- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2YT-19219-1084/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00782-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. S. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po brolio K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad jos brolis K. P. mirė (duomenys neskelbtini). K. P. sutuoktinė mirusi, jie vaikų neturėjo, pareiškėja yra vienintelė K. P. sesuo. Po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas – 171/341 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kita žemės sklypo dalis priklauso pareiškėjai. Pareiškėja po brolio mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau ir toliau valdė bei naudojosi ne tik savo, bet ir broliui priklausančia žemės sklypo dalimi – susitarė su ūkininku, kad šis žemę dirbtų ir ja rūpintųsi, kol bus sutvarkyti nuosavybės teisės dokumentai. Pareiškėja po brolio mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu, t. y. viena naudojosi ir šiuo metu naudojasi žemės sklypu, žemę prižiūri ir naudojasi ja kaip savo (dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo K. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių faktinį K. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad M. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog palikimo priėmimo fakto nustatymui neprieštaraus, jei teismas nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, įrodžius faktinį K. P. iki mirties priklausiusio turto valdymą, ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsiliepime į pareiškimą nurodyta, kad patikrinus valstybės įmonės Registrų centro centrinio duomenų banko duomenis, buvo nustatyta, kad K. P. nuosavybės teise priklausė 171/341 dalis ir M. S. 170/341 dalių 3,4100 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Suinteresuotam asmeniui nėra žinomi jokie kiti faktai, susiję su K. P. palikimo priėmimu pradėjus jį faktiškai valdyti. Nacionalinė žemės tarnyba nesikreipė dėl turto paveldėjimo valstybės vardu po K. P. mirties. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
Pareiškėja M. S. ir jos atstovė advokato padėjėja O. R. teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas faktines aplinkybe. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad po jos brolio K. P. mirties vertingesnio turto, išskyrus dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., neliko. Jei ir buvo likę asmeninių daiktų, baldų, jie buvo menkaverčiai. Pareiškėja rūpinosi likusiu žemės sklypu, tarėsi dėl jo naudojimo, domėjosi, ar už pareiškėjos broliui priklausiusią žemės sklypo dalį reikia mokėti žemės mokestį, tačiau jai buvo paaiškinta, kad ne. Pareiškėja stengėsi, kad žemės sklypas nebūtų apaugęs, dėl jo panaudojimo buvo sudariusi susitarimą su ūkininku. Dėl žemės sklypo priežiūros ir naudojimosi juo pareiškėja su ūkininku tarėsi ir po brolio mirties, kadangi daugiau įpėdinių nebuvo. Be to, pareiškėjos teigimu, brolis jai buvo nurodęs, kad jam priklausanti žemės sklypo dalis atiteks pareiškėjai. Pareiškėja su broliui priklausančia žemės sklypo dalimi elgėsi kaip šio turto savininkė, jį prižiūrėjo, rūpinosi juo. Pareiškėja patikslino, kad jos tėvų vardai buvo U. ir R., tikslios brolio gimimo datos nurodyti negalėjo.
Liudytojas K. D. nurodė, kad pareiškėja yra jo teta. Jam yra žinoma, kad jo panaudos pagrindais naudojamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso tetai, o dalis – mirusiam dėdei K. P.. Jam nėra žinoma, ar žemės sklypas yra atidalintas, jis naudojasi visu žemės sklypu. Rašytines panaudos sutartis dėl minėto žemės sklypo naudojimosi su teta yra sudaręs pora metų, tačiau iki tol naudojosi šiuo žemės sklypu pagal žodinį susitarimą, sudarytą su teta. Žemės sklypu naudojosi dar esant gyvam dėdei K. P., tačiau dėl žemės sklypo naudojimosi visuomet tardavosi su teta. Mirus dėdei, viso žemės sklypo savininke laikė savo tetą, pareiškėją M. S., kadangi daugiau įpėdinių nebuvo, niekas į minėtą žemės sklypą nepretendavo, o teta su minėtu žemės sklypu elgėsi kaip jo savininkė. Jis ūkininkauja, minėtame žemės sklype gano gyvulius, žemės sklypas yra prižiūrėtas, neapleistas.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų – valstybės įmonės Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepimuose į pareiškimą suinteresuoti asmenys prašė bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo (Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija, (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos ir jos brolio K. P. tėvai R. (R.) P. ir U. P. mirę (santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 10 d. valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). K. P. sutuoktinė G. P. mirė (duomenys neskelbtini), jie vaikų neturėjo (2020 m. rugpjūčio 10 d. valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. P. vardu Nekilnojamojo turto registre 1999 m. rugpjūčio 11 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės į 171/341 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kita dalis minėto žemės sklypo – 170/341 dalys – nuosavybės teise priklauso pareiškėjai M. S. (valstybės įmonės Registrų centro raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“, 2019 m. lapkričio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, 1999 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Mirus K. P., Lentvario miesto notaro biure paveldėjimo byla laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. kovo 26 d. užvesta nebuvo (2019 m. kovo 26 d. Lentvario miesto notaro biuro notarės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Testamentų registre duomenų apie palikimo priėmimo faktus po palikėjo K. P. mirties nėra (2020 m. liepos 30 d. Testamentų registro išrašas).
Pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimais, liudytojo K. D. parodymais nustatyta, kad pareiškėja po savo brolio K. P. mirties rūpinosi jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypo dalimi, kadangi susitarė su ūkininku K. D. dėl jai ir broliui priklausančio viso žemės sklypo naudojimosi juo, jo priežiūros. Pareiškėja minėtu žemės sklypu rūpinosi kaip savo turtu, naudojosi juo, su juo elgėsi kaip tikroji šio turto savininkė. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjos elgesys leido jam spręsti, kad ji yra minėto žemės sklypo savininkė, jį valdo ir naudojasi juo kaip savo turtu. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko iš karto po palikėjo mirties, turtu rūpinosi ir vėliau, juo rūpinasi iki šiol.
Pareiškėja M. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio K. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja iš karto po brolio K. P. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, nes rūpinosi likusio broliui priklausiusio nekilnojamojo turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. Pareiškėja rūpinosi jai ir broliui priklausiusiu žemės sklypu, susitarė su ūkininku dėl minėto žemės sklypo priežiūros ir naudojimosi. Pareiškėja minėtu turtu rūpinasi iki šiol ir elgiasi kaip tikroji šio turto savininkė. Tokiais savo veiksmais pareiškėja išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą. Pareiškėja minėtus veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, atliko iš karto po brolio mirties, per įstatyme numatytą terminą palikimui priimti. Pareiškėja savo veiksmais aiškiai išreiškė valią priimti palikimą, kadangi aplinkiniai ją laikė palikėjui priklausančio turto savininke. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad įstatyminiai įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po K. P. mirties, pas notarą neišreiškė. Palikimo priėmimo valstybės vardu procedūrų nėra inicijavusios ir atsakingos institucijos. Mirusiojo K. P. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po K. P. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusių pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimus, liudytojo parodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad pareiškėja M. S. po brolio K. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Šioje byloje bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra, todėl jų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos M. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.