Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens L. I. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. – K. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys J. V. A., L. I., A. K., notarė A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. A. – K. pareiškimu prašė pripažinti svarbiomis palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis ir atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui pagal įstatymą priimti į S. A. turtą, likusį po jos mirties. Nurodė, kad po Palangos miesto teismo 2015-06-30 sprendimo, kuriuo pripažintas juridinis faktas, kad pareiškėja paveldėjo savo 1992-02-14 mirusios mamos turtą bei priėmė palikimą, pareiškėja V. A. – K. įgijo subjektinę teisę paveldėti palikėjos S. A. (savo močiutės) turtą atstovavimo teise. Terminą močiutės palikimui priimti praleido, nes pareiškėjos mama D. A. mirė anksčiau, nei močiutė, be to, buvo žinoma apie S. A. testamentu paliktą turtą kitiems asmenims. 2015 m. kovo mėn. atsitiktinai sužinojo, kad jos močiutė S. A. paliko turto, kuris nėra paveldėtas ir nebuvo paliktas testamentu kitiems įpėdiniams. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-06-06 nutartimi pareiškimą tenkino pilnai. Atnaujino pareiškėjai V. A. – K. terminą palikimui priimti pagal įstatymą, likusiam po S. A., gimusios Duomenys neskelbtini, mirusios Duomenys neskelbtini, mirties. Nurodė, kad po S. A. mirties turtas, į kurį S. A. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus – atstatytos, ir turtas įregistruotas jos vardu 2014 ir 2015 m., negalėjo būti paveldėjimo teisės objektu pagal testamentą ir įstatymą po jos mirties Duomenys neskelbtini, nes šio turto po jos mirties dar nebuvo. Nustatė, kad pareiškėja V. A. – K. apie minėtą turtą sužinojo tik 2015 m. ir pažymėjo, jog ji galėjo nesuprasti nesikreipimo per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo po mamos D. A. mirties ir dėl palikimo priėmimo atstovavimo teise po močiutės S. A. mirties pasekmių, kadangi po močiutės mirties nebuvo realaus turto. Sprendė, jog pareiškėjos V. A. – K. atžvilgiu nėra pagrindo tvirtinti, kad pretenduodama į kitą atsiradusį turtą po S. A. mirties, ji palikimą priimtų iš dalies, kadangi kitas turtas atsirado daug vėliau.Suinteresuotas asmuo L. I. dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutarties pateikė atskirąjį skundą, teigdama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio ginčuose, netinkamai vertindamas priežasčių atnaujinti terminą svarbumą ir objektyvumą; teismo išvados yra prieštaringos ir nenuoseklios, paneigiančios viena kitą. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėja apie galimą paveldėti turtą sužinojo 2015 metais, kadangi teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė apie esamas žemes sužinojusi 2013 metais. Taip pat suinteresuotam asmeniui 2013-02-06 siųstame elektroniniame laiške pareiškėja patvirtino žinanti apie močiutei priklausančius žemės sklypus. Pažymėjo, jog S. A. mirties metu egzistavo palikėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisės į S. A. turtą buvo įregistruotos 1994, 1998, 2011 metais, ir šis turtas jau yra įpėdinio paveldėtas pagal įstatymą. Nurodo, kad tapatų reikalavimą Palangos miesto apylinkės teismui buvo pareiškusi pareiškėjos sesuo J. V. A., 2013-06-20 sprendimu ieškinys buvo atmestas, todėl tikėtina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie močiutes žemes pastarosios bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, jog pareiškėja siekia priimti palikimą iš dalies, o tai draudžia įstatymas. Akcentuoja, kad pareiškėja visą laiką buvo pasyvi, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat nesikreipė dėl S. A. nuosavybės teisės atkūrimo. Teigia, jog suinteresuotas asmuo, kaip S. A. paveldėtoja, ilgą laiką įgyvendina savo, kaip paveldėtojos, teises, šioms teisėms įgyvendinti įdėjo daug pastangų ir lėšų, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė jos interesus. Prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartį nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad po močiutės S. A. mirties turto, paveldimo pagal įstatymą, neliko, taip pat žinojo, jog močiutė buvo sudariusi testamentą, todėl po močiutės mirties ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymi, jog subjektinė pareiškėjos teisė į S. A. palikimą atstovavimo teise atsirado tik po Palangos miesto apylinkės teismo 2015-06-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-565-588/2015, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl pareiškėjos mamos D. A. palikimo priėmimo, įsiteisėjimo. Pareiškėjai nebuvo žinoma apie 1994-07-21 Marijampolės rajono Valdybos sprendimu S. A. atkurtas nuosavybės teises grąžinant jai natūra 60,75 ha žemės Marijampolės rajone, nes šie duomenys nebuvo vieši, apie testamente įrašytą turtą žinojo tik testamente įrašyta paveldėtoja. Nurodo, kad nors pareiškėjai buvo žinoma apie S. A. turimą žemę Marijampolėje, kurią pagal įstatymą jau buvo priėmusi L. I. mama J. M. Ž., tačiau pažymi, kad turtinė S. A. teisė į nuosavybės teisių atkūrimą bei šios teisės realizavimo pasėkoje atkurta nuosavybės teisė į žemes Palangoje atsirado S. A. jau mirus, tai yra 2014 m. - 2015 m. Taigi, pareiškėja objektyviai negalėjo apie šį turtą žinoti ir pretenduoti į jį kaip paveldėtoja. Akcentuoja, kad pareiškėja, 2015-03-24 notarei pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo, išreiškė valią ne dėl dalies palikimo, o dėl viso testamentu niekam nepalikto ir pagal įstatymą iki šios dienos nepaveldėto palikėjos S. A. palikimo dalies, kiek jai priklauso paveldint pagal įstatymą priėmimo. Nurodo, kad kitų asmenų interesai nepažeidžiami, kadangi nepaveldėtas palikėjos S. A. turtas atsirado jau po jos mirties, ir šiai dienai jokie įpėdiniai nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą šio turto nėra priėmę, jis tebėra registruotas S. A. nuosavybės teise. Pažymi, kad L. I. neturėjo teisės pati realizuoti palikėjos turtinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi testamentu ši teisė niekam nebuvo palikta, pagal įstatymą šios teisės taip pat niekas nepaveldėjo. Skundą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių.Kaip matyti iš bylos duomenų, S. A. mirė 1996-05-18. Taigi, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964-07-07 įstatymu patvirtintas CK. 2000-07-18 CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse, 38 straipsnyje konstatuota, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojami teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. CK 567 straipsnis reglamentavo paveldėjimo pagrindus, t. y. paveldėti buvo galima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Esant testamentui, pagal įstatymą paveldimas tiktai tas turtas, kuris nepaliktas testamentu, arba tas, dėl kurio panaikintas testamentas. Teisę paveldėti turto dalį, kuri lieka testamentu nepaskirta, turi visi įpėdiniai pagal įstatymą, išskyrus tuos įpėdinius, iš kurių atimta paveldėjimo teisė (CK 578 str.). 1964 m. CK 573 straipsnis reglamentavo įpėdinių eilę paveldint pagal įstatymą, paveldėjimą atstovavimo teise.Bylos duomenimis, po S. A. mirties, jos turtą pagal testamentą paveldėjo anūkės V. J. A. ir L. I., dukros J. M. Ž. ir A. A., po J. M. Ž. mirties palikimą priėmė jos dukra L. I. (1 t., b. l. 19, 20, 87). Tačiau po palikėjos S. A. mirties 1996-05-18 palikimas atsirado ne tik pagal testamentą, bet ir pagal įstatymą, nes dalis palikėjos turto nebuvo palikta testamentu. Nustatyta, kad 2014-12-21 ir 2015-01-06 Nekilnojamojo turto registre mirusiosios S. A. vardu įregistruotas turtas Duomenys neskelbtini (1 t., b. l. 22-55). Kadangi nuosavybės teisės S. A. į šį turtą atkurtos po jos mirties, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis turtas nebuvo paveldėjimo objektu pagal testamentą ir įstatymą bei nėra paveldėtas iki šiol (1 t., b. l. 117-152).Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 str., 2000 CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą, arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad pareiškėja apie galimą paveldėti turtą žinojo dar 2013 metais, tačiau buvo pasyvi ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Atkreiptinas dėmesys, jog po S. A. mirties turtas, į kurį S. A. atkurtos nuosavybės teisės, įregistruotas jos vardu 2014 ir 2015 m. 2013 metais pareiškėja į šį turtą negalėjo pretenduoti kaip paveldėtoja, kadangi objektyviai tuo metu apie jį negalėjo žinoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestini apeliantės argumentai, kad byloje esantis laiškas įrodo, jog V. A. – Kuprelienė 2013 metais žinojo apie Marijampolės rajone esančią žemę. Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pareiškėja po palikėjos mirties, apie turtą galėjo žinoti iš viešo registro duomenų, kadangi registro duomenų viešinimo galimybę nustatantis įstatymas buvo priimtas tik 1996-09-24, o S. A. mirė 1996-05-18. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjai buvo žinoma apie palikėjos sudarytą testamentą, tačiau kadangi ji nebuvo testamentinė įpėdinė, tikslus testamento turinys jai nebuvo žinomas. Teismo posėdžio metu duoti pareiškėjos parodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja teigė žinojusi apie 1994-07-21 Marijampolės rajono Valdybos sprendimu S. A. atkurtas nuosavybės teises grąžinant jai natūra 60,75 ha žemės Marijampolės rajone, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, jog palikėjai nuosavybės teisė į žemę, taip pat esančią Marijampolėje, buvo atkurta dar palikėjai esant gyvai, t. y. 1994-11-30. Išanalizavus byloje esančius įrodymus, šalių parodymus, labiau tikėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėja bei 2013-02-06 laiške minėjo būtent apie žemę Marijampolėje, kuri jau buvo paveldėta L. I. mamos J. M. Ž.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad subjektinė pareiškėjos paveldėjimo teisė atstovimo teise pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 str. nuostatas į močiutės S. A. turtą jai atsirado po 2015-06-30 teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad po palikėjos D. A. mirties visą jos turtą paveldėjo ir palikimą priėmė jos dukra V. A. – K., pradėdama faktiškai valdyti palikėjos turtą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog palikėja buvo surašiusi testamentą, kurio tikslaus turinio pareiškėja nežinojo (ji nėra testamentinė įpėdinė), tai yra nežinojo, ar po močiutės mirties liko turto, paveldimo pagal įstatymą. Akcentuotina, jog suinteresuotas asmuo A. K. ( S. A. anūkas) taip pat tvirtina, jog apie palikėjos paliktą paveldimą, tačiau testamentu nepaskirstytą turtą, jam nebuvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys į galimą L. I. nesąžiningumą, šiai neinformavus kitų įpėdinių pagal įstatymą apie galimybę kreiptis dėl palikimo priėmimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nors įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, tačiau tokiu atveju, kai įpėdiniai yra artimi giminaičiai, kitų įpėdinių pagal įstatymą informavimas reikštų solidarų bei geranorišką giminaičių elgesį ir atitiktų geros moralės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog yra turto, paveldėtino pagal įstatymą, galutinai paaiškėjo tik tuomet, kai 2015 m. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota S. A. nuosavybės teisė į Palangoje esančius žemės sklypus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų intereso balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-78-248/2016). Nagrinėjamu atveju palikėjos S. A. turtas atsirado po jos mirties, turtas nėra priimtas nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, jis registruotas palikėjos nuosavybės teise, todėl darytina išvada, jog kitų asmenų interesai negali būti pažeisti. Apeliantės argumentas, jog ji ilgą laiką įgyvendina savo, kaip paveldėtojos, teises, ir šioms teisėms įgyvendinti įdėjo daug pastangų ir lėšų, todėl skundžiama nutartimi pažeisti jos interesai, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog turtinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą testamentu nebuvo niekam paliktos, pagal įstatymą taip pat šių teisių niekas nepaveldėjo, todėl teismas kritiškai vertina apeliantės teiginius dėl jos, kaip paveldėtojos, teisių įgyvendinimo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog išlaidų dėl palikėjos S. A. nuosavybės teisių atkūrimo paskirstymas ar atlyginimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Apeliantė akcentuoja, kad pareiškėja siekia priimti palikimą iš dalies, o tai draudžia įstatymas ir nurodo, kad palikimas jau yra priimtas vieno įpėdinio - J. M. Ž.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog turtinės palikėjos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą bei nuosavybės teisė į žemes Palangoje nebuvo paveldėtos, kadangi 1996-11-21 Palangos m. notarų biuro notaro R. S. J. M. Ž. išduotame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro 60,75 ha žemės sklypo, esančio Duomenys neskelbtini, sklypo kadastrinis Nr. Duomenys neskelbtini bei 23 870 Lt kompensacija už 19,25 ha valstybės išperkamą žemės dalį, esančią Duomenys neskelbtini. Taip pat iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog šis turtas dar nėra paveldėtas, jis yra registruotas kaip palikėjos nuosavybės teisė. Kadangi nei pareiškėjai, nei kitiems palikėjos įpėdiniams nebuvo žinoma apie palikimo sudėtyje buvusią turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, negalima daryti išvados, jog pareiškėja siekia priimti palikimą dėl tik vėlesnio palikimą pagausinusio turto atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, kuriais įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, iš esmės tinkamai įvertino ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleisdamas bylos esmę, objektyviai ir teisingai vertino įrodymus (CPK 176, 178, 185 str.). Dėl to atskirojo skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėja V. A. – K. pateikė prašymą atlyginti 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimu. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose šiuo atžvilgiu galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatūros 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyti maksimalūs užmokesčio už suteiktą teisinę pagalbą dydžiai. Pagal minėtų Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali už šių procesinių dokumentų parengimą priteistina suma yra 308,76 Eur (771,90 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 308,76 Eur. Kadangi suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas, iš jos priteistina ieškovei 308,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens L. I. 308,76 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos V. A. – K. naudai.