Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi:

3.1. patvirtino šalių L. Ž. ir Ž. K. 2024 m. spalio 9 d. sudarytą taikos sutartį, kuria sutarta: šalių dukros M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. K.; atsakovė moka nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 312 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. vasario 5d.) iki vaiko pilnametystės, ieškovas paskiriamas vaiko išlaikymui mokamų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisės pagrindais;

3.2. nutraukė civilinę bylą;

3.3. grąžino ieškovui 81,75 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1100 Eur atstovavimo išlaidų; atleido ginčo šalis nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo į valstybės biudžetą; nutarčiai įsiteisėjus, nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje kėlė reikalavimus dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei kitų su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų išsprendimo. Šalys 2024 m. spalio 9 d. taikos sutartyje susitarė dėl ieškinyje keltų reikalavimų, t. y. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui teikimo.

5. Teismo vertinimu, šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių, nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983–6.986 straipsniais, tvirtintina.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Teismas skundžiama nutartimi netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Abi šalys turėjo būti atleistos nuo pareigos atlyginti viena kitai patirtas teisinio atstovavimo išlaidas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 320 straipsnio 2 dalies pagrindu nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimu S. K. ir S. K. santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatytas tėvo teiktinas vaikui išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis bei nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

10. Šiuo gi atveju civilinė byla pirmosios instancijos teisme iškelta pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir kitų su nepilnamečiu vaiku susijusių klausimų išsprendimo.

11. Apeliacine tvarka nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria išspręsti šalių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam teikimo klausimai bei nutraukta civilinė byla, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

13. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

14. CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus.

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi patvirtino šalių sudarytą Taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo bei vaikui teiktino išlaikymo dydžio.

17. Atskirajame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi tik tuo pagrindu, kad teismo patvirtinta Taikos sutartis neatitinka jos vidinės valios dėl išlaikymo vaikui dydžio.

18. Taikos sutartis yra sandoris, kuriam sudaryti būtina abiejų sutarties šalių suderinta valia. Vienos iš šalių valios trūkumai įstatymo nustatytais atvejais gali lemti taikos sutarties negaliojimą (CK 6.986 straipsnio 1 dalis), ir tuo pačiu būti pagrindu panaikinti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau aplinkybes, susijusias su valios trūkumais pasirašant taikos sutartį, turi įrodyti šia aplinkybe savo skundą grindžianti šalis, šiuo atveju – atsakovė (CPK178 straipsnis).

19. Teismo vertinimu, apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad Taikos sutartis neatitinka jos vidinės valios dėl išlaikymo vaikui dydžio, kad atstovaujanti advokatė neišaiškino jai Taikos sutarties patvirtinimo pasekmių, laikytini nesudarančiais pagrindo panaikinti ginčijamą teismo nutartį. Taikos sutarties sąlygos dėl išlaikymo dydžio pilnai atitinka ieškinio reikalavimą. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama ne vieną mėnesį. Atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, teikė atsiliepimą į ieškinį. Iniciatyva sudaryti Taikos sutartį pagal bylos duomenis taip pat kilo iš atsakovės pusės. Taikos sutartį tvirtinimui teismui padavė atsakovės atstovė. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovė, kaip bet kuris protingas ir atidus tokioje situacijoje asmuo (bonus pater familias), neturėjo galimybės išsiaiškinti ketintos sudaryti ir pasirašytos Taikos sutarties sąlygų atitikties jos valiai ir interesams. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, o išlaikymo dydžio nustatymas nereikalauja teisinių žinių turėjimo.

20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį.