas nespręstinas.

Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jis buvo visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Institucijos, teikiančios išvadą atstovė nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai sunki, ji augina keturis vaikus, todėl prašė nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į atstovės turtinę padėtį, į tai, kad jos procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovė atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei ir žyminis mokestis bei ieškovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jos nepriteistinos, o apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d., 5 d., 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 399 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad ieškovas M. V., gim. 1988-05-28, a. k. (duomenys neskelbtini) nėra M. V., gim. 2016-04-21, a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. V., gim. 2016-04-21, a. k. (duomenys neskelbtini) nėra M. V., gim. 1988-05-28, a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Atleisti atsakovę E. V. nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei ir bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaiko gimimą įregistravusiam Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.