Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl savininko teisių gynimo bei iškeldinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018-10-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta ieškovės E. Ž. ir atsakovo A. Ž. santuoka bei buvo padalinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, po ko ieškovei nuosavybės teise atiteko žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui iš ieškovės priteista 43500 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį natūra, nustatant ieškovei atsakovui sumokėti kompensaciją ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (6-15 b. l.). Panevėžio apygardos teismo 2019-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo iš dalies pakeistas (16-32 b. l.). Sprendimo dalis dėl turto padalijimo nepakeista. Sprendimas įsiteisėjo 2019-04-12. Iš Nekilnojamojo turto registro 2019-04-24, 2019-04-25 išrašų matyti, kad ieškovės E. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas priteistas ieškovei 2018-10-04 sprendimu (33-37 b. l.). 2019-05-04 registruotu laišku atsakovui išsiųstas Raginimas išsikelti iš neteisėtai užimamų statinių ir žemės sklypo (38-39 b. l.)

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas).

Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šalis sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Minėtos aplinkybės neginčija ir bylos šalys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovei E. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė siekia iš žemės sklypo ir pastatų iškeldinti atsakovą A. Ž.. Aplinkybė, kurią turi įrodyti ieškovė, yra tai, kad atsakovas pažeidžia jos teises. Iš byloje duotų šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė atsakovui po 2018-10-04 sprendimo įsiteisėjimo dienos (2019-04-12) leidimo gyventi jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose nedavė, jokių panaudos ar nuomos sutarčių nesudarė. Šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas. Tiek byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, tiek atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad ieškovė 2019-05-04 pareikalavo jo išsikraustyti iš užimamų patalpų ir žemės sklypo. Atsakovas nurodė, kad iš patalpų nesikėlė dėl to, kad ieškovė jam nesumokėjo teismo sprendimu priteistų piniginių lėšų (kompensacijos). Atsakovas patvirtino, kad iš patalpų išsikėlė ir išsivežė visus savo daiktus tik po to, kai ieškovė teisme pareiškė ieškinį dėl iškeldinimo. Be to, pažymėtina, jog ieškovė posėdžio metu nurodė, jog teismo posėdžio dienai dar yra likę menkaverčių atsakovui priklausančių daiktų bei seifas su ginklais, tačiau atsakovas šių daiktų nėra išsivežęs ir ieškovei patalpų nepridavęs. Šių aplinkybių posėdžio metu neginčijo ir atsakovas, pripažindamas, jog seifas su ginklais ir menkaverčiai keli daiktai yra likę ieškovei priklausančiose patalpose. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovo gyvenimo ir jo asmeninių daiktų buvimo ieškovei priklausančiose patalpose teisėtumo, teismas daro išvadą, kad atsakovas gyvena ir laiko jose asmeninius daiktus ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose be ieškovės E. Ž. sutikimo, be sutarties, ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės, kaip patalpų savininkės nuosavybės teisės į jai priklausančias patalpas bei žemės sklypą įgyvendinimą – ieškovė negali realizuoti teisės savo nuožiūra valdyti ir naudoti turtą, realizuoti faktinio jos turto valdymo (CK 4.37 straipsnis). Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė jam nesumokėjo 2018-10-04 sprendimu priteistų piniginių lėšų (kompensacijos), nėra pagrindas nepagrįstai varžyti ieškovės teisių į gyvenamąjį būstą ir kitas patalpas. Nesutiktina ir su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog ieškovė ieškinį teikia tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, nes Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo priimtu 2018-10-04 sprendimu ieškoves analogiškas reikalavimas atmestas. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo minėtu teismo sprendimu analogiškas ieškovės reikalavimas, kaip teigia atsakovas, ne atmestas, o paliktas nenagrinėtu, kas neužkerta kelio ieškovei reikšti tapatų reikalavimą vėliau, ką ir šiuo atveju padarė ieškovė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu - žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), pastatu - ūkiniu pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), pastatu – garažu, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas naudojasi be teisinio pagrindo, tuo pažeisdamas ieškovės teises ir teisėtus interesus, juolab, kad atsakovas turėjo išsikelti iš ieškovei minėtų patalpų jau 2019-04-12, o jam priklausančius daiktus išsivežė tik po ieškovės ieškinio pareiškimo teisme, gavęs ieškinį atsiliepimui pateikti. Be to, teismo posėdžio dieną minėtose patalpose yra likę dalis atsakovui priklausančių daiktų, todėl atsakovas A. Ž. iškeldintinas su visais jam priklausančiais daiktais iš nekilnojamojo turto – žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, pastato - garažo, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus, ieškovei priteistina iš atsakovo 560 Eur patirtų išlaidų, kurias sudaro: 100 Eur žyminis mokestis (b. l. 5); 460 Eur išlaidos už advokato paslaugas (b. l. 48-49).

Iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovei E. Ž..

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,23 Eur (septynių eurų 23 ct) pašto išlaidas į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.