Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. T-1581-1078/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-12
Bylos Nr.
T-1581-1078/2023
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-01937-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Nuteistasis
L. P.
Advokatai
Osvaldas Raščiukevičius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. T-1581-1078/2023Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01937-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.2(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 12 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė
sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant prokurorei Erikai Pudžmytei,

nuteistajai L. P., jos gynėjui advokatui Osvaldui Raščiukevičiui (nuotoliniu būdu)

vertėjaujant Evelinai Kulik,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo nuteistosios L. P., buvusi pavardė J., a. k. (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Osvaldo Raščiukevičiaus prašymą dėl apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimo nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102/784/2010 pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 2 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 5 dalies 3, 4 punktais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, lygtinai paleista iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant 4 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje bei uždraudžiant be leidimo išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms (įsiteisėjo 2010 m. kovo 15 d.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir nutarta pasiųsti ją atlikti 3 mėnesių ir 22 dienų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliekant pataisos namuose (teikimo Nr. T-327-784/2011) (įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 7 d.). Sprendimas nuteistajai panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti ją atlikti 3 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, buvo motyvuotas tuo, jog ji be pateisinamų priežasčių neatvyko registruotis į pataisos inspekciją 2011 m. birželio 7 d., 2011 m. birželio 14 d., 2011 m. birželio 28 d., t. y. nevykdė teismo skirto įpareigojimo registruotis pataisos inspekcijoje nustatyta tvarka. Tuometinė Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcija teikime nurodė, jog prieš kreipiantis į teismą bendravo su nuteistosios teta, kuri nurodė, kad nuteistoji 2011 m. birželio 4 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) valstybę slaugyti sergančios motinos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę 2011 m. birželio 22 d. į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 5 PK buvo išsiųsta pažyma dėl nuteistosios paieškos paskelbimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas advokato Osvaldo Raščiukevičiaus prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimo nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžio senaties vykdymo terminas, vadovaujantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunkčiu pasibaigė 2015 m. kovo 15 d., nuteistoji L. P. tyčia nevengė atlikti jai paskirtos bausmės, nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų, todėl, vadovaujantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunkčiu, BPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašoma nutraukti nuosprendžio vykdymą nuteistajai L. P., kuriai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nuosprendžiu buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Teismo posėdžio metu nuteistoji L. P. nurodė, jog advokato O. Račiukevičiaus prašymą palaiko, 2011 metais išvyko į (duomenys neskelbtini) slaugyti savo sunkiai sergančios motinos. Nežinojo, jog negali išvykti iš Lietuvos Respublikos. (duomenys neskelbtini) planavo būti kol pasveiks motina. Probacijos atstovas susisiekdavo telefonu, buvo informuotas, jog nuteistoji yra (duomenys neskelbtini) valstybėje. Oro uoste buvo praleista, buvo išduotas pasas. Visą šį laiką (duomenys neskelbtini) su teisėsauga reikalų neturėjo. Gyvendama (duomenys neskelbtini), legaliai dirbo, jai 2018 m. gegužės 13 d. buvo išduotas asmens dokumentas – pasas, gyvendama (duomenys neskelbtini) oficialiai pasikeitė pavardę, tą padarė dėl gimusio vaiko, kuris gimė taip pat (duomenys neskelbtini) ir taip pat buvo oficialiai registruotas. Nuteistoji taip pat nurodė, kad šiuo metu laukiasi ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus.

Teismo posėdžio metu gynėjas O. Račiukevičius nurodė, jog palaiko savo prašymą prašyme nurodytais motyvais, taip pat papildomai nurodė, kad L. P. nebuvo informuota apie klausimą, dėl jos pasiuntimo atlikti atgal laisvės atėmimo bausmę. Nors byloje yra duomenų, kad nuteistoji buvo įpareigota 7 dienoms neišvykti iš savo rajono, bet galimai toks supažindinimas buvo įvykdytas tik formaliai. Nuo pat pradžios buvo žinoma, kad nuteistoji išvyksta į (duomenys neskelbtini). Daugiau nei 12 metų jos niekas neieškojo. Nuteistoji daugiau nei 12 metų dirbo, nesislėpė, oficialiai registravosi, keitė pasą, figūravo (duomenys neskelbtini) informacinėse duomenų bazėse. Kad būtų galima nustatyti, jog nuteistoji vengė atlikti jai paskirtą bausmę, visų pirmą, reikia turėti duomenų, kad L. P. žinojo apie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį. Artėja 15 metų senaties terminas, numatytas BK 96 straipsnio 3 dalyje, todėl bet kokiu atveju L. P. nuosprendžio vykdymas bus nutrauktinas. Didžioji dalis bausmės buvo įvykdyta, likusios dalies įvykdymas iš esmės bus tik formalumas.

Teismo posėdžio metu prokurorė E. Pudžmytė teismo posėdžio metu prašė netenkinti advokato O. Račiukevičiaus prašymo ir nurodė, kad atsižvelgiant į nuteistosios paaiškinimus manytina, kad nėra visos apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino sąlygos, t. y. būtent dėl vengimo atlikti paskirtą bausmę. Nuteistoji išvykdama į užsienį ir negalėdama vykdyti įsipareigojimų turėjo suvokti teisines pasekmes. Dėl to pagrįstai galima teigti, kad L. P. žinojo apie bausmės paskyrimą, t. y. apie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, kuria buvo nutarta pasiųsti ją atlikti likusios bausmės. Tai, kad nuteistoji dirbo užsienyje legaliai, deklaravo gyvenamąją vietą, nepatvirtina aplinkybės, jog ji nevengė paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad L. P. teismo sprendimo buvo paskirtas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau nei 7 paroms. Natūralu, jog išvykdama į užsienį, ji turėjo suvokti, kad daro pažeidimą. Manytina, kad šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, nes L. P. nuo bausmės atlikimo pasislėpė. Todėl nutraukti nuteistosios paskirtos bausmės vykdymą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, nėra pagrindo.

Prašymas tenkintinas.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktyje yra numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis yra nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per penkerius metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija penkerių metų. BK 96 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. BK 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Apkaltinamasis nuosprendis laikomas neįvykdytu, jeigu jis nebuvo nukreiptas vykdyti (pavyzdžiui, po nuosprendžio įsiteisėjimo prarasta baudžiamoji byla, persiunčiant dingo apkaltinamasis teismo nuosprendis ir kt.) arba buvo nukreiptas vykdyti, tačiau realiai nebuvo vykdomas (pavyzdžiui, nuteistasis vengė bausmės atlikimo, bausmę vykdantys pareigūnai jos nevykdė tyčia, dėl aplaidumo ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar nuteistoji L. P. vengė atlikti jai paskirtą bausmę. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos ir pan. (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-261-923/2023).

Nors baudžiamojoje byloje ir nustatyta, jog po to, kai L. P. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo lygtinai paleista iš įkalinimo įstaigos neatlikus 3 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, ji išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau tai dar nesudaro pagrindo teigti, jog tokiais savo veiksmais ji piktybiškai vengė atlikti jai paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos jai buvo panaikintas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, bet, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, minėtos nutarties nuorašas nuteistajai įteiktas nebuvo. Taip pat pažymėtina ir tai, jog jau priimant minėtą 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, buvo žinoma, jog nuteistoji yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, jog nuo minėtos nutarties priėmimo iki nuteistosios gynėjo prašymo pateikimo teismui dienos, būtų buvusi realiai, o ne formaliai vykdoma nuteistosios paieška, aktyviai bendradarbiaujant su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijomis, byloje taip pat nėra. Kartu pažymėtina ir tai, jog nuteistoji, išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), minėtoje valstybėje oficialiai dirbo, nors ir pasikeitė pavardę, tačiau tokius juridinius veiksmus atliko oficialiai, jai buvo išduoti oficialūs dokumentai, taigi, kaip teisingai pažymėjo nuteistosios gynėjas, ji visą laiką (duomenys neskelbtini) figūravo oficialiuose registruose.

Teismo vertinimu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis šiuo atveju nesustojo dėl nuteistosios išvykimo į kitą valstybę. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis L. P. atžvilgiu jokie nauji ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti. Laisvės atėmimo bausmę turėjusi vykdyti institucija nesiėmė jokių veiksmų, siekiant užtikrinti paskirtos bausmės vykdymą. Prašymą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis šioje byloje suėjo dar 2016 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praėjus 5 metams nuo nutarties, kuria buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, įsiteisėjimo. Kita vertus, teismas taip pat sprendžia, jog praėjus pakankamai ilgam laikui po minėtos nutarties įsiteisėjimo (daugiau nei 7 metams), įvertinus likusios atlikti bausmės dalį – 3 mėnesiai ir 22 dienos, tokios bausmės vykdymas tampa netikslingu, nes praranda savo prevencinę reikšmę ir nebeatitinka bausmės paskirties (tikslų).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti nuosprendžio vykdymą nuteistajai L. P. (buvusi pavardė „J.“) byloje Nr. 1-102-784/2010, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė