- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-1429-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08270-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Kreditorius
- S. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – išieškotojas S. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti antstolės 2016 m. vasario 4 d. turto arešto aktą. Nurodė, kad pareiškėjai priklausantis turtas areštuotas neteisėtai.
Antstolė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog skolininkas G. P. įvykdė nusikaltimą ir antstolė teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu vykdo išieškojimą. Skolininkas turto neturi, todėl išieškojimą nukreipė į jo dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, nes skolininkas yra santuokoje su pareiškėja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjos M. P. skundą dėl antstolio veiksmų.
Teismas nustatė, kad pareiškėja ir skolininkas yra sudarę santuoką. Antstolė vykdo 2015 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš G. P.. Antstolė 2016 m. vasario 4 d. turto arešto aktu areštavo transporto priemonę ir pareiškėjos darbo užmokestį, pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Antstolio veiksmai teisėti ir pagrįsti teisės normomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalis preziumuojama, kad automobilis ir pareiškėjos pajamos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi skolininkas neturi asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, teisėtai ir pagrįstai aprašė ir areštavo bendrą turtą ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje. Todėl teismas konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2016 m. vasario 4 d. turto arešto aktą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja M. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su laikinu turtinių ir kitų skolininko teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu ir yra ypač svarbus teisės principų įgyvendinimas. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, tai yra teisingumas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, kai įpareigotas asmuo yra kaltas. CPK 675 straipsnis leidžia areštuoti tik skolininko turtą, o pareiškėja nėra skolininkė vykdomame išieškojime. Todėl nebuvo pagrindo areštuoti pareiškėjos asmeninį turtą. CPK 666 straipsnio 2 dalis nustato, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Nagrinėjamoje byloje teismas apsiribojo vien tik turto arešto teisėtumu, tačiau absoliučiai neatsižvelgė, kad išieškojimas galimas tik iš asmeninio skolininko turto, kadangi jis vykdomas už nusikalstamą veiką. Teismas netinkamai taikė šią imperatyvią nuostatą ir neatsižvelgė į pareiškėjos, skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą. Teismas privalėjo sujungti dvi civilines bylas į vieną, kadangi nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-12958-864/2016 dėl skolininko turto dalies nustatymo ir ši teismo nutartis turi prejudicinį ryšį ir įtakos minėtos bylos teismo sprendimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo išieškotojas S. M. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog pareiškėjos nuoroda į CK 6.248 straipsnio 1 dalį ir civilinės atsakomybės taikymą tik esant asmens kaltei, nagrinėjamu atveju nėra pagrįsta, nes turto areštas yra teismo sprendimo vykdymo procedūra, kurios metu nesprendžiamas asmens kaltumo ir atsakomybės klausimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei su skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė vykdo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-100-269/2015 dėl 7 086,30 Eur turtinės ir 4 344,30 Eur neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko nukentėjusiajam. Antstolė, atlikusi skolininko turto ir gaunamų pajamų paiešką, nustatė, jog skolininko gaunamo darbo užmokesčio neužtenka skolos išieškojimui, skolininkas yra sudaręs santuoką su pareiškėja, kuri gauna darbo užmokestį, taip pat turi santuokos metu įgytą transporto priemonę. Todėl antstolė 2016 m. vasario 4 d. areštavo minėtą transporto priemonę ir pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį bei pasiūlė išieškotojui per vieną mėnesį nuo šio pasiūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Minėtas teisinis reguliavimas patvirtina, kad antstolė pagrįstai areštavo turtą, kuris priklauso skolininkui ir pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir pasiūlė išieškotojui kreiptis su pareiškimu į teismą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis toks išieškotojo prašymas teismui buvo pateiktas ir yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje. Nepripažintina, kad minėtas turto areštas pažeistų proporcingumo principą ir skolininko bei išieškotojo interesų pusiausvyrą. Šio arešto taikymo trukmė yra ribota ir priklauso nuo teismo nutarties, kuria nustatoma skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje, turinio ir įsiteisėjimo. Pareiškėja turi visas bylos šalies procesines teises kitoje byloje dėl turto dalies nustatymo ir gali ginti savo interesus.
Pareiškėjai išaiškinta, jog vykdymo procese nėra sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas, tačiau yra vykdomas įsiteisėjusio teismo sprendimu išieškotojui priteistos sumos išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto. Pareiškėja yra sudariusi santuoką su skolininkui. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pagal šio straipsnio 5 punktą pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Kadangi areštuota transporto priemonė buvo įgyta santuokos sudarymo metu, todėl pagal minėtas teisės normas preziumuojama, kad ji lygiomis dalimis priklauso abiem sutuoktiniams, tai yra ir skolininkui, ir pareiškėjai. Taip pat ir pareiškėjos darbo užmokestis yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tai yra galimas skolininko skolos išieškojimo nukreipimas į ½ dalį pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio.
Pagal CPK 666 straipsnio 2 dalį nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Nagrinėjamu atveju antstolė areštavo abiejų sutuoktinių turtą, priklausantį jiems bendrosios nuosavybės teise, tik tam, kad būtų galima nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį šioje nuosavybėje. Tik iš šios teismo nutartimi nustatytos skolininkui priklausančios turto dalies ir galės būti vykdomas išieškojimas, tuo tarpu pareiškėjai priklausanti turto dalis atiteks jai ir iš jai priklausančios turto dalies nebus išieškoma.
Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo skundžiamos teismo nutarties turinio, antstolės 2016 m. vasario 4 d. turto arešto galiojimas priklauso nuo teismo nutarties, kuri bus priimta byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Todėl nėra procesinio pagrindo sujungti šias bylas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.