- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2-3059-1067/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01225-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4Žala
- 2.6.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1 512,68 Eur turtinės žalos atlyginimą, 142,73 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 m. sausio 5 d. sutrikus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Dėl šio sutrikimo sugedo šildymo sistemos automatika bei apsaugos signalizacija. Įvykio metu minėtas turtas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė, įvertinusi draudėjo pateiktus žalos dydį patvirtinančius dokumentus, apskaičiavo ir išmokėjo 1 837,12 Eur draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui, adresu (duomenys neskelbtini). Elektros energiją minėtu adresu tiekia atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, sudaro 1 512,68 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2012 m. balandžio 6 d. D. M. (toliau – Klientas / Vartotojas) ir atsakovė sudarė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 30929056-53512/220016 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė teikia elektros energiją, o klientas ją perka. Ieškovas su D. M. sudarė Būsto draudimo sutartį Nr. TAI 446893076 ir apdraudė turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 5 d. klientui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 11.25 val. iki 12.35 val., kai prasimušė galinė mova MT-265 L-MT634, kurio iš anksto numatyti ir įspėti vartotojus nebuvo galima. Atsakovei priklausančiame elektros skirstomajame tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 5 d. atjungtas elektros energijos persiuntimas. Atsakovės darbuotojams gedimą pašalinus elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas. Pažymėjo, jog vien elektros energijos tiekimo nutrūkimas, savaime neįrodo / nesąlygoja Kliento elektros įrenginių gedimo. Pažymi, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Kliento turto gedimo priežastis buvo – sutrikęs elektros energijos tiekimas Ieškovė į bylą nepateikia defektinių aktų, kuriuose būtų nurodyta kvalifikuotų specialistų nustatyta įrangos gedimo priežastis. Įvykio metu nutrūkus elektros energijos persiuntimui, atsakovė tinkamai įvykdė ir kitą savo pareigą – atkurti elektros energijos tiekimą per 24 valandas. Elektros energijos tiekimas Objektui buvo visiškai atstatytas per 1 val. 10 min. Ši aplinkybė, vadovaujantis Taisyklių 152.9 punktu, suponuoja tai, kad atsakovė neatlygina nuostolių, kuriuos patiria vartotojas, jeigu šiam tiekimas yra atnaujintas 24 valandų laikotarpyje. Nurodo, jog gedimai gali įvykti ne tik operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle, tačiau ir vartotojo vidaus tinkle už kurio įrengimą atsakovė nėra atsakinga. Vartotojas, siekdamas išvengti neigiamų įrangos gedimų pasekmių privalo imtis priemonių apsaugoti savo vidaus tinklą. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog Vartotojas tinkamai vykdė tiek Sutarties, tiek teisės aktų nuostatas ir atitinkamos apsaugos vartotojo vidaus tinkle įvykio metu buvo sumontuotos bei įrodymų apie pastarųjų (ne) suveikimą. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neteisėtų veiksmų / neveikimo egzistavimo. Be to ieškinyje nėra jokių įrodymų, nurodančių, ar juo labiau pagrindžiančių, priežastinį ryšį tarp atsakovės tiesioginių veiksmų / neveikimo ir ieškovės nuostolių atsiradimo. Į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, kuriuo vadovaujantis būtų galima spręsti, kad nuostoliai kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Ieškovė, administruodama žalą, iš esmės nesiėmė jokių priemonių kilusios žalos priežastims nustatyti, o būtent neatliko kvalifikuoto įrangos gedimo priežasčių tyrimo savo iniciatyva. Atkreipė dėmesį, jog atlikti pirminį ir nuoseklų tyrimą ir nustatyti, dėl kokių priežasčių sugedo Kliento įranga, siekiant įsitikinti, ar to priežastis nebuvo netinkami paties Kliento veiksmai, ar atsakovės veiksmai ar neveikimas, vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, šiuo atveju buvo būtent ieškovės pareiga. Aplinkybė, kad ieškovė Klientui išmokėjo draudimo išmoką, neištyrus visų žalos padarymo aplinkybių, savaime nesukuria jokių pasekmių atsakovei. Atsakovė niekada nebuvo besąlygiškai įsipareigojusi Klientui atlyginti bet kokius jo patirtus nuostolius dėl elektros energijos atjungimo, įtampos kričių ar svyravimų. Elektros įtampos kričiai ir svyravimai normos ribose yra galimi ir leistini pagal Standartą.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką. Nurodo, kad atsakovė neginčija aplinkybės, kad buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad sutriko elektros energijos tiekimas, vertintina kaip netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Nors, atsakovės vertinimu, gedimo ji iš anksto negalėjo numatyti, tačiau, veikdama kaip rūpestingas ir atsakingas subjektas, atnaujinusi elektros energijos tiekimą vartotojui atsakovė privalėjo įsitikinti elektros energijos kokybe. Atsakovė yra parengusi Elektros energijos kokybės analizatoriaus nustatymų atmintinę, kuri patvirtina, kad atsakovė turi galimybę pamatuoti įtampą, įtampos kryčius, viršįtampius, įtampos pertrūkius, viršsrovį ir pan., t. y. pateikti įtampos charakteristikas. Draudėjui priklausantys elektros įrengimai ir prietaisai iki ieškinyje minimo įvykio veikė tinkamai ir sugedo tik po to, kai įvyko elektros energijos tiekimo sutrikimas. Kas reiškia, kad būtent elektros energijos tiekimo sutrikimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su žalos atsiradimu.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką. Nurodo, kad atsakovei priklausančiame elektros skirstomajame tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija, adresu (duomenys neskelbtini), atjungtas elektros energijos persiuntimas dėl gedimo Bendrovės skirstomajame tinkle. Atsakovės darbuotojams gedimą pašalinus elektros energijos tiekimas vartotojams buvo atnaujintas. Pažymi, jog vien elektros energijos tiekimo nutrūkimas, savaime neįrodo / nesąlygoja Kliento elektros įrenginių gedimo. Elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs 434 vartotojams, tačiau kitų elektros energijos vartotojų skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo ieškovės nurodomo įvykio metu nebuvo gauta. Tokie darbai buvo neplaniniai, vartotojai apie galimą elektros energijos tiekimo atjungimą nėra iš anksto įspėjami Taisyklių 138 punkte nustatyta tvarka. Nėra nustatyta, kad atsakovės skirstomajame tinkle 2019 m. sausio 5 d. įvykęs atsijungimas turėjo tiesioginę įtaką elektros įtampos svyravimams ESO tinkle ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs su vartotojo įrenginių gedimais. Net įvykus elektros įtampos svyravimams viršijantiems normas tinkle, transformatorinėse pastotėse ir skirstyklose įrengti įrengimai, apsaugantys nuo viršįtampių, tame tarpe, kad nebūtų sugadinti ir operatoriams priklausantys įrenginiai. Bet to, patys vartotojų atjungimai tam tikram laikotarpiui yra leistini ir galimi priklausomai nuo su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytų aprūpinimo elektra patikimumo kategorijų. Pažymi, jo ieškovė klaidingai suvokia ir aiškina kokybės reikalavimus, keliamus atsakovės teikiamai elektros energijai, kadangi nei pagal elektros pirkimo – pardavimo sutartį su draudėju, nei pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovė nėra įpareigota elektros energiją tiekti be jokių elektros energijos svyravimų ar nenutrūkstamai. Ieškovės pateiktame 2019 m. vasario 1 d. defektavimo akte konstatuota, kadangi įvykis užfiksuotas dingus ir vėl atsiradus elektrai, darau prielaidą, kad gedimo priežastis – elektros šuoliai. Toks aktas turi būti vertinami kaip neargumentuotas, kadangi nenustatyta, kokiam tinkle buvo šuoliai, kada ir kur jis kilo, kokio jis yra pobūdžio, išvada nepagrįsta ne tik faktiniais duomenimis, tačiau ir specialiomis žiniomis, kurios leistų daryti išvadą, kad įrenginių gedimą sąlygoja būtent elektros energijos tiekimo nutraukimas. Atsakovė mano, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų atsakovės veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos kilimo.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu. Pažymėjo, kad dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo sugedo apdrausto turto šildymo sistemos automatika bei apsaugos signalizacija. Draudimo išmoka išmokėta dviem mokėjimais, t. y. 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. kovo 28 d.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytų aplinkybių pagrindu. Papildomai nurodė, kad 2019 m. sausio 5 d. elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 434 vartotojams. Jeigu elektros energijos pokytis būtų buvęs atsakovės pusėje, tuomet visų 434 vartotojų įrenginiai būtų buvę sugedę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad 2012 m. balandžio 6 d. tarp D. M. (vartotojo / kliento) ir atsakovės buvo sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 30929056-53512//220016 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo tiekti (parduoti) elektros energiją Klientui, kartu suteikdama elektros energijos persiuntimo paslaugą ir kitas susijusias paslaugas (toliau – elektros energija) į objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o Klientas įsipareigojo patiektą elektros energiją naudoti asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti bei Sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už elektros energiją (Sutarties 5.1 punktas). Tarp ieškovės ir D. M. 2018 m. rugsėjo 18 d. sudaryta būsto draudimo sutartis (liudijimas) serija LD 112115957. Minėto liudijimo pagrindu ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. spalio 14 d. apdraudė būsto draudimu turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta, jog 2019 m. sausio 5 d. klientui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 11.25 val. iki 12.35 val., kai prasimušė galinė mova MT-265 L-MT634. Atsakovės teiktais paaiškinimais elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 434 vartotojams. Ieškovės nurodomais duomenimis dėl elektros tiekimo nutraukimo sugedo apdrausto turto šildymo sistemos automatika bei apsaugos signalizacija. Byloje pateiktas 2019 m. sausio 18 d. UAB „G4S Lietuva“ atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktas iš kurio matyti, kad atliktas apsauginės signalizacijos remontas, kurio kainą sudaro 280 Eur + PVM. 2019 m. vasario 11 d. UAB „Pastatų inžinierius“ defektavimo akte Nr. 01, nurodyta, jog dingus ir vėl atsiradus elektros energijai neįsijungė dujinis katilas ir šildymo valdymo automatika. Apžiūros metu nustatyta, kad dėl greičiausiai įvykusio įtampos šuolio šildymo valdymo automatikoje ir dujiniame katile buvo sudegę saugikliai, granulių degiklyje jokių akivaizdžių gedimų nebuvo pastebėta. Pakeitus saugiklius tiek dujinis katilas, tiek ir šildymo valdymo automatika įsijungė, tačiau kaip parodė vėlesnis patikrinimas, automatikos valdymo bloke nebeveikė keletas tarpinių relių, bei pats blokas „imdavo neklausyti“ nustatymų, bei periodiškai persikraudavo į „gamyklinius“ nustatymus. Nustatyta, kad reikia pakeisti šildymo valdymo automatikos bloką nauju analogišku. Dėl draudiminio įvykio ieškovė draudėjui 2019 m. kovo 7 d. ir 2019 m. kovo 28 d. mokėjimais išmokėjo 1 837,12 Eur žalos atlyginimą.
Iš ieškovės 2019 m. balandžio 9 d. elektroninio laiško matyti, jog dėl 2019 m. sausio 5 d. įvykio, kurio vietovė yra (duomenys neskelbtini), nukentėjo Gyvenamasis namas (savininkas D. M.). Kadangi šis turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, dėl įvykio padarytai žalai atlyginti ieškovė išmokėjo 1 837,12 Eur draudimo išmoką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašė atsakovės per 15 dienų sumokėti 1 837,12 Eur. Ieškovės teigimu, 2019 m. sausio 5 d. sutrikus elektros energijos tiekimui, buvo padaryta žala ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Dėl įtampos šuolių buvo sugadinta šildymo sistemos automatika bei apsaugos signalizacija. Kadangi nurodytas turtas buvo apdraustas ieškovės, ji įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 1 837,12 Eur draudimo išmoką. Taigi, ieškovė subrogacijos pagrindu, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės. Tuo tarpu atsakovė teigė, jog ieškovė neįrodė jog būtent dėl nutrūkusio elektros tiekimo buvo padaryta žala apdraustam turtui, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovė atsakovės atsakomybę kildino iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.1015 straipsnio, teigdama, jog atsakovė pažeidė CK 6.383 straipsnio 1 dalies ir 6.386 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, jog remiantis jura novit curia principu, teismas nėra saistomas šalies pateikto teisinio santykių kvalifikavimo; tai yra teismo prerogatyva kvalifikuoti teisinius santykius (Radomilja et autres c. Croatie [GC], nos 37685/10 et 22768/12, § 126, 20 mars 2018). Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog atsakovės atsakomybė yra kildinama iš CK 6.266 ir 6.1015 straipsnių nuostatų.
CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Atsakovės veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
Nurodyta didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija visgi neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas - didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovas. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).
Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu / neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo / neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Šioje byloje ieškovės pareiga buvo įrodyti, jog žala draudėjui padaryta būtent neteisėtais atsakovės veiksmais. Ieškovei teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje nutrūkusios elektros energijos ar kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio), pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovei.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad draudėjo būste, kuriame buvo ginčo elektros prietaisai, 2019 m. sausio 5 d. nuo 11.25 val. iki 12.35 val. buvo dingusi elektros energija. Tarp šalių kilo ginčas, ar nurodytu laikotarpiu dingusi elektra galėjo sukelti draudėjo prietaisų – šildymo sistemos automatikos bei apsaugos signalizacijos gedimą.
Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, visų pirma svarbu pažymėti, jog byloje konstatuota, kad atsakovė vykdo skirstomųjų elektros tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir valdymą bei užtikrina patikimą ir saugų elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstomaisiais tinklais visoje Lietuvoje. Taigi atsakovė tiekia elektros energiją, adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovė, būdama įrenginių savininke ir prižiūrėtoja, veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Ieškovė, siekdama įrodyti elektros prietaisų gedimų priežastis, šioje byloje pateikė teismui draudėjos apdraustame būste sugedusių elektros prietaisų defektų nustatymo dokumentus - UAB „G4S Lietuva“ atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktą bei 2019 m. vasario 11 d. UAB „Pastatų inžinierius“ defektavimo aktą Nr. 01. Pažymėtina, jog ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytos tik galimos prietaisų sugedimo priežastys, tačiau šie įrodymai nėra pakankami išvadai, jog elektros prietaisai sugedo dėl ieškovės nurodytos priežasties – trumpalaikio elektros energijos sutrikimo 2019 m. sausio 5 d. nuo 11.25 val. iki 12.35 val. Pateiktame elektros prietaiso defektų patikrinimo dokumente nurodyta tik galima prietaiso sugedimo priežastis, kuri nėra pagrįsta įrodymais, patikimai patvirtinančiais elektros energijos svyravimus ar viršįtampius, taip pat nepaaiškinta, kaip elektros tiekimo nutraukimo faktas galėjo sugadinti elektros prietaisus; taigi, išvados nėra pagrįstos ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis. Paprastai, bet kokio prietaiso atjungimas nuo elektros nelemia jo sugedimo, todėl šiuo atveju buvo ypač svarbu nustatyti tikslias draudėjo elektros prietaisų gedimo priežastis. Darytina išvada, jog ieškovės pateikti defektus nurodantys dokumentai neįrodo, jog elektros energijos atjungimas 2019 m. sausio 5 d. nuo 11.25 val. iki 12.35 val. sukėlė įtampos svyravimą, dėl kurio galėjo įvykti trumpas sujungimas ir atsirasti šildymo sistemos automatikos bei apsaugos signalizacijos gedimai.
Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog atsakovė, kaip asmuo atsakingas už elektros tinklų eksploatavimą, savo pareigas, susijusias su elektros energijos tiekimu, vykdė netinkamai. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėto veikimo fakto, o būtent, kad atsakovė netinkamai vykdė elektros tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir valdymą, todėl atsakovei nekyla atsakomybė už trečiojo asmens turtui padarytą žalą CK 6.1015 straipsnio prasme. Ieškovės pateikti įrodymai byloje nėra pakankami išvadai, kad būtent 2019 m. sausio 5 d. sutrikęs elektros energijos tiekimas sąlygojo draudėjo įrangų gedimą.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Minėtų taisyklių 135 punkte numatyta, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Atsakovės elektros energijos tiekimo atjungimas negali būti pripažintas neteisėtu veiksmu, kadangi remiantis aukščiau minėtomis įstatymo bei taisyklių nuostatomis, atsakovė turi teisę elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklus naudotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovė šioje byloje neįrodė, kad elektros energijos tiekimo nutrūkimas 2019 m. sausio 5 d. buvo neteisėtas atsakovės veiksmas, o taip pat, jog minėtas elektros energijos tiekimo nutrūkimas susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovės draudėjo elektros prietaisų gedimu. Taigi, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo fakto, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, sudarančių pagrindą priteisti ieškovės sumokėtą 1 512,68 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui.
Nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų netenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 142,73 Eur kompensacinių palūkanų bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.
Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškinį atmetus ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.