- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-646-856/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02156-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- L. A., M. K.
- Ieškovas
- M. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. A. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2535-721/2022 pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovei L. A. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir kompensacijos už asmenines lėšas priteisimo arba pripažinimo vykdžius bendrąją jungtinę veiklą ir veiklos rezultato atsidalijimo bei atsakovės L. A. patikslintą priešieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, pripažinimo vykdžius bendrą jungtinę veiklą ir veiklos rezultato atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. K. patikslintą ieškinį atsakovei L. A. dėl nepilnamečių vaikų D. K., D. K. ir D. K. gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kompensacijos už asmenines lėšas, investuotas į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisimo arba pripažinti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės veiklos rezultatu ir pripažinti kiekvienam iš bendraturčių po ½ dalį žemės sklypo bei pastatų, atidalinti ieškovui atitenkančią šio nekilnojamojo turto dalį, ją asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovei, ieškovui iš atsakovės priteisiant kompensaciją, lygią pusei dabartinės nekilnojamojo turto vertės.
Atsiliepimas
2. Atsakovė L. A., nesutikdama su pareikštu ieškiniu, pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja; nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš M. K. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės; priteisti iš M. K. nepilnamečių vaikų išlaikymo skolą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos – 14 260 Eur; pripažinti ieškovą M. K. ir atsakovę L. A. laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. vykdžius jungtinę veiklą (gyvenus kaip šeima) ir priteisti atsakovei L. A. iš M. K. jungtinės veiklos rezultatą – 1 592 020 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta teismo ekspertizė, atsakovės L. A. patikslintą priešieškinį dalyje dėl jungtinės veiklos dalijamo rezultato – 1 592 020 Eur priteisimo iš ieškovo M. K. - paliko nenagrinėtu.
Šalies argumentai
4. Teismas nurodė, kad atsakovė teismui pateiktu patikslintu priešieškiniu, be kita ko, prašo: 1) Švedijoje įkurtos ribotos atsakomybės akcinės bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ pusę rezultato - 11 131 Eur - priteisti atsakovei; 2) priteisti kompensaciją už pusę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Švedijoje. Teismas ieškinį šioje dalyje paliko nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė pripažinti ieškovą ir atsakovę laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. vykdžius jungtinę veiklą ir atsakovei priteisti jungtinės veiklos dalijamą rezultatą – 1 592 020 Eur. Ieškovas ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys registruoto nekilnojamojo turto ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, todėl nagrinėjamoje byloje tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su Švedijos Karalyste.
6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublika ir Švedijos Karalystė nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties dėl teisinių santykių ir teisinės pagalbos civilinėse bylose. Atsižvelgiant į tai, dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos išspręsti priešieškiniu pareikštą tarptautinį elementą turintį reikalavimą padalyti Švedijos Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą, spręstina taikant nacionalinės tarptautinės privatinės teisės normas.
7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant su Švedijos Karalyste sudarytos tarptautinės sutarties, kuri leistų nuspręsti dėl asmens daiktinių teisių į Švedijos Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą, neturi jurisdikcijos nuspręsti dėl Švedijos Karalystėje esančio nekilnojamojo turto padalijimo.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nuspręsti dėl partnerystėje įgyto Švedijos Karalystėje esančio turto padalijimo, taip pat į tai, jog Lietuvoje priimtas sprendimas nebūtų pripažintas Švedijos Karalystėje, teismui priėmus patikslintą atsakovės priešieškinį, reikalavimų dalį, kuria atsakovė prašo iš ieškovo priteisti jungtinės veiklos dalijamą rezultatą – 1592020 Eur - paliko nenagrinėta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė L. A. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė atsakovės L. A. patikslintą priešieškinį dalyje dėl jungtinės veiklos dalijamo rezultato – 150463 Eur priteisimo iš ieškovo M. K. - palikti nenagrinėta. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Nors teismas ir konstatavo, jog tik dalyje reikalavimų yra užsienio elementas, visgi nusprendė palikti nenagrinėtu visą atsakovės reikalavimą, susijusį su bendrosios jungtinės veiklos rezultato padalijimu.
9.2. Priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl jungtinės veiklos rezultato, t. y. 159 202 Eur (o ne 1 592020 Eur, kaip nurodo teismas) dalijimo, susidėjo iš trijų atskirų dalių: 1) 139 332,50 Eur - kaip 1/2 (pusė) grynojo pelno, kurį 2019 m. uždirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); 2) 11131 Eur - kaip 1/2 (pusė) grynojo pelno, kurį 2019 m. uždirbo Švedijoje įkurta ribotos atsakomybės akcinė bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“, organizacijos Nr.: (duomenys neskelbtini); 3) 8 739 Eur - kaip 1/2 dalies žemės sklypo, esančio Švedijoje, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), vertės kompensacija.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovė visiškai nesupranta (ir mano, jog teismas suklydo), kodėl teismas atsisakė nagrinėti reikalavimą dėl 139 332,50 Eur - kaip 1/2 (pusės) grynojo pelno, kurį 2019 m. uždirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteisimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota bendrovė, veikianti Lietuvos Respublikoje, ir kurios vienintelis akcininkas nuo 2013 m. yra ieškovas M. K.. Atsakovė teikia teismui juridinių asmenų registro išrašą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šis įrodymas jau buvo teiktas byloje). Šioje dalyje Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas, jog reikalavimas dėl 139 332,50 Eur priteisimo neteismingas Lietuvos teismams, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.
9.4. Reikalavimas dėl 11 131 Eur - kaip 1/2 (pusės) grynojo pelno, kurį 2019 m. uždirbo Švedijoje įkurta ribotos atsakomybės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo, gali būti teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Skundžiamoje nutartyje minima 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencija išimtinę jurisdikciją numato teismo procesuose, kurių objektas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą (22 straipsnio 1 dalis). Lygiai taip pat yra konstatuojama kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018). Reikalavimas dėl 11 131 Eur priteisimo nėra susijęs su nekilnojamuoju turtu, todėl skundžiamoje nutartyje nurodomos teisės normos ir teismų praktikos formuluojamos taisyklės neturėtų būti taikomos šio atsakovės reikalavimo atveju. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką sprendžiant bylas dėl kilnojamojo turto, esančio užsienyje, padalijimo tarp sutuoktinių, yra išaiškinęs, kad CPK 784 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuria remiantis Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, aiškintina kaip reiškianti, kad kai Lietuvos Respublikos teismui teismingas santuokos nutraukimo klausimas, jis turi jurisdikciją spręsti ir dėl kilnojamojo sutuoktinių turto, nepriklausomai nuo to, ar šis turtas yra Lietuvoje ar kitoje užsienio valstybėje, padalijimo. Tačiau ši taisyklė taikytina papildomai įvertinus, ar valstybė, su kuria yra susijęs byloje esantis užsienio elementas, nėra nustačiusi išimtinės jurisdikcijos klausimams, susijusiems su tam tikru turtu, nagrinėti arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-916/2020).
9.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog Švedijos Karalystė yra nustačiusi išimtinę jurisdikciją klausimams, susijusiems su kilnojamojo turto (šiuo atveju įmonės dalies pelno) padalijimu, ir skundžiamoje nutartyje apie jurisdikcijos nebuvimą sprendžiant klausimą, susijusį su kilnojamuoju turtu, esančiu užsienyje, nepasisakė.
9.6. Atsakovei sutinkant su teismo išvada, jog atsakovės reikalavimo dalis, t. y. 8 739 Eur, susijusi su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, esantį Švedijos karalystėje, yra paliktina nenagrinėta, likusi atsakovės reikalavimo dalis, t. y. 150 463 Eur, susijusi su kilnojamojo turto (iš jų 139 332,50 Eur esančio Lietuvoje ir 11 131 Eur esančio Švedijoje) padalijimu, turi būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas M. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį, priimant naują nutartį, kurioje, ištaisant spausdinimo klaidą, nurodyti, jog paliekamas nenagrinėtu reikalavimas dėl 8 739 Eur, susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, esantį Švedijos Karalystėje; likusi atsakovės reikalavimo dalis – 150 463 Eur, susijusi su kilnojamojo turto - piniginių lėšų (iš jų 139 332,50 Eur, esančių Lietuvoje, ir 11 131 Eur, esančių Švedijoje) padalijimo, bus nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose – šiuo atveju, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Skundžiamos nutarties 3 lape nurodoma, kokia priešieškinio dalis (kokie reikalavimai) paliekama nenagrinėta. Reikalavimas dėl 139 332,50 Eur - kaip 1/2 (pusė) grynojo pelno, kurį 2019 m. uždirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, toliau bus nagrinėjamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose ir visiškai neaišku, kodėl atsakovė skundžia tą nutarties dalį, kuria jos reikalavimas nepaliekamas nenagrinėtu.
10.2. Nutarties 4 lape nurodoma: „ ... reikalavimų dalis, kuria atsakovė prašo iš ieškovo priteisti jungtinės veiklos dalijamą rezultatą - 1592020 Eur, paliktina nenagrinėta“. Manytina, kad nurodant paliekamų reikalavimų piniginę vertę, padaryta spausdinimo klaida, nes turėjo būti nurodyta paliekamų nenagrinėtais reikalavimų piniginė išraiška, lygi 19 870 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad priešieškinį palieka nenagrinėtu dalyje, kuria atsakovė prašė: Švedijoje įkurtos ribotos atsakomybės AB „(duomenys neskelbtini)“ pusę rezultato – 11 131 Eur, priteisti atsakovei; priteisti kompensaciją už pusę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Švedijoje.
13. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad patikslintu priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl jungtinės veiklos rezultato - 159 202 Eur sumos dalijimo, o ne 1 592 020 Eur sumos, kaip klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs ir į tai, kad motyvuojamoji nutarties dalis yra prieštaringa ir neatitinka rezoliucinės dalies.
14. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė atskirajame skunde, patikslintu priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl jungtinės veiklos rezultato, t. y. 159 202 Eur dalijimo, susidėjo iš trijų atskirų dalių: 1) 139 332,50 Eur - kaip 1/2 (pusė) grynojo pelno, kurį 2019 m. uždirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); 2) 11 131 Eur - kaip 1/2 (pusė) grynojo pelno, kurį 2019 m. uždirbo Švedijoje įkurta ribotos atsakomybės AB „(duomenys neskelbtini)“, organizacijos Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 8 739 Eur - kaip 1/2 dalies žemės sklypo, esančio Švedijoje, (duomenys neskelbtini), vertės kompensacija. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodo, kad palieka nenagrinėtu atsakovės patikslintą priešieškinį dalyje dėl jungtinės veiklos dalijamo rezultato – 1592020 Eur (kaip minėta, vertintina, kad tesimas padarė rašymo apsirikimą ir tiksli suma yra 159 202 Eur) priteisimo iš ieškovo M. K., t. y. dėl viso prašomo padalinti veiklos rezultato, nors nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad palieka nenagrinėtus tik du priešieškinio reikalavimus: dėl pusės Švedijoje įkurtos ribotos atsakomybės AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės rezultato - 11 131 Eur - priteisimo ir 8 739 Eur kompensacijos priteisimo už pusę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Švedijoje. Šie reikalavimai sudaro 19 870 Eur sumą.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskiruoju argumentu, kad priešieškinio reikalavimas dėl 11 131 Eur - kaip 1/2 (pusės) grynojo pelno, kurį 2019 m. uždirbo Švedijoje įkurta ribotos atsakomybės AB „(duomenys neskelbtini)“, priteisimo, gali būti teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grynasis pelnas – gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus (finansines) subjekto veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 išaiškino, kad turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
17. Dėl kilnojamojo turto padalijimo klausimo teismingumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 784 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuria remiantis Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, aiškintina kaip reiškianti, kad kai Lietuvos Respublikos teismui teismingas santuokos nutraukimo klausimas, jis turi jurisdikciją spręsti ir dėl kilnojamojo sutuoktinių turto, nepriklausomai nuo to, ar šis turtas yra Lietuvoje ar kitoje užsienio valstybėje, padalijimo. Tačiau ši taisyklė taikytina papildomai įvertinus, ar valstybė, su kuria yra susijęs byloje esantis užsienio elementas, nėra nustačiusi išimtinės jurisdikcijos klausimams, susijusiems su tam tikru turtu, nagrinėti arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 41 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju byloje nėra sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas, atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti ieškovą ir atsakovę laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. vykdžius jungtinę veiklą (gyvenus kaip šeima) ir padalinti jungtinės veiklos rezultatą. Taigi, grynasis pelnas, kurį priešieškiniu prašoma padalinti (priteisti 11 131 Eur – pusę grynojo pelno), negali būti laikomas ne tik kilnojamuoju turtu, bet ir turtu, tapačiu sutuoktinių turto teisinio režimo sąvokai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018 pateikti išaiškinimai, priešingai nei teigia apeliantė, šios bylos atveju nėra aktualūs, nes esmingai skiriasi bylos faktinės aplinkybės ir ginčo nagrinėjimo objektas.
19. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant su Švedijos Karalyste sudarytos tarptautinės sutarties, kuri leistų nuspręsti dėl asmens daiktinių teisių į Švedijos Karalystėje esantį nekilnojamąjį turtą, neturi jurisdikcijos nuspręsti dėl Švedijos Karalystėje esančio nekilnojamojo turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šis teismo motyvas taikytinas ir atsakovės priešieškinio reikalavimui dėl 11 131 Eur - kaip pusės grynojo pelno - priteisimo.
20. Taigi, tai, kad nutarties rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė palikti nenagrinėtu atsakovės patikslintą priešieškinį dalyje dėl jungtinės veiklos dalijamo rezultato – 1 592 020 Eur, priteisimo iš ieškovo, vertintina kaip nutarties rezoliucinės dalies netikslumas, kuris šalinamas ir nutarties rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, kad paliekamas nenagrinėtu atsakovės patikslintas priešieškinys dalyje dėl jungtinės veiklos dalijamo rezultato - 19 870 Eur - priteisimo iš ieškovo. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė dėl priešinio reikalavimo jurisdikcijos taikymo, skundžiama teismo nutarties dalis dėl priešinio ieškinio dalies palikimo nenagrinėta paliekama nepakeista, ją tik patikslinant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties dalį dėl priešieškinio dalies palikimo nenagrinėta palikti nepakeistą, tačiau ją patikslinant ir išdėstant taip:
Atsakovė L. A. patikslintą priešieškinį dalyje dėl jungtinės veiklos dalijamo rezultato - 19 870 Eur - priteisimo iš ieškovo M. K. palikti nenagrinėtu.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.