Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-52-1003/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-30
Bylos Nr.: e2-52-1003/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01218-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danas Lisas
Ieškovas: D. K.
Atsakovas: J. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-52-1003/2023; Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01218-2022-0; Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.3; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovui advokato padėjėjui V. S., atsakovui J. P., jo atstovei advokatei A. G., 2023 m. spalio 10 d. posėdyje nedalyvaujant išvadas duodančių institucijų atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM platformą išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui J. P. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dalies žemės sklypo priteisimo, naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, išvadas duodančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybė, AB (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė D. K. pareikštu ieškiniu atsakovui J. P. prašo atidalinti šalių nekilnojamuosius daiktus, t. y. žemės sklypą, gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisiant nekilnojamuosius daiktus, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 3410 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią atsakovo nekilnojamųjų daiktų dalį, priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2021 m. gegužės 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 9/10 dalis, o likusi 1/10 dalis žemės sklypo ir statinių nuosavybės teise atiteko atsakovui pagal 2020 m. kovo 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nors šalys yra brolis ir sesuo, tačiau dėl bendro turto valdymo niekada nesutarė ir nesutaria, jų santykiai yra konfliktiniai, šalys nebendradarbiauja dėl bendro turto valdymo. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, 69,86 kv. m bendro ploto ir 42,68 kv. m gyvenamojo ploto, dviejų pereinamų kambarių, be koridoriaus. Name yra vienas įėjimas, vienas elektros įvadas ir viena virtuvė. Padalinti namą proporcingai pagal turimas nuosavybės dalis, kad šalys galėtų naudotis turtu nevaržydamos viena kitos interesų, neįmanoma. Atsižvelgiant į ieškovės turimą didesnę turto dalį, jai turtas priteistinas natūra, o atsakovui priteistina 3410 Eur piniginė kompensacija.

Šalies argumentai

3. Ieškovė, jos atstovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindami, kad iki tėvų mirties atsakovas savivaliavo sodyboje, sakė, kad po tėvų mirties jis bus vienas šeimininkas. Ji bijo važiuoti į sodybą dėl neprognozuojamo, smurtinio atsakovo elgesio, atsakovas ją yra puolęs su šakėmis. Šalių santykiai blogi, itin konfliktiški, kenksmingi, į sodybą buvo kviečiama policija. Su atsakovu daugiau kaip 10 metų nebendrauja, atkurti draugiškų santykių neįmanoma. Ji nori sodyboje būti viena savininkė, nenori, kad atsakovas jai kenktų, smurtautų, nenori būti atsakovo keikiama. Atidalijus turtą natūra, ji negalėtų naudotis ūkiniais pastatais pagal jų paskirtį, negalėtų naudotis tualetu, susidėti malkų. Name nėra vandentiekio, kanalizacijos, vandenį semiasi iš šulinio, naudojasi lauko tualetu. Ji gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), pats atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių bute. Ji važiuoja į sodybą apsitvarkyti, ją nuolat prižiūri, t. y. nupjauna žolę, rūpinasi vaismedžiais. Į sodybą atvažiuoja pasisvečiuoti giminaičiai, atsakovo siūlomas biotualetas jai netinka. Siekia sodybą išsaugoti, tai svarbu emociškai dėl tėvų, sesers, planuoja padaryti remontą ir ateityje joje gyventi. Atsakovo poreikis – susidėti sodyboje ūkio padargus. Atsakovas palieka įjungtą traktoriaus variklį, kelia triukšmą. Nesutinka su atsakovo siūloma atidalijimo ir naudojimosi turtu tvarka, nes pastatai sodyboje yra arti vienas kito, pati teritorija nuo įvažiavimo į sodybą yra apželdinta, auga gėlės, pasodinti augalai (eglė, kadagys, diemedis, kaštonas), toje vietoje ji poilsiauja, pravažiavimas toje vietoje neįmanomas, reikėtų išpjauti visus augalus, kiemas būtų suniokotas, nes atsakovas važinėtų ir traktoriumi. Ji neleis nieko nupjauti, suniokoti. Atsakovas į savo žemės sklypą gali pakliūti per (duomenys neskelbtini), kurie geranoriškai sutinka su servitutu, žemę. Jei teismas tenkintų atsakovo reikalavimus, šalių konfliktai tęstųsi, gilėtų. Ji siekė ginčą išspręsti taikiai, naudojosi teismine mediacija. Prašo tenkinti ieškinį ir atmesti patikslintą priešieškinį.

4. Pareikštu patikslintu priešieškiniu atsakovas J. P. prašo: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, garažą, viralinę, sandėlį, šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), juos priteisiant ieškovės asmeninei nuosavybėn; atidalinti tvartą, dvi daržines, malkinę, tualetą, esančius (duomenys neskelbtini), juos priteisiant atsakovo asmeninei nuosavybėn; priteisti atsakovui iš ieškovės 774 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį; nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2023 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą, pagal kurį ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „1“, kurios plotas – 1991 kv. m, o atsakovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „2“, kurios plotas – 1035 kv. m; nustatyti, kad žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „b. n.“, kurios plotas – 104 kv. m, ieškovė ir atsakovas naudojasi bendrai; priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Patikslintame priešieškinyje nurodyta, kad atsakovo reikalavimai buvo tikslinami atsižvelgiant į AB (duomenys neskelbtini) išvadą, jog į sodybą patekti galima tik įrengta viena nuovaža, todėl kilo būtinumas tikslinti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nustatyti, kad įvažiavimu į sodybą gali naudotis abi šalys. Sodybos statiniai įvertinti 31950 Eur suma, tad ieškovei tenkanti statinių dalis – už 28755 Eur sumą, atsakovui – už 3195 Eur sumą. Tikslinga atidalinti bendrą turtą ir ieškovės nuosavybėn priteisti gyvenamąjį namą, 29018 Eur vertės, garažą, 431 Eur vertės, viralinę, 508 Eur vertės, sandėlį, 153 Eur vertės, šulinį, 26,50 Eur vertės, iš viso statinių už 30136,50 Eur sumą. Tikslinga atsakovo nuosavybėn priteisti tvartą, 765 Eur vertės, daržinę, 483 Eur vertės, daržinę, 388 Eur vertės, malkinę, 151 Eur vertės, tualetą, 26,50 Eur vertės, iš viso statinių už 1813,50 Eur sumą. Kadangi atsakovui tektų statinių už mažesnę sumą, jam priklausytų iš ieškovės 1381,50 Eur piniginė kompensacija už ieškovei atitenkančius didesnės vertės statinius. Ieškovei priklauso 9/10 dalys 3130 kv. m žemės sklypo arba 2817 kv. m, kurių vertė – 1935 Eur. Atsakovui priklauso 1/10 dalis 3130 kv. m žemės sklypo arba 313 kv. m, kurių vertė – 215 Eur. Atsakovas teikia 2023 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą, pagal kurį ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „1“, kurios plotas – 1991 kv. m, o atsakovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „2“, kurios plotas – 1035 kv. m; žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „b. n.“, kurios plotas – 104 kv. m, ieškovė ir atsakovas naudotųsi bendrai. Siekiant nustatyti atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką, atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 774 kv. m žemės sklypo dalį, kurios vertė – 532 Eur, o šią sumą išminusavus iš 1381,50 Eur piniginės kompensacijos už ieškovei atitenkančius didesnės vertės statinius, atsakovui priklausanti piniginė kompensacija iš ieškovės sudarytų 849,50 Eur sumą, kurios atsakovas neprašo priteisti.

Atsiliepimas

6. Atsakovas, jo atstovė patvirtino patikslintame priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindami, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškinio tenkinimo atveju jis patirtų žalą, negalėtų naudoti statiniais. Jis yra onkologinis ligonis, augina daržoves šalia sodybos esančiame 27 arų žemės sklype, nuvažiavus jam reikia poilsio, negali dirbti saulės kaitroje, reikia slėptis nuo šalčio, lietaus, persirengti, pavalgyti, techniką laikyti, netekęs pastatų jis negalės pasisodinti daržovių, apdirbti žemės sklypą, be to, jis netektų privažiavimo prie 27 arų žemės sklypo. Jis prižiūri sodybą, pjauna joje žolę. Darbui turi nusipirkęs traktoriuką. Jis emociškai yra susijęs su sodyba, būtų gaila jos netekti. Konfliktai su ieškove prasidėjo prieš 10 metų, dėl konfliktų į sodybą buvo kviečiama policija. Namo atidalinti negalima, kito tualeto sodyboje nėra, jis atvežtų ieškovei biotualetą. Atidalijus pastatus ir nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, jis užtvertų tvorą ir nebebūtų konfliktų. Tenkinus ieškinį, būtų nusavinamas jo turtas. Prašo tenkinti patikslintą priešieškinį, atmesti ieškovės ieškinį, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Patikslintas priešieškinys atmestinas.

7. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti jos nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus, atsakovui išmokant piniginę kompensaciją už jai atitenkančią atsakovo turto dalį. Atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais, reiškia byloje patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo atidalinti turtą natūra, nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

8. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

8.1. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/10 dalys žemės sklypo, gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas: 2021 m. gegužės 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-17);

8.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis žemės sklypo, gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas: 2020 m. kovo 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-17);

8.3. 2021 m. liepos 15 d. policijos įstaigos Nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, 2020 m. lapkričio 6 d. prokuratūros Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo atliekami tyrimai, aiškinamasi dėl šalių tarpusavio konfliktų (1 t., b. l. 8-9, 18-28);

8.4. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), įvertinti 34100 Eur suma, vertė nustatyta 2021 m. gegužės 4 d. kainomis (1 t., b. l. 29-89);

8.5. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis 2,3914 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas: 2020 m. kovo 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102-103);

8.6. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis 0,2773 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas: 2020 m. kovo 12 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104-105);

8.7. Neįgaliojo pažymėjimas, medicinos dokumentai patvirtina, kad atsakovui J. P. fiksuotos sveikatos problemos, jam iki 2022 m. birželio 16 d. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (1 t., b. l. 106-107, 159-176).

9. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali nuspręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (CK 80 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 24 punktą).

10. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).

11. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Teismas, nuspręsdamas dėl daikto padalijimo natūra, turi įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą, dėl kurių atidalijimas natūra yra negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/10 dalys, o atsakovui – 1/10 dalis 0,3130 ha žemės sklypo, 69,86 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, 58,00 kv. m užstatyto ploto tvarto, 59,00 kv. m užstatyto ploto daržinės, 37,00 kv. m užstatyto ploto daržinės, 19,00 kv. m užstatyto ploto malkinės, 32,00 kv. m užstatyto ploto garažo, 38,00 kv. m užstatyto ploto viralinės, 23,00 kv. m užstatyto ploto sandėlio bei kiemo statinių (šulinio, tualeto), esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-17). Pagal šalių asmeninės nuosavybės teise turimas nekilnojamųjų daiktų dalis matyti, kad šių daiktų neįmanoma atidalinti natūra, įvertinus atsakovo turimą itin mažą (1/10) dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atidalinti atsakovui 1/10 dalį žemės sklypo ir statinių natūra nebūtų adekvatu nei techniniu, nei praktiniu, nei efektyvaus naudojimosi aspektais, nebūtų išvengta neproporcingos žalos daiktų paskirčiai, 1/10 dalies atidalijimo natūra negalimumą pripažino ir neginčijo šalys, reikšdamos savarankiškus reikalavimus.

13. Atsakovas prašo atidalinti nekilnojamuosius daiktus natūra proporcingai turimai nuosavybės daliai pagal daiktų vertę, ieškovės asmeninei nuosavybėn priteisiant gyvenamąjį namą, garažą, viralinę, sandėlį, šulinį, o atsakovo asmeninei nuosavybėn priteisiant tvartą, dvi daržines, malkinę, tualetą, taip pat priteisiant atsakovui iš ieškovės 774 kv. m ploto žemės sklypą, kad atsakovas galėtų naudotis ūkiniais pastatais, juos apsitarnauti. Taip pat atsakovas prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal 2023 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą, pagal kurį ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „1“, kurios plotas – 1991 kv. m, o atsakovas naudotųsi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „2“, kurios plotas – 1035 kv. m, bei nustatyti, kad žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „b. n.“, kurios plotas – 104 kv. m, ieškovė ir atsakovas naudotųsi bendrai.

14. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

15. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo sodybą sudaro žemės sklypas ir ant jo stovintys statiniai: gyvenamasis namas ir jam apsitarnauti priskirti ūkiniai pastatai: garažas, viralinė, sandėlys, šulinys, tvartas, dvi daržinės, malkinė, lauko tualetas, turintys atitinkamą ūkinę paskirtį. Kiekvieno ūkinio pastato išeliminavimas iš bendro komplekso apsunkintų gyvenamojo namo savininko galimybes naudotis sodyboje esančiais patogumais pagal paskirtį, t. y. ieškovė, būdama 9/10 dalių nekilnojamųjų daiktų savininkė, pagal atsakovo siūlomą atidalijimo būdą negalėtų naudotis tvartu, daržinėmis, malkine, lauko tualetu pagal jų tikslinę paskirtį, tokiu būdu patirtų neadekvačius nepatogumus, neproporcingus suvaržymus. Pažymėtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2817 kv. m žemės sklypo dalis visame 3130 kv. m ploto žemės sklype, tad atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 774 kv. m ploto žemės sklypo dalį tam, kad jis galėtų apsitarnauti ūkinius pastatus, vertintinas kaip esminis ieškovės, kaip 9/10 dalių žemės sklypo savininkės, teisių pažeidimas.

16. Nagrinėjamu atveju svarbu aptarti ir šalių, kaip ginčo sodybos bendrasavininkų, interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi nuolatines gyvenamąsias vietas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o su ginčo sodyba yra susiję emociniais ryšiais, abiem sodyba yra svarbi kaip mirusių tėvų buvusi gyvenamoji vieta, sietina su prisiminimais, siekiu išlaikyti tėvų sukurtą gerbūvį, taip pat sietina su jų pačių ilgalaikiu buvimu sodyboje. Tačiau ieškovė aiškiai išsakė ketinimą sodybą sutvarkyti, suremontuoti, ateityje persikelti į ją gyventi. Ieškovės teigimu, sodyba yra prižiūrima, puoselėjama, joje auginamos gėlės, įvairūs daugiamečiai augalai, medžiai. Atsakovo lūkestis yra naudotis ūkiniais pastatais, laikyti juose žemės ūkio techniką (traktorių, žemės ūkio padargus ir kt.), turėti užuovėją nuo kritulių, pailsėti, pavalgyti, kai atsakovas atvyksta padirbėti šalia sodybos esančiame jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 27 arų žemės sklype, kuriame jis augina įvairias daržoves. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus skirtingą šalių poreikį naudotis ginčo sodyba, realus esminis interesas naudotis ginčo turtu yra ne atsakovo, o būtent ieškovės interesas, kadangi ieškovė turi planų nuolat gyventi ginčo sodyboje, ją toliau puoselėti, prižiūrėti, o atsakovo interesas – laikyti ūkiniuose pastatuose žemės sklypo apdirbimui reikalingus daiktus – nevertintinas kaip labai svarbus. Pažymėtina, kad gavęs piniginę kompensaciją atsakovas galės žemės sklype pasistatyti statinį (stacionarų ar kilnojamąjį), jame laikyti žemės sklypo apsitarnavimui reikalingus daiktus. Prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. e2-201-797/2021 duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 16 d. žemės sklypo apžiūros metu atsakovas J. P. išsakė nuomonę, jog dėl ginčo su ieškovais neturi galimybių daugiau plėsti žemės sklype, nes nežino, kur bus jo žemė, dėl to jis negali pasistatyti šiltnamio (civilinė byla Nr. e2-201-797/2021, b. l. 165-167). Civilinės bylos Nr. e2-201-797/2021 duomenys patvirtina, kad atsakovas sutarė su ieškovais ir nusistatė 27 arų žemės sklypo buvimo vietą bei 2,3914 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, taigi, atsakovas turi galimybę įgyvendinti plėtros planus žemės sklype, statytis jame šiltnamį, kitus ūkinės paskirties statinius.

17. Civilinėje byloje Nr. e2-201-797/2021 esantys duomenys patvirtina, kad 2,3914 ha žemės sklypo savininkai J. P., S. L., V. L. 2021 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo susitarė, kad J. P. nuolatiniam naudojimuisi pereina 2392 kv. m dalis 2,3914 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), matininko D. P. 2021 m. liepos 20 d. parengtame žemės sklypo naudojimosi dalių plane pažymėta raudona spalva, indeksas „811-1-2“ (Susitarimo 3.1 punktas su papunkčiais). Šalys įsipareigojo netrukdyti viena kitai savo nuožiūra, nepažeidžiant kitų šalių teisių bei teisėtų interesų, naudotis joms priklausančiomis žemės sklypo dalimis (Susitarimo 4.6 punktas; civilinė byla Nr. e2-201-797/2021, b. l. 175-179). Iš civilinėje byloje Nr. e2-201-797/2021 esančių duomenų matyti, kad matininko D. P. parengtame 2,3914 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte (aiškinamasis raštas) nurodyta, kad žemės sklypų, kurių indeksai „811-1-2“, „811-1-3“, savininkas J. P. įgyja teisę naudotis servitutu, t. y. teise važiuoti transporto priemonėmis per S. L., V. L. priklausantį žemės sklypą, pažymėtą indeksu „811-1-1“, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte suprojektuoti (siūlomi) servitutai nustatomi notarine sutartimi, tačiau J. P. nesutinka su suformuotų sklypų vieta ir nederina projektinių sprendinių (civilinė byla Nr. e2-201-797/2021, b. l. 120-123). Nacionalinė žemės tarnyba Žemės valdos projekto patvirtinimo akte nurodė, kad matininko D. P. parengtam 2,3914 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui nepritarė žemės sklypo savininkas J. P., kitos projekto planavimo proceso procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus (civilinė byla Nr. e2-201-797/2021, b. l. 124-125). Darytina išvada, kad šiame sprendimo punkte nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo J. P. išsakytus teiginius, jog tenkinus ieškovės ieškinį jis negalės privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio 27 arų žemės sklypo. Ieškinio tenkinimo atveju atsakovas turės tiek technines, tiek praktines galimybes naudotis 27 arų žemės sklypu, patekdamas į jį per L., kurie servituto nustatymui neprieštaravo, nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

18. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad dėl senyvo amžiaus (atsakovas gimęs (duomenys neskelbtini) metais), prastos sveikatos būklės, turimų ligų atsakovas gali objektyviai neturėti galimybės apdirbti jam priklausantį 27 arų žemės sklypą, jame auginti daržoves, nuimti derlių, naudotis žemės ūkio technika.

19. Iš atsakovo siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos matyti, kad pagal atsakovo pateiktą planą išlieka bendro naudojimo žemės sklypo plotas, t. y. šalys bendrai naudotųsi įvažiavimu nuo pagrindinio kelio į sodybą ir 104 kv. m žemės sklypo dalimi (2 t., b. l. 126). Pagal atsakovo siūlomą planą 104 kv. m plotas apimtų toje vietoje augančius daugiamečius augalus (medžius, krūmus ir kt.), kuriuos būtų būtina šalinti, išpjauti, tokiu būdu padarant transporto priemonėms tinkantį pravažiavimą. Ieškovė išsakė kategorišką nuomonę, kad neleistų išpjauti augalų (gėlių, krūmų, medžių). Be to, patvirtinus planą ženkliai sumažėtų sodybos kiemas ties gyvenamuoju namu, kuriuo naudojasi ieškovė. Pažymėtina, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, į sodybą buvo kviečiama policija, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo veiksmų ieškovės atžvilgiu. Liudytojai R. P., V. B., B. B., S. P., A. Š., S. B. patvirtino, kad šalių santykiai yra įtempti, konfliktiški. Darytina išvada, kad atsakovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka tik padidintų konfliktų, policijos pareigūnų į juos įsikišimo, žalos bendraturčiams padarymo tikimybę, dėl konfliktiškų šalių santykių atsakovo siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos įgyvendinimas būtų itin komplikuotas.

20. Atsakovo pateiktame plane brėžiama riba tarp šalių žemės sklypo dalių neužtikrina saugaus, šalių interesus atitinkančios naudojimosi žemės sklypu tvarkos įgyvendinimo. Atstumas tarp tvarto, daržinės pastato ir garažo yra nedidelis (apie 3,80 m), pagal plane brėžiamą ribą ieškovei būtų sudėtinga apsitarnauti šalia ribos esančius ūkio pastatus, o atsakovui būtų sudėtinga įvažiuoti, manevruoti su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika, nuolat išliktų šalių tarpusavio konfliktų eskalavimo tikimybė.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš atsakovo, kaip bendraturčio, paėmimo ir priteisimo natūra ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją už jo turto dalį, nėra pagrindo vertinti kaip esminio atsakovo, kaip savininko, teisių pažeidimo.

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai bendrosios nuosavybės teise valdomas turtas yra atidalinamas bendraturčiui išmokant kompensaciją pinigais, būtina atidalijimo sąlyga yra tai, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

23. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl bendraturčių valdomo turto vertės nustatymo, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis ir bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

24. Nagrinėjamu atveju ginčo turto vertinimas atliktas 2021 m. lapkričio 22 d., turto vertė nustatyta 2021 m. gegužės 4 d. kainomis. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), įvertinti 34100 Eur suma (1 t., b. l. 29-89). Šalys atlikto turto vertinimo neginčijo, su nustatyta turto verte sutiko ir atsisakė teismo siūlymo turto rinkos vertės nustatymą pavesti atlikti teismo ekspertui, paskiriant byloje turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Spręstina, kad ieškovės išmokėtina atsakovui 3410 Eur piniginė kompensacija už jai atitenkančią 1/10 dalį atsakovo nekilnojamojo daikto atitinka ginčo turto vidutinę rinkos vertę ir šalių nėra ginčijama.

25. Atsižvelgus į šio sprendimo 8-24 punktuose nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo suformuotą praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nekilnojamuosius daiktus padalinti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai, nekilnojamųjų daiktų padalijimas natūra ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal 2023 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą planą tik padidintų konfliktų, policijos pareigūnų į juos įsikišimo, žalos bendraturčiams padarymo tikimybę, taigi, yra pagrindas taikyti subsidiarų nekilnojamųjų daiktų padalijimo būdą ir ginčo nekilnojamuosius daiktus atidalinti juos priteisiant natūra ieškovei, o atsakovui priteisiant iš ieškovės 3410 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkančią 1/10 dalį atsakovo nekilnojamųjų daiktų, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, patikslintas priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas.

26. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 2238 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 88 Eur žyminis mokestis, 200 Eur turto vertės nustatymo išlaidos ir 1950 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p.; 1 t., b. l. 89, 90, 199-200; 2 t., b. l. 46-47, 91-92, 139-141). Ieškovės pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas. Įvertinus ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, procesinių dokumentų rengimą, susipažinimą su bylos medžiaga, įskaitant atsakovo teikiamus procesinius dokumentus, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių.

27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, o patikslintas priešieškinys atmestinas, įvertinus susidariusių bylinėjimosi išlaidų bei teisinių paslaugų turinį, ieškovei priteistinos iš atsakovo 2238 Eur bylinėjimosi išlaidos.

28. Nagrinėjamoje byloje susidarė 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, o patikslintas priešieškinys atmestinas, valstybei priteistinos iš atsakovo 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti 1/10 dalį J. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (šulinys h-11,20 m, tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti šią 1/10 dalį nekilnojamųjų daiktų natūra D. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninei nuosavybėn.

Priteisti J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3410 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų dešimties eurų) piniginę kompensaciją.

Priteisti D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2238 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintą priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokų kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Danas Lisas