Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą teismo posėdyje nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad E. J. (duomenys neskelbtini) sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teise 28,86 kv. bendro ploto butą ir rūsį, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo butas Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini)įregistruotas E. J. nuosavybės teise. Minėtos pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu E. J. buvo sudariusi santuoką su A. R. J., santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). E. J. su A. R. J. santuokos nutraukę nebuvo. (duomenys neskelbtini) mirė E. J.. (duomenys neskelbtini) mirė A. R. J. (b. l. 8) E. J. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atliko patvarkymą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos mirties atveju palieka R. E. bei įpareigoja R. E. leisti gyventi šiame bute A. R. J. iki jo gyvos galvos (b. l. 9). Ieškovė R. E. 2017 m. vasario 28 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą su prašymu po E. J. mirties išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 11). Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S. 2019 m. balandžio 16 d. raštu nustatyta, kad po A. R. J., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), į Klaipėdos m. pirmąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 21).

Dėl ginčo esmės ir ieškovės reikalavimų

Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių turto padalijimo. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti butą, adresu (duomenys neskelbtini) (Toliau – Butas), asmenine mirusiosios E. J. nuosavybės teise, motyvuodama tuo, kad valią, jog butas įgytas E. J. asmeninėn nuosavybėn, išreiškė savo elgesiu, santuokos metu buto kainos 1208 rubl. sumokėjo ji (kvite įvardijama kaip mokėtojas), taip pat iš E. J. nebalansinės sąskaitos nurodyta nurašyti 37000 rubl., o taip pat tai, kad už butą sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis, kurias sumokėjo E. J.. Nurodė, kad Butą E. J. valdė ir juo disponavo viena jį registruodama viešame registre, aiškiai išreiškė valią, kad butas įgyjamas jos vienos vardu ir yra jos asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad Buto techninės apskaitos byloje, savininku nurodyta E. J., o taip pat ir Namų knygos 1992-06-17, pirmajame puslapyje Buto savininku įvardinta E. J. bei Testamente, sudarytame (duomenys neskelbtini), E. J. pažymi, kad jai privačios nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo mirties atveju palieka R. E. bei įpareigoja R. E. leisti gyventi šiame bute A. R. J. iki jo gyvos galvos.

Minėto buto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d. numatė, kad turtas, sutuoktinai įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o to paties straipsnio 3 d. numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2002, išaiškino, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d. iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 3 d. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nors ir įgytas tik E. J. vardu, tačiau laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.

E. J. ir A. R. J. išsituokę nebuvo, ginčo dėl minėto buto padalijimo – nebuvo iškelta. Todėl kol tokios bendrosios jungtinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. numatyta prezumpcija, kad bendraturčių dalys yra lygios. Gali būti nuginčyta turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra jo asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 22 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 2 d., 3.89 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 str. 2 d. turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė esant pagrindą butą (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine E. J. nuosavybe. Ieškovė nurodo, kad minėtas butas buvo įgytas E. J. asmeninėmis lėšomis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, net ir esant tokiai aplinkybei įrodytai, ji nekeičia nuosavybės teisės į minėtą butą turinio. Iš 1992 m. balandžio 23 d. pirkimo pardavimo sutarties turinio matyti, kad buto kaina, sudaranti 9908 rublių, jos dalis sumoje 8700 rublių buvo sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos valstybės vienkartinės išmokos priklausė E. J. asmeninės nuosavybės teise, o taip pat nelaikytinas pakankamas įrodymas ieškovės R. E. pakvitavimas, kuriuo ieškovė patvirtina grąžinusi 120 litų pagal 1992-04-10 paskolos sutartį (b. l. 20). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012, yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Taigi, pagal minėtas tesės normas ir teismų praktiką butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ne E. J. asmenine nuosavybės teise, o bendros jungtinės E. J. ir jos sutuoktinio A. R. J. nuosavybės teise. Be to, aplinkybės, kad E. J. Buto techninės apskaitos byloje, Namų knygoje, nurodyta, kaip Buto savininkė, ar tai, kad E. J. testamente nurodė, jog Butas jai priklauso asmenine nuosavybės teise, nesudaro pagrindo butą pripažinti E. J. asmenine nuosavybe. Taip pat byloje yra duomenys, kuriuos patvirtino liudytojas V. E., jog E. J. ir jos sutuoktinis A. R. J. bute adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kartu, o po E. J. bute liko gyventi A. R. J.. Tai, kad po E. J. mirties jos sutuoktinis A. R. J. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nereiškia jog nuosavybės teise jam nepriklausė Buto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Byloje nėra duomenų kieno lėšomis buvo išlaikomas butas iki E. J. mirties, tačiau liudytojas V. E. paaiškino, kad po E. J. mirties sąskaitas, susijusias su buto išlaikymu gaudavo A. R. J.. Faktinės bylos aplinkybės liudija, jog E. J. sutuoktinis A. R. J. iki jos mirties ir po E. J. mirties iki jo mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta įrodymų apie A. R. J. gautas pajamas, kitokių duomenų, patvirtinančių, jog jis neprisidėjo prie buto išlaikymo, jog butas visa laikotarpį nuo jo įgijimo buvo išlaikomas išimtinai tik E. J. lėšomis, nors tokius įrodymus ieškovei buvo pasiūlyta pateikti. Tačiau ieškovė nepateikė teismo nurodytų įrodymų. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog butas nebuvo įgytas E. J. asmeninės nuosavybės teise, o įgytas ir išliko abiejų sutuoktinių bendra nuosavybe.

Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.