Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ivensita“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentui dėl raštų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ivensita“ (toliau– ir pareiškėja, ir UAB „Ivensita“) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gegužės 17 d. raštą Nr. Sd (19.4)-5647 „Dėl 2020 m. vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties pakeitimo“ (toliau- ir Raštas), 2) panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. birželio 16 d. raštą Nr. Sd (19.4)-6323 “Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” (toliau- ir Pretenzija), 3) įpareigoti atsakovą Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentą priimti naują sprendimą pratęsti Vietinių užimtumo iniciatyvų 2020 m. liepos 30 d. sutarties įgyvendinimą keturiems mėnesiams nuo sutarties pratęsimo pasirašymo.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2020 m. liepos 30 d. su atsakovu Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentu (toliau- ir atsakovas, ir Užimtumo tarnyba) pasirašė Vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau- ir VUI) projekto įgyvendinimo 2020 m. liepos 30 d. sutartį Nr. VUAI (19.4)-6 (toliau- ir Sutartis), pagal kurią įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 9 d. įsteigti 12 darbo vietų ir įsigyti paraiškoje pateiktas darbo priemones. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kelis kartus pratęsė karantiną, suvaržydama sąlygas verslui. Karantinas tęsėsi iki 2020 m. birželio 16 d. Sutartis su atsakovu buvo pasirašyta pasibaigus karantinui. UAB „Ivensita“, pasirašydama Sutartį tikėjosi nupirkti įvairią įrangą ir įdarbinti 12 darbuotojų iki 2020 m. gruodžio 9 d., kaip buvo numatyta Sutartyje su atsakovu. Atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 17 d. įvestą pakartotinį karantiną, UAB „Ivensita“ kreipėsi į atsakovą dėl Sutartyje numatyto darbo vietų įsteigimo termino pratęsimo. 2020 m. gruodžio 10 d. buvo pasirašytas Sutarties pakeitimas, kuriuo leidžiama darbo vietas įsteigti iki 2021 m. gegužės 17 d. Atsižvelgiant į besitęsiančią pandemiją, suvaržymus verslui, ir į tiekėjų pageidavimus, UAB „Ivensita“ kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl Sutarties įgyvendinimo (darbo vietų įsteigimo) pratęsimo iki 2021 m. rugsėjo 10 d. Atsakovas prašymo netenkino, nurodęs, kad teisės aktai nereglamentuoja darbo vietų įsteigimo termino ilgesnio kaip 10 mėnesių. 2021 m. birželio 16 d. iš atsakovo gavo Raštą, vėliau Pretenziją. Raštas ir Pretenzija yra nepagrįsti, nes neatsižvelgta į „force majeure” aplinkybes, kurios pasireiškė dėl pakartotinio karantino įvedimo. Be to, pandemija paveikė ir tiekėjus, kurie pateikė prašymus nupirktą įrangą sumontuoti iki 2021 m. rugsėjo 1 d. UAB „Ivensita“ yra įsigijusi nemažą dalį Sutartyje nurodytos įrangos. Visa subsidija sumokėta kaip avansas tiekėjams už įrangą. Atsakovui nepratęsus Sutarties įgyvendinimo terminų, tikėtina, UAB „Ivensita“ gresia bankroto byla, be to nebus įsteigta 12 darbo vietų. Nesutinka su Pretenzija, nes atsakovas skundžiamu raštu reikalauja grąžinti 84234 eurų subsidiją per 15 darbo dienų, nors atsakovui žinoma, kad subsidija panaudota projekte „Kruopų gamyba“, įrangos pirkimui. Pažymėjo, kad neprašo atleisti nuo įsipareigojimų įvykdymo, bet tik prašo sutarties įvykdymo laikotarpį pratęsti iki 2021 m. rugsėjo 10 d.

Atsakovas Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Užimtumo tarnyba Sutarties pagrindu avansu pareiškėjai išmokėjo 50 procentų visos subsidijos dydžio sumą, atitinkamai pareiškėja pagal Sutarties 2.1 punktą įsipareigojo įsteigti 12 darbo vietų iki 2021 m. gegužės 17 d. Užimtumo tarnybos registruotiems darbo ieškantiems asmenims, o pagal Sutarties 8.1. ir 8.1.2 punktus ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos, grąžinti visą pervestą subsidiją, jeigu neįsteigė darbo vietos iki Sutarties 2.1 punkte nurodyto laikotarpio. Nagrinėjamu atveju Užimtumo tarnyba nesutiko pakeisti Sutarties 2.1. punkto, pratęsiant darbo vietų įsteigimo terminą iki rugsėjo 10 d. Sutartyje nustatytas terminas yra galutinis ir negali būti keičiamas. Ekstremalios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia pareiškėjos nuo sutartinių prievolių vykdymo: būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą (ar yra priežastinis ryšys). Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat ne kartą nurodė, kad nei krizė, nei valstybės veiksmai savaime nėra laikomi “force majeure”, tuo labiau, kad nenugalima jėga turi būti vienintelė prievolės nevykdymo priežastis. Be to, pareiškėja tik nurodo, kad neva pandemija sutrukdė vykdyti Sutartį, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes įrodančių dokumentų, tai yra net nesikreipė dėl pažymos pagal Sutarties 13 punktą. Užimtumo tarnybos Pretenzija niekaip iš esmės nevaržo tolimesnės ūkinės pareiškėjos veiklos, todėl sugrąžinus subsidiją pareiškėja gali tęsti savo įprastą veiklą. Darbo vietų įsteigimo terminą pratęsus tiek, kiek leidžia vietines užimtumo iniciatyvas reglamentuojantys teisės aktai, tuo pačiu pareiškėjai neįrodžius nenugalimos jėgos aplinkybių, Užimtumo tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą Raštą ir Pretenziją. Pagal Sutarties 21 punktą, vienašalis nutraukimas galimas, jeigu nustatoma, kad kita šalis nevykdo Sutartyje numatytų įsipareigojimų, įspėjus įsipareigojimų nevykdančią šalį prieš 10 dienų. Užimtumo tarnybos vertinimu nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad Pareiškėjos Sutarties įsipareigojimų pažeidimas buvo pakankamas ir esminis pagrindas Užimtumo tarnybai vienašališkai nutraukti Sutartį bei kreiptis su pretenzija dėl subsidijos grąžinimo.

Dalis bylos nutrauktina, kita pareiškėjo skundo dalis atmestina.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gegužės 17 d. rašto Nr. Sd (19.4)-5647 „Dėl 2020 m. vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties pakeitimo“ ir 2021 m. birželio 16 d. rašto Nr. Sd (19.4)-6323 “Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėja 2020 m. gegužės 27 d. Užimtumo tarnybai pateikė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto „Kruopų gamyba“ paraišką subsidijai gauti. Pareiškėja ir Užimtumo tarnyba 2020 m. liepos 30 d. pasirašė vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį Nr. VUIA (19.4)-6. Užimtumo tarnyba 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjai pervedė 84234 Eur subsidijos. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą Sutarties vykdymą atidėti iki 2021 m. gegužės 17 d. Užimtumo tarnyba ir pareiškėja 2020 m. gruodžio 10 d. pasirašė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo Nr. VUI (19.4)-19, kuriuo buvo pakeistas Sutarties 2.1 punktas. Pareiškėja 2021 m. gegužės 10 d. pakartotinai pateikė prašymą dėl Sutarties pakeitimo, prašydama pakeisti 2.1 punktą. Užimtumo tarnyba 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. Sd (19.4)-5647 „Dėl 2020 m. vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties pakeitimo“ nesutiko pakeisti Sutarties 2.1 punkto. Užimtumo tarnyba 2021 m. birželio 16 d. raštu Nr. Sd (19.4)-6323 “Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” praneįė vienašiškai nutraukianti Sutartį ir nurodė pareiškėjai per 15 darbo dienų nuo šios pretenzijos pateikimo dienos grąžinti visą subsidiją 84234,00 Eur.

Pareiškėja prašo panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. birželio 16 d. raštą Nr. Sd (19.4)-6323 “Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo”. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliu- ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-822/2015). Atitinkamai viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-180-11). Kita vertus, nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-502-278-06, 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1669-08). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-435-10).

Pretenzijoje nurodoma, kad nepratęsus Sutarties maksimaliai galimam 10 mėnesių laikotarpiui pareiškėja neįvykdė Sutarties 2.1 punkte prisiimtų įsipareigojimų, ko pasekoje atsirado aplinkybė, nurodyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau- ir Užimtumo įstatymas) 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte, todėl pareiškėja privalo grąžinti visą pervestą subsidiją. Sutartis bus laikoma nutraukta Užimtumo tarnyba iniciatyva. Tai yra pareiškėja tik informuojama apie jai iškilusias pareigas ir automatiškai pritaikytas sankcijas, kurias, be kita ko, nulėmė kitos aplinkybės, kurių dalis Pretenzijoje yra tik įvardijamos ir dėl kurių pagrįstumo ar nepagrįstumo Pretenzijoje apskritai nėra pasisakoma. Būtent šias aplinkybes ir skundžia pareiškėja savo pateiktame skunde, iš esmės nekvestionuodama šių aplinkybių pagrindu padarytų išvadų. Be to, pareiškėja pažymėjo, kad neprašo atleisti nuo įsipareigojimų įvykdymo, bet tik prašo Sutarties įvykdymo laikotarpį pratęsti iki 2021 m. rugsėjo 10 d., tai yra nėra prašoma atleisti nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą.

Atsižvelgus į anksčiau įvardintą, darytina išvada, jog pareiškėjos keliamas ginčas dėl Pretenzijos iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės (pareiškėjos skunde nekvestionuojami suformuoti nurodymai ir taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), todėl skundo išsprendimas tiesioginio poveikio pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. birželio 16 d. raštas Nr. Sd (19.4)-6323 “Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172-10, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560-10).

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, administracinė byla dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. birželio 16 d. raštą Nr. Sd (19.4)-6323 “Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” nutraukiama.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gegužės 17 d. raštą Nr. Sd (19.4)-5647 „Dėl 2020 m. vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties pakeitimo“, nes pandemija paveikė ir tiekėjus, kurie pateikė prašymus, kad nupirktą įrangą sumontuos iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėja yra įsigijusi nemažą dalį Sutartyje nurodytos įrangos. Atsakovui nepratęsus Sutarties įgyvendinimo terminų, tikėtina, pareiškėjai gresia bankroto byla, be to nebus įsteigta 12 darbo vietų.

Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas, išskyrus Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytus subsidijos gavėjus, privalo darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį.

Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-388 patvirtinto Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo (toliau- ir Aprašas) 47.1 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas iki VUI sutartyje numatytų darbo vietų įsteigimo dienos privalo per 10 mėnesių nuo VUI sutarties pasirašymo dienos atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas bei pateikti galutinę nustatytos formos Veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 17 priedas) su išlaidas pagrindžiančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (pirkimo-pardavimo sutarčių, jeigu buvo sudarytos, sąskaitų – faktūrų, banko išrašų arba pavedimų elektronine bankininkyste) kopijomis, patvirtintomis subsidijos gavėjo atstovo parašu, lietuvių kalba. Aprašo 47.4. punkte nustatyta, kad pasikeitus VUI sutartyje numatytų veiklų įgyvendinimo terminui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo aplinkybių pasikeitimo dienos raštu informuoti Klientų aptarnavimo skyrių, pateikiant nustatytos formos Veiklos finansinę ataskaitą (Aprašo 17 priedas) ir prašymą dėl termino pratęsimo, bet ne ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui nuo VUI sutarties pasirašymo dienos. Aprašo 16 priede yra įtvirtinta tipinė Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartis, kurios 2.1 punkto nuorodoje Nr. 9 nustatyta, kad darbo vietos įsteigimo ir visiško atsiskaitymo su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją terminas negali būti ilgesnis kaip 10 mėnesių nuo šios Sutarties pasirašymo dienos.

Iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad yra numatytas maksimalus 10 mėnesių terminas nuo VUI sutarties pasirašymo dienos, kuomet subsidijos gavėjas privalo atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas, be to nėra numatyta jokių išimčių, kuomet šis terminas galėtų būti pratęstas, tai yra šis 10 mėnesių terminas negali būti viršijamas ir yra imperatyvus.

Nagrinėjamu atveju Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas įsipareigoja įsteigti dvylika darbo vietų iki 2020 m. gruodžio 9 d., be to Susitarimo dėl 2020 m. liepos 30 d. Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties Nr. VUAI (19.4)-6 pakeitimo (toliau- ir Pakeitimas) 1 dalyje nustatyta, kad pakeičiamas Sutarties 2.1 punktas ir subsidijos gavėjas įsipareigoja įsteigti dvylika darbo vietų iki 2021 m. gegužės 17 d., tai yra ir Sutartyje, ir Pakeitime numatyti laikotarpiai neviršija 10 mėnesių termino, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjai prašant pratęsti Sutarties įvykdymo laikotarpį iki 2021 m. rugsėjo 10 d. akivaizdžiai būtų pažeistas 10 mėnesių terminas, nuo VUI sutarties pasirašymo dienos, kuomet subsidijos gavėjas privalo atlikti visas VUI paraiškoje numatytas veiklas ir įsteigti darbo vietas, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos prašomas Sutarties įvykdymo laikotarpio pratęsimas pažeidžia imperatyvias teisės normas.

Pareiškėja savo skundą dėl Rašto pagrįstumo grindžia ir ta aplinkybe, kad nebuvo atsižvelgta į „force majeure” aplinkybes, kurios pasireiškė dėl pakartotinio karantino įvedimo. Neprašo atleisti nuo įsipareigojimų įvykdymo, bet tik prašo sutarties įvykdymo laikotarpį pratęsti iki 2021 m. rugsėjo 10 d.

Nenugalimos jėgos poveikio (force majeure) institutas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) šeštosios knygos XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, nustato pagrindą atleisti sutarties neįvykdžiusią šalį nuo atsakomybės esant aplinkybėms, kurios pripažįstamos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis. Šios aplinkybės yra nustatytos CK 6.212 straipsnio 1 dalyje, joje nurodyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sudarydama sutartį ir negalėjo užkirsti kelio šioms aplinkybėms ar jų pasekmėms atsirasti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147/2020). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o „force majeure“ besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarynių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šioje teisės normoje (CK 6.212 straipsnio 1 dalyje) vartojamas atsakomybės už sutarties nevykdymą terminas savo turiniu yra platesnis už CK šeštosios knygos XXII skyriaus normose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, vartojamą sutartinės atsakomybės terminą (CK 6.256 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pajūrio viešbučiai“ ir kt. v. AB „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-268/2012). Force majeure instituto (CK 6.212 straipsnis) nuostatos į CK yra inkorporuotos UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnio pagrindu, todėl jas aiškinant atsižvelgtina ir į UNIDROIT principų formuluotes. UNIDROIT principų 7.1.7 straipsnyje vartojama ne sutarties šalies atleidimo nuo atsakomybės, o sutarties nevykdymo pateisinimo, šalies atleidimo nuo nevykdymo padarinių formuluotė. Taigi, nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-273/2006; 2012 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Pajūrio viešbučiai ir kt., v. AB ,,Snoras“, bylos Nr. 3K-3-268/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 10 punkte nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad tai atsitiko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei numatyti Sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar pasekmių atsiradimui. Sutarties IV dalies (Šalių atsakomybė ir subsidijos grąžinimas) 7 punkte nustatyta, kad šalys už šioje Sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą atsako įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties IV dalies 8 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjos nevėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą arba dalį jam pervestos subsidijos. Sutarties IV dalies 9 punkte nustatyta, kad Subsidijos gavėjas, laiku negrąžinęs paramos lėšų šioje Sutartyje ir Įstatyme nurodytais atvejais, privalo mokėti 0,02 procento dydžio negrąžintų projektui įgyvendinti suteiktų paramos lėšų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną.

Tai yra iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo ir aptartos Sutarties punktų matyti, kad nenugalimos jėgos atveju UAB „Ivensita“ galėtų būti atleidžiama nuo Sutarties 7-9 punktuose numatytos atsakomybės, bet juose nėra numatoma tokia atsakomybės rūšis kaip atsisakymas pratęsti sutarties įvykdymo laikotarpį, be to atsisakymas pratęsti sutarties įvykdymo laikotarpį akivaizdžia nėra įprastinis sutarties nevykdymo padarinys, nustatytas CK 6.205–6.216 straipsniuose, todėl konstatuotina, kad nenugalimos jėgos buvimo ar nebuvimo faktas, nagrinėjamu atveju, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos prašomo sutarties įvykdymo laikotarpio pratęsimo iki 2021 m. rugsėjo 10 d.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti UAB „Ivensita“ 2021 m. gegužės 13 d. prašymą, Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. gegužės 17 d. raštas Nr. Sd (19.4)-5647 „Dėl 2020 m. vietinių užimtumo iniciatyvų sutarties pakeitimo“, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Netenkinus prašymo panaikinti Raštą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ivensita“ skundo reikalavimų panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento 2021 m. birželio 16 d. raštą Nr. Sd (19.4)-6323 “Pretenzija dėl subsidijos, įgyvendinant vietinių užimtumo iniciatyvų projektą, grąžinimo ir sutarties nutraukimo” nutraukti.

Likusioje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ivensita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.