Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. E. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Teigia, jog teismui nustačius, kad kartu su ieškiniu nėra pateikti visi duomenys ar įrodymai pagrindžiantys ieškinio reikalavimus, teismas turėjo nutartimi nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne ieškinį apskritai palikti nenagrinėtą. Pažymėjo, kad teismo nutartyje akcentuojama, jog ieškovės prašoma prijungti byla yra elektroninė, o CPK nenumato elektroninės bylos prijungimo prie kitos bylos, todėl ieškovė, iš naujo kreipdamasi į teismą su ieškiniu, kartu turėtų pateikti visus rašytinius įrodymus, reikšmingus bylos nagrinėjimui. Mano, kad šio teismo motyvų ribose, nesant teismui galimybių prijungti prašomos elektroninės bylos prie kitos bylos (nors teismų praktikoje el. bylos yra prijungiamos prie kitos bylos) teismo nutartimi buvo galima nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne ieškinį apskritai palikti nenagrinėtą.

5.2. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ yra kreipęsis į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą dėl A. R. J., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo dar 2020 m. balandžio mėnesį. Teigia, jog palikimo priėmimo valstybei faktas yra registruotas testamentinių paveldėjimo registrų centre, tačiau iki šiol nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (mano, kad dėl tų pačių priežasčių kaip ir nurodyta ieškinyje). Darė išvadą, kad VĮ „Turto bankas“ atstovaujantis valstybę yra tinkamas šioje byloje atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (prašymo, pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš ieškinio turinio ir bylos medžiagos matyti, kad iki šiol nei ieškovei nei atsakovei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl minėto buto paveldėjimo, ieškovės nuosavybės teisės nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Taip pat byloje nustatyta, kad E. J. (ieškovės tetos (krikštamotės)) ½ dalį palikimo turėjo teisę priimti jos sutuoktinis A. R. J., tačiau jis dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po A. R. J. mirties (duomenys neskelbtini) jo turto dalies niekas nepriėmė, nes nebuvo nei įstatyminių, nei testamentinių paveldėtojų, todėl jam priklausančią sutuoktinės E. J. ½ dalį turi paveldėti valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, kuri palikimo taip pat nėra priėmusi.

10. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas atsisakymo priimti ieškinį pagrindu nurodė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y. jog ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pagrįsdamas savo sprendimą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakove nurodydama valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas, nors ši nėra priėmusi palikimo. Darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti tokio pobūdžio reikalavimą, nes tam, kad būtų galima atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmiausia turėtų būti baigta paveldėjimo procedūra ir turėtų būti aiškūs faktiniai nurodyto turto paveldėtojai bei bendrosios dalinės nuosavybės dalys.

11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundžiamos nutarties motyvais. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškinys teisme pareikštas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. ieškinys yra kildinamas iš CK ketvirtosios knygos nuostatų (Daiktinė teisė), todėl akivaizdu, jog toks ieškinys nagrinėjamas ginčo teisena civilinio proceso tvarka.

12. Taip pat skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškiniu atsakove nurodoma valstybė, atstovaujamą VĮ Turto bankas, nors ši nėra priėmusi palikimo, todėl laikė, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti tokio pobūdžio reikalavimą, nes tam, kad būtų galima atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmiausia turėtų būti baigta paveldėjimo procedūra ir turėtų būti aiškūs faktiniai nurodyto turto paveldėtojai bei bendrosios dalinės nuosavybės dalykas. Akcentuotina, jog šioje bylos stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.

13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu.) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

14. Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti ne civilinės bylos iškėlimo, bet pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje siūlydamas ieškovui netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, arba pasiūlyti pareikšti reikalavimą tinkamam ieškovui, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą. Ja iš dalies ribojamas proceso šalių dispozityviškumas. Dėl to teismas, byloje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, neturi teisės savo iniciatyva keisti atsakovo arba spręsti dėl antrojo atsakovo įtraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011, 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, jog atsisakius priimti ieškinį vien tuo pagrindu, kad ieškinys pareikštas galimai netinkamam atsakovui, būtu pažeidžiama asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

15. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog teismui nustačius, kad kartu su ieškiniu nėra pateikti visi duomenys ar įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus, teismas turėjo nutartimi nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio.

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio palikimu nenagrinėtu bei trūkumų šalinimo institutu, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina bei ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

17. Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.